Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-569-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-13
Bylos Nr.: 2S-569-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00700-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: Ž. M.
Ieškovas: L. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-569-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00700-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo Ž. M. priešieškinį L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių šalių vaikų A. M., I. M., M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, juo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių šalių vaikų A. M., I. M., M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

3. 2021 m. kovo 8 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių šalių vaikų A. M., I. M., M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškove ir laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su dukromis kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 15 val.

4. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, sudaro nesaugią aplinką nepilnamečiams vaikams. Teigia, jog 2021 m. kovo 3 d. atsakovas nepaisant to, kad dukra M. jau lankėsi pas specialistą, atvyko vežtis dukters pakartotinai pas savo pasirinktą gydytoją, nors dukra M. labai nenorėjo važiuoti su atsakovu. Nurodo, jog šiuo metu visos dukros gyvena su ieškove, tad toks atsakovo elgesys laikytinas ne tik blogu pavyzdžiu vaikams, bet ir psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš dukrą M., kartu kenkiant ir kitoms dukroms, kurios mato tėvo šiurkštų, jėga pagrįstą elgesį.

4.2. Atsakovas be ieškovės žinios vežioja vaikus pas privačius psichologus, tačiau, ieškovės nuomone, tai daroma ne dėl vaikų gerovės, o atsakovo planų įgyvendinimo tikslais. Teigia, jog vaikai buvo daug klausinėjami apie mamą, senelius, teiraujamasi, apie ką kalbama šeimoje, kaip vaikams sekasi gyventi mamos namuose, siekiant pakirsti vaikų pasitikėjimą mama, apibūdinti ieškovę kaip nesirūpinančią vaikais, materialinėmis gėrybėmis ir kitais pažadais prisivilioti vaikus gyventi su juo.

5. 2021 m. kovo 15 d. teisme gautas papildomas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Šios laikinosios apsaugos priemonės pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur. Akcentuoja, jog atsakovas teigia, kad neturi piniginių lėšų mokėti prašomo dydžio išlaikymą, kuris, ieškovės nuomone, yra pats minimaliausias vaikų poreikiams tenkinti, ieškovė prašo teismo materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo prievolės vykdymui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui Ž. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į prašymą atsakovas nesutiko dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu ir nustatyti atsakovo prašyme nurodytą ieškovės bendravimo su dukromis tvarką.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

7.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, jis nėra teistas ar baustas už destruktyvų elgesį su vaikais, fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaikus. Teigia, jog aplinkybė, kad atsakovui yra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš ieškovę, yra išimtinai ieškovės duotų parodymų prieš atsakovą rezultatas, kurių nepatvirtina kiti duomenys ir įrodymai. O nutarimai, kuriais dvi dukros pripažintos nukentėjusiosiomis, yra nemotyvuoti ir patvirtina ne smurtą prieš dukras, o nekokybišką ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą.

7.2. Dėl dukters M. vežimo pas gydytoją nurodė, kad apklausta vaiko teisių apsaugos specialistų M. nurodė, jog nenorėjo važiuoti su tėčiu, tačiau nežino kodėl, nors dar tiriant dukrų nuomones M. aiškiai nurodė, kad nori gyventi su atsakovu. 2021 m. kovo 1 d. M. nenorėjus važiuoti, jis surado vaikų psichologą, jis pakalbino M. ir konstatavo, jog M. aiškiai išreiškė norą gyventi su atsakovu.

Šalies argumentai

7.3. Nesutiko su ieškovės prašymu dėl priverstinės hipotekos ir įrašo viešajame registre taikymo. Nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti priverstinę hipoteką išlaikymo prievolei užtikrinti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad yra tokia būtinybė. Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai moka 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą išlaikymą, nevengia išlaikyti savo vaikų. Akcentuoja, jog pati ieškovė nustatytos pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo nevykdo, nedirba, mano, kad ji ir neketina dirbti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo – tenkino. Ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešajame registre apie draudimą perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atmetė. Taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

9.1. Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog abiejų šalių gyvenamosios patalpos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, todėl konstatavo, jog sprendžiant dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra svarbu įvertinti ir kitus kriterijus.

9.2. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos nutarimais A. M. ir I. M. yra pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas Ž. M. yra kaltinamas smurtavęs prieš sutuoktinę L. M. Padarė išvadą, kad šie nutarimai yra galiojantys, baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, todėl pagrindo jais nesivadovauti teismas neturi.

9.3. Nurodė, kad, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių nepilnamečių dukrų sveikatą ir jos sutrikimus, lankymąsi pas specialistus, negalima daryti išvados, kad ieškovė nesirūpina vaikų sveikata ar higiena, neužtikrina sveikų gyvenimo sąlygų ir dėl to kyla grėsmė nepilnamečių šalių dukrų sveikatai. Pažymėjo, jog vien tai, kad šalys skirtingai vertina poreikį lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė aplinkybes, susijusias su vaikų sveikata, vertina netinkamai ir nesiima pakankamai priemonių dukterų sveikatai užtikrinti.

9.4. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių dukterų, lankančių mokyklą, pasiekimų lygis šiuo metu yra žemesnis, nei buvo anksčiau, tačiau teismas nenustatė, kad mergaičių pasiekimų lygis pasikeitė būtent dėl netinkamo ieškovės kaip motinos teisių ir valdžios įgyvendinimo. Mano, jog yra natūralu, kad, pasikeitus mergaičių gyvenamajai vietai ir ugdymo įstaigoms, pasiekimai moksle galėjo pasikeisti, juolab kad šalyje nuo 2020 m. lapkričio mėnesio yra įvestas karantinas ir visi vaikai mokosi nuotoliniu būdu, o tai, teismo vertinimu, ir galėjo turėti įtakos vaikų pasiekimų lygio pasikeitimui.

9.5. Nustatė, kad visos mergaitės lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog tam, kad vaikai 8.00 val. ryte būtų ugdymo įstaigoje, reikėtų keltis maždaug 1,5 val. iki pamokų pradžios, t. y. ne vėliau kaip 6.30 val., o vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jis taip pat galėtų dirbti nuotoliniu būdu ir užtikrinti, kad dukterys mokytųsi nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2021 m. kovo 22 d. dalyje savivaldybių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, yra atnaujinamas kontaktinis pradinukų mokymas, šalių nepilnamečių dukrų vežimas maždaug valandą laiko kiekvieną dieną į ugdymo įstaigą ir tiek pat atgal, atsižvelgiant į vaikų amžių, neatitiktų jų geriausių interesų.

9.6. Nurodė, kad, preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus, jie nepatvirtina, kad dabartinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove yra jiems nesaugi ar netinkama, kad ieškovė neužtikrina nepilnamečių vaikų teisių ir interesų ar juos pažeidžia. Akcentavo, jog ieškovės pateikti garso ir vaizdo įrašai, susirašinėjimas tarp šalių rodo, jog atsakovas ne visada elgiasi tinkamai. Įvertino tai, jog dvi mergaitės yra pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje, iškeltoje atsakovui Ž. M., todėl, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, teismas nusprendė, jog šiuo metu nusistovėjusios šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove keitimas ir jos su atsakovu nustatymas neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, todėl ieškovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkino, o atsakovo prašymą atmetė.

9.7. Nurodė, kad pagrindo taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (laikinoji apsaugos priemonė) nėra, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vengtų teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ar ketina daryti tai ateityje ir dėl to sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo būtų neįmanoma įvykdyti. Pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai moka teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, ir vien tai, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti didesnę išlaikymo sumą, nei atsakovas moka šiuo metu, o atsakovas su tuo nesutinka, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties dalį dėl laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos patvirtinimo ir priimti naują nutartį – nustatyti A. M., I. M., M. M. ir M. M. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, iki šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas įsiteisės. Taip pat prašė nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.

11. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

11.1. Nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad dukros A. ir I. M. pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas kaltinamas smurtavęs prieš ieškovę. Teigia, jog, pirmiausia, atsakovas nėra nuteistas už jokią neteisėtą veiką, jam nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kur būtų konstatuota atsakovo kaltė dėl nusikaltimo padarymo tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš dukras. Teigia, jog nėra tiriama atsakovo nusikalstama veika ar atsakovui pareikšti kaltinimai dėl jokių veiksmų, kurie galėjo būti atlikti prieš dukras.

11.2. Nurodė, kad pati ieškovė galbūt yra atlikusi neteisėtus veiksmus prieš savo dukterį, dėl kurių nukentėjusiąja pripažinta A. M. Mano, jog ypač svarbu pažymėti, kad, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) A. M. vaiko situacijos vertinimo anketoje, ieškovė tyčia ir sąmoningai atliko vaiko teisių pažeidimą (anketos 4 psl. 11 p. (atvejo vadybininkės pateikta informacija, kad ieškovė buvo informuota dėl galimo tėvų valdžios nevykdymo pasekmių ir administracinės atsakomybės taikymo, tačiau pasitarusi su advokate nusprendė „geriau gauti baudą dėl įpareigojimų nevykdymo, kurią apskųs“), t. y. sąmoningai ir tyčia pažeidė tiek A. M., tiek atsakovo teises ir teisėtus.

11.3. Nurodė, kad teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) nutraukto dukros A. stuburo gydymo ir ne iki galo atliktos dukros A. stuburo ligos reabilitacijos. Teigia, jog teismas nieko nepasisakė apie tai, kad, nepaisant ieškovės tariamai atliekamo dukrų dantų gydymo, odontologas (duomenys neskelbtini) pažymose konstatavo visų dukrų itin blogą burnos higieną, dantų pažeidimus. Teigia, jog teismas nieko nepasisakė apie negydomą I. ir M. sąkandžio patologiją, I. ir M. per mažą kūno masės indeksą. Mano, kad teismas visiškai nevertino pateiktų įrodymų, kad ieškovė pradeda rūpintis dukrų sveikatos problemomis tik po to, kai apie problemas sužino atsakovas ir parodo iniciatyvą tas problemas spręsti. Mano, jog, neištyręs minėtų įrodymų, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė nesirūpina arba nepakankamai rūpinasi dukrų sveikata ir higiena.

11.4. Teigia, jog teismas, nustatydamas dukrų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė nuolat ir piktybiškai trukdo atsakovui bendrauti su dukromis. Atkreipė dėmesį į tai, jog faktinė situacija, kai nuo šeimos išsiskyrimo (duomenys neskelbtini) dukros gyvena su ieškove, susiklostė ne abiejų tėvų susitarimu, kaip to reikalauja teisės normos, o vienašaliu ieškovės sprendimu, kuriam atsakovas visą laiką reiškė prieštaravimą.

11.5. Nurodė, kad ieškovė ne kartą įvairiausiais pretekstais atsisakė atsakovui leisti bendrauti su dukromis. Teigia, jog net ir šiuo metu vyriausia dukra A. paskutinį kartą savaitgalį su atsakovu praleido (duomenys neskelbtini), o atsakovui atvykus pasiimti dukrų, kartais jos ateina ne visos ieškovei per savo motiną paaiškinant, kad kitos mergaitės nenori važiuoti su tėčiu.

11.6. Teigia, kad, neginčijant vaikų intereso kuo greičiau pasiekti ugdymo įstaigą, pastebėtina, kad šiuo atveju vertinamas ne abstraktus vaiko režimas. Vaiko papildomas laikas ugdymo įstaigai pasiekti turi būti lyginamas su vaiko teise realiai turėti tėtį ir su juo gyventi bent dalį gyvenimo. Pažymi, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 62 p. detaliai aprašomi bendravimo tvarkai aktualūs kriterijai, kurie labai tinka ir šios bylos aplinkybėms.

11.7. Nurodė, kad ieškovė nedirba jokio darbo, gyvena iš vaikų pinigų, pašalpos ir ieškovo mokamo išlaikymo. Teigia, jog daugiau kaip metai po išsikraustymo net nebando susirasti darbo, o turi dvi paklausias specialybes: (duomenys neskelbtini), gali dirbti (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog nors dar (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai plane ieškovei buvo nustatytas darbo paieškos įpareigojimas, tačiau ji nieko tokio nedarė. Teigia, jog dar gyvenant kartu ieškovė yra pabrėžusi, kad tokių darbų ji nedirbs, kad prižiūrėdama vaikus negali dirbti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. priimtą nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

13.1. Mano, jog aplinkybės, kad atsakovas inicijuoja daugkartinius konfliktus su ieškove vaikų akivaizdoje (duomenys kaltinamajame akte, apklausos protokoluose, garso įrašai civilinėje byloje, kuriuose girdimas vaiko verksmas), pakanka konstatuoti atsakovą psichologiškai smurtaujant ir prieš vaikus. Nurodo, jog psichologinis smurtas (dar vadinamas emociniu arba protiniu), net kai jis vartojamas vaikams matant ir girdint prieš jiems artimą asmenį – motiną, negali būti vertinamas kaip su vaikais nesusijęs. Teigia, jog dėl patirtos moralinės žalos (išgąsčio, patirto nesaugumo jausmo, nerimo ir kt.) dukros A. ir I. buvo pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje.

13.2. Nurodė, kada ieškovė jokio dukters A. teisių pažeidimo neatliko. Ieškovė teigia, jog, vadovaudamasi geriausiais dukters interesais, apsaugojo dukrą nuo hipochondriško atsakovo polinkio tąsyti vaikus per gydymo įstaigas karantino metu, nesant tam nei indikacijų, nei būtinosios pagalbos poreikio. Mano, kad atsakovas priima kaip asmeninį įžeidimą tai, kad ne jis, o ieškovė anksčiau už atsakovą pasirūpino vaikų sveikatos reikalais (teigia, kad šias aplinkybes liudija atsakovo užsispyrimas kitą dukrą M. vežti pas ortopedą (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini). dukra jau buvo ortopedo konsultuota).

Šalies argumentai

13.3. Ieškovė nurodė, kad tinkamai pasirūpino dukros A. stuburo problema. Teigia jog (duomenys neskelbtini) ieškovė nuvyko su dukra A. pas gydytoją specialistą (ortopedą-traumatologą) konsultacijos (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Paskirtą gydymą atliko. Pažymėjo, kad kitas vizitas gydytojo nurodymu paskirtas po 9–12 mėn. nuo konsultacijos, t. y. tik (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ne ieškovė nusprendė, kada dukrai A. laikas pakartotinei konsultacijai. Tai nusprendė licencijuotas gydytojas specialistas (ortopedas), o netikėti juo ieškovė pagrindo neturi.

13.4. Pažymėjo, kad civilinėje byloje prie institucijos išvados pridėtame (duomenys neskelbtini) patikslintame klausimyne nurodyta, kad apklausos metu visos dukros aiškiai ir konkrečiai pasakė, kad kai būna pas tėtį, jos būna vienos. Arba jas prižiūri sesuo A., kuriai tik (duomenys neskelbtini) metų.

13.5. Nurodė, kad atsakovas tendencingai iškraipo faktus dėl dukrų sveikatos priežiūros. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa ir (duomenys neskelbtini) raštas yra prieštaraujantys (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro 2021 metų rašytiniam patvirtinimui, jog ieškovė tinkamai rūpinasi dukterų sveikata. Mano, kad, siekiant atsikirsti į atsakovo pateiktus minėtus dokumentus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikiamas (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro raštas, patvirtinantis, kad sveikatos priežiūros srityje ieškovė reaguoja į pateiktas vaikų sveikatos priežiūros rekomendacijas, rūpinasi vaikais, geba užtikrinti sveikatos priežiūrą ir bendravimą su įstaigos specialistais.

13.6. Ieškovė nurodė, kad niekada vaikams su atsakovu bendrauti nedraudė. Niekada vaikų prieš tėvą nenuteikinėjo. Teigia, jog ieškovė su vaikais išvyko iš bendro šeimos būsto dėl prieš ją nukreiptų atsakovo veiksmų (smurto, psichologinio terorizavimo, grasinimų padegti ir kt.), kurie kenkė vaikų savijautai ir neatitiko saugumo poreikiui užtikrinti reikalingų sąlygų. Pažymi, jog atsakovas, ieškovei su vaikais išvykus gyventi skyrium, jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų nereiškė (nes vaikai jam tuo metu nebuvo reikalingi, kadangi jis tuomet turėjo (duomenys neskelbtini) draugę, buvo laimingas, švytintis). Nurodo, kad atsakovas visą mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto šalyje karantino nesidomėjo vaikais.

13.7. Pažymi, jog tai, dirba ieškovė ar ne, yra ne atsakovo reikalas. Mano, kad atsakovo noras sukontroliuoti visas gyvenimo situacijas, susijusias ne tik su vaikais, bet ir su ieškove, yra liguistas. Teigia, kad atsakovo niekas neįpareigojo aprūpinti ieškovę priverstiniu darbu. Svarbiausia, kad ieškovė prisidėtų jai priklausančia dalimi prie vaikų išlaikymo. O kas ieškovei pinigines lėšas teiks, atsakovui neturėtų rūpėti. Nurodo, jog atsakovas vykdo savo pareigą – prisideda prie vaikų išlaikymo po 100 Eur, ieškovė – savo. Teigia, kad ieškovės pastangomis vaikai yra materialiai aprūpinti gyvenamuoju būstu, mokyklinėmis priemonėmis, rūbais ir avalyne, sveikatos priežiūra (moka už kineziterapijos ir odontologų paslaugas), interneto paslauga ir daugybe kitų reikiamų dalykų. Tuo tarpu atsakovo teikiamo išlaikymo – po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį – nepakanka net vaikams pamaitinti (100 Eur : 30 d. = 3,33 Eur dienai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau netenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. kaltinamąjį aktą, dukrų apklausos protokolus, (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. M. vaiko situacijos vertinimo anketą. Atsakovas nurodė, kad kaltinamojo akto bei apklausos protokolų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais garso įrašais. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. M. vaiko situacijos vertinimo anketa buvo gauti vėliau, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovo į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. el. susirašinėjimą dėl pavasario atostogų, (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašą, (duomenys neskelbtini) ligoninės (reabilitacijos kurso) išrašą, (duomenys neskelbtini) išrašą dėl dukters M. konsultacijos (ortopedo), (duomenys neskelbtini) dukters M. konsultaciją (ortopedo, atsakovo iniciatyva), (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktus, (duomenys neskelbtini) informaciją apie gautą pranešimą, telefono ekrano kopijas (atsakovo SMS), telefono ekrano kopiją (dukters A. SMS), (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartis, (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro raštą. Nors ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Šiuo atveju aktualios galimos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

21. Atskiruoju skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis išvadomis, jog dukros A. ir I. Mongirdaitės pripažintos nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas kaltinamas smurtavęs prieš ieškovę. Teigia, jog, pirmiausia, atsakovas nėra nuteistas už jokią neteisėtą veiką, jam nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo būtų konstatuota atsakovo kaltė dėl nusikaltimo padarymo tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš dukras. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriuose būtų konstatuota atsakovo kaltė dėl nusikaltimo padarymo prieš ieškovę ar jo dukras, tačiau šiuo atveju taip pat svarbu akcentuoti, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas yra kaltinamas sukėlęs ieškovei fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys). Akcentuotina ir tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovui taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, o nukentėjusiąja pripažinta ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovo dukros A. ir I. M.

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgdamas į prioritetiniais laikomus vaikų interesus, konstatuoja, jog šioje bylos stadijoje, siekiant išvengti bet kokios rizikos nepilnamečių vaikų interesams, nepaisant to, jog baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti nustatytas aplinkybes ne atsakovo naudai, todėl šiame punkte nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

23. Nors atskiruoju skundu atsakovas teigia, jog ieškovė galbūt yra atlikusi neteisėtus veiksmus prieš savo dukterį, dėl kurių nukentėjusiąja pripažinta A. M., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Atsakovo nuomone, ypač svarbu pažymėti tai, kad, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) A. M. vaiko situacijos vertinimo anketoje, ieškovė, neleisdama atsakovui nuvežti dukros pas ortopedą į (duomenys neskelbtini), tyčia ir sąmoningai atliko vaiko teisų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl būtinybės šalių dukrą nuvežti pas gydytoją ortopedą-traumatologą, kad būtų įvertinta šalių dukros sveikatos būklė, susijusi su jai nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnoze. Ieškovė nurodė, kad dukra (duomenys neskelbtini) lankėsi pas specialistą, jis rekomendavo kitą apsilankymą po 9 mėnesių, todėl, ieškovės vertinimu, vaiko vežimas iš (duomenys neskelbtini) nėra reikalingas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovei surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka imperatyvių įstatyme jo turiniui keliamų reikalavimų, o tai trukdo ir teisminiam bylos nagrinėjimui, ir administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) grąžino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė negali tinkamai pasirūpinti savo dukromis, todėl darytina išvada, jog šis atskirojo skundo argumentas nėra pakankamas skundžiamą nutartį naikinti.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina šios nutarties 23 punkte prieitą išvadą, jog atskirojo skundo argumentas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamas skundžiamą nutartį naikinti.

25. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė nesirūpina arba nepakankamai rūpinasi dukrų sveikata ir higiena, tačiau su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad institucija, atlikdama tyrimą dėl administracinio tyrimo pradėjimo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centrą (toliau – (duomenys neskelbtini)) dėl išsamios informacijos apie šalių nepilnamečių dukrų sveikatos būklę ir sveikatos priežiūrą. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į paklausimą nurodė, kad tiek motina (ieškovė), tiek tėvas (atsakovas) užtikrina nepilnamečių sveikatos priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia atsakovo nurodomus argumentus, jog ieškovė nesirūpina arba nepakankamai rūpinasi dukrų sveikata ir higiena.

26. Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, kad faktinė situacija, kai nuo šeimos išsiskyrimo (duomenys neskelbtini) dukros gyvena su ieškove, susiklostė ne abiejų tėvų susitarimu, kaip to reikalauja teisės normos, o vienašaliu ieškovės sprendimu, kuriam atsakovas visą laiką reiškė prieštaravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją, o aplinkybės, buvusios (duomenys neskelbtini), šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės ginčo išnagrinėjimui neturi.

27. Akcentuotina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

28. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, jog siekiant užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio šalių vaiko asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, šiuo atveju būtų būtina taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl darytina išvada, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

29. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė