- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2YT-5950-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. A., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama M. A.. Mirusioji testamento nepaliko. Įpėdiniais pagal įstatymą buvo pareiškėjo tėvas A. A. ir vaikai: A. A., A. A. ir V. P.. 2007 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ Nr. 2.2.11-42-2946 nusprendė: atkurti nuosavybės teises į M. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 2,61 ha žemės, vietoje turėtos 2,61 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 2,87 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esančius (duomenys neskelbtini), sk. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,73 ha ir sk. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,14 ha, (duomenys neskelbtini). Sprendimas įteiktas paveldėtojams. Minėti žemės sklypai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti asmeninės nuosavybės teise M. A. vardu suteikiant 1,14 ha sklypui unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,73 ha sklypui suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atkūrus nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus, atsižvelgiant į tai, kad po M. A. mirties buvo praėję terminai palikimui priimti, nei tėvas A. A., nei kiti įpėdiniai pagal įstatymą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Įpėdiniai pagal įstatymą notaro patvirtintais pareiškimais dėl atsisakymo paveldėti, patvirtino, kad jie po motinos M. A. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje neturės, todėl paveldėtoju liko A. A.. Atkūrus nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus A. A. pradėjo jais rūpintis, šiuos žemės sklypus deklaravo, pradėjo vykdyti ir iki savo mirties vykdė juose žemės ūkio veiklą, t. y. faktiškai juos valdė. Kaip minėjo, nuosavybės teisė į žemės sklypus buvo atkurta jau po M. A. mirties, tačiau nekilnojamojo turto registre šie žemės sklypai įregistruoti jos vardu asmeninės nuosavybės teise. A. A. turto paveldėjimo teisės liudijimo gauti negalėjo, nes buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Be paveldėjimo liudijimo jis negalėjo užregistruoti minėtų žemės sklypų, kaip savo nuosavybės, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti M. A. priklausiusius žemės sklypus: 1,14 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,73 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. A. pasirašė parengtą 2021 m. sausio 17 d. pareiškimą „Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, juridinio fakto nustatymo“, tačiau sunkiai susirgo, buvo ypač sunkios būklės iki pat savo mirties, todėl minėtas pareiškimas teismui nebuvo pateiktas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas A. A., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Informavo, kad paveldėjimo byla nepradėta. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš pareiškimo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad paveldėtojas faktiškai valdė paliktą turtą, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, neprieštarauja, kad teismas juos įvertinęs nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų.
5. Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
8. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
11. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
12. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini), o motina M. A. (A. A. sutuoktinė) mirė (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus duomenimis, paveldėjimo byla po M. A. mirties, užvesta nebuvo. Testamentų registre nėra duomenų apie M. A. įregistruotus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktus. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos tėvas A. A., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas A. A. po motinos M. A. mirties, jos palikimą priėmė faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais. Palikimą, sudaro žemės sklypai: 1,14 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,73 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus buvo atkurta jau po M. A. mirties, tačiau atkūrus nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus pareiškėjo tėvas A. A. pradėjo jais rūpintis, šiuos žemės sklypus deklaravo, pradėjo vykdyti ir iki savo mirties vykdė juose žemės ūkio veiklą, t. y. faktiškai juos valdė. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. A. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.