- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1036-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28254-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus prekyba“, N. N., V. N., I. S., M. B., UAB „FRANMAX“, UAB „LESITA“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) UAB „Vilniaus prekyba“, N. N., V. N., I. S., M. B., UAB „FRANMAX“, UAB „LESITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1418-937/2016 pagal ieškovų UAB „Vilniaus prekyba“, N. N., V. N., I. S., M. B., UAB „FRANMAX“ ir UAB „LESITA“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-11-18 pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas 2015-12-08.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi nutarė nustatyti ieškovams UAB „Vilniaus prekyba“, UAB „Franmax“, UAB „Leksita“, N. N., V. N., I. S., M. B. 20 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.
Teismas nurodė, kad ieškovai nėra tinkamai suformulavę savo ieškinio reikalavimo, kiek tai susiję su CK 2.24 straipsnyje nurodytais teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimo formuluotė, kuomet prašoma teismo konstatuoti duomenų neatitikimą tikrovei ir vertybių pažeidimą, šiuo atveju nėra tinkamai pareikštas ieškinio reikalavimas, siekiant apginti ieškovų teises ir teisėtus interesus. Nurodyta ieškinio reikalavimo formuluotė yra ne ieškinio dalykas, bet ieškinio pagrindas, o tai neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir kvalifikuotina kaip vieno iš dviejų ieškinio elementų – ieškinio dalyko – trūkumas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinio reikalavimai (teisių gynimo būdas ar būdai) turėtų būti nurodyti tokie, kokius numato CK 2.24 straipsnio nuostata (paskleistų duomenų paneigimas, turtinės, neturtinės žalos atlyginimas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, tikslinant ieškinio reikalavimus, galimai kiltų būtinybė į bylą (atsakovais, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų) įtraukti ir kitus asmenis (pvz., UAB „15min“, žurnalistus).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutartį.
Nurodo, kad neaišku, kuo teismas vadovavosi, iš naujo spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį. Teismo skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja tiek teisinei logikai, tiek teismų praktikai. Pripažinimas, kad tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu buvo pažeista garbė ir orumas yra savarankiškas asmens teisių gynimo būdas, tokį gynimo būdą numato ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jurisprudencijoje (civ. b. Nr. 3K-3-340/2011; 3K-3-569/2006; 3K-3-488/2007; 3K-3-498/2010). Teismas negali reputacijos gynimo bylose įpareigoti ieškovą būtinai reikalauti žalos atlyginimo arba teiginių paneigimo. Dėl pripažinimo teiginių neatitinkančiais tikrovės, kaip savarankiško teisių gynimo būdo, kasacinis teismas yra pasisakęs 2001-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/. Teismo argumentas, kad prašymas konstatuoti, jog paskleisti duomenys pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją/garbę ir orumą yra ne ieškinio dalykas, bet ieškinio pagrindas, nukrypsta nuo teisinės logikos ir kasacinio teismo praktikos (civ. b. Nr. 3K-3-498/2010). Ieškovai šioje civilinėje byloje pirmiausiai siekia apginti savo reputaciją, o ne spręsti nuostolių atlyginimo klausimus. Ieškovai nesutinka su teismo siūlymu įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „15min“ bei ginčo publikacijas rengusius žurnalistus, kadangi ieškovai prašo pripažinti, jog atsakovas yra pirminis ginčo teiginiais paskleistų duomenų šaltinis, pasinaudojęs UAB „15min“ valdoma visuomenės informavimo priemone. Ieškovai pretenzijų dėl ginčo teiginių paskleidimo naujienų portalui www.15min.lt neturi. Be to teismas 2015-08-19 nutartimi nurodė, kad neaišku, kaip bylos išsprendimas galėtų įtakoti UAB „15min.lt“ teises ir pareigas, todėl atsisakė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu realiai ir nesiekia apginti savo tariamai pažeistų teisių, priešingai – ieškinį reiškia, turėdami kitokių tikslų. Ieškovai ar su jais susijusios įmonės yra inicijavę prieš atsakovą bent penkis atskirus teisminius procesus, kuriais galimai siekia įbauginti atsakovą ir atgrasyti jį nuo savo, kaip mažumos akcininko, teisių gynimo teismine tvarka ir priverstinai pasitraukti iš akcininkų gretų neadekvačiomis sąlygomis. Tokius veiksmus jau įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1707-464/2015. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laiko ją pagrįsta. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 punktu, akivaizdu, kad ieškinio dalykas turi būti suprantamas kaip ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Konstatavimas, kad tam tikri duomenys neatitinka tikrovės, yra tik dalis nagrinėtinų aplinkybių, kurios potencialiai gali sudaryti prielaidą taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus teisių gynybos būdus, tačiau negali būti vertinami kaip savarankiškas teisių gynybos būdas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-02-25 nutartimi nutarė nustatyti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-02-25 nutarties yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog apeliantų ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas. Pasak apeliantų, skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų išdėstyta pozicija.
Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 135, 138 straipsniai) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. patikslintą ieškinį, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. UAB ,, Roseba“, bylos Nr. 3K-3-498/2010). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei konstatavimas negali būti savarankišku reikalavimu, nes nesukels teisinių padarinių nė vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui, yra teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamuoju atveju nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013, nes lyginamųjų bylų kategorijos yra visiškai skirtingos, o garbės ir orumo bylos turi kitų kategorijų byloms nebūdingą teisių gynimo būdų specifiškumą.
Nors apeliantai atskirajame skunde išdėstė argumentus, kodėl jie nesutinka su teismo pažymėjimu, jog gali iškilti būtinybė į bylą atsakovais arba trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti ir ginčo duomenų skleidimo kanalą valdantį asmenį, t.y. UAB „15min“ bei ginčo publikacijas rengusius žurnalistus, vertinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovams pareigą pašalinti ieškinio trūkumus dėl atsakovų ar trečiųjų asmenų, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas ieškovų dėmesį į aptariamą aplinkybę, pasiūlė jiems galimybę patiems pasirinkti savo procesinį elgesį. Tačiau, ieškovams laikantis kitokios pozicijos, teismas turi teisę ir pareigą savarankiškai svarstyti klausimą dėl atitinkamų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, priklausomai nuo to, ar gali teismo sprendimas turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str.).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos asmens garbės ir orumo gynimo bylose, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi 2015-11-18 patikslintas ieškinys yra 2015-12-08 priimtas, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo nėra grąžinamas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti.