- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-88-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03315-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Topbasket“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. (A. D.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Topbasket“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sudarymo teisinių santykių. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šioje byloje teikia apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. D. pareiškė ieškinį kuriuo prašė: pripažinti paskolos sutartį, sudarytą 2017-09-18 tarp ieškovo ir atsakovės UAB ,,Topbasket“ negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (lot. abinitio) ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės UAB ,,Topbasket“ ieškovui 7 000 Eur.
3. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2015 m. paskolino atsakovei 7 000 Eur, kuriuos atsakovė pagal atsakovės 2017-09-18 parengtą paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2022-10-17. Pinigai atsakovei perduoti grynais 2015 m., kuomet buvusi ieškovo sugyventinė E. S. atvežė voką su pinigais ir padavė atsakovės vadovės sutuoktiniui J. P.. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovė pinigų negrąžino. Atsakovė atsisakė grąžinti piniginę prievolę motyvuodama tuo, kad ieškovas nepadėjo kurti (plėtoti – apylinkės teismo pastaba) verslo (toks susitarimas buvo, t. y. paskolintus pinigus atsakovė ketino panaudoti verslo kūrimui). Šalys siekė sukurti paskolos teisinius santykius, nors pastarųjų tinkamai ir neįformino, todėl atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovui 7 000 Eur, gautą pagal Paskolos sutartį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Topbasket“ pateikė atsiliepimą į ieškovo A. D. (A. D.) ieškinį ir prašė pripažinti Paskolos sutartį nesudaryta ir ieškinio reikalavimų netenkinti (el. b. f. 1, f. l. 22–26, 142–145). Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad nėra ginčo, jog pasirašius Paskolos sutartį paprasta rašytine forma, buvo nesilaikyta privalomos notarinės tokio sandorio formos. Paskolos sutartis laikoma sudaryta ne nuo sutarties pasirašymo, o nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nepaisant to, kad Paskolos sutarties dokumentas šalių pasirašytas, Paskolos sutartis nelaikytina sudaryta, nes skolinamų pinigų faktas ne tik neįrodytas, bet ir faktiškai neatliktas santykiuose su atsakove. Paskolos suma neperduota atsakovei, restitucijos taikymas priteisiant tai, kas neperduota, negalimas. Nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovei perdavė 7 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio, vykusio 2023-03-23, metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad ieškovą pažįsta nuo jaunystės, nes gyveno tame pačiame kaime (el. b. f. 1, f. l. 73–76) (garso įrašo takelio 00:22:16 min.–00:41:40 min.). Gyveno kartu du metus ir Airijos Respublikoje. Su E. S. susipažino Airijos Respublikoje. E. S. buvo ieškovo draugė, su kuria ieškovas turi dukrą. Į Lietuvos Respubliką grįžo 2007 m. vasarą. UAB „Topbasket“ yra žmonos bendrovė. UAB „Topbasket“ dirbo, tačiau jau nebedirba. Ieškovas taip pat dirbo UAB „Topbasket“. Buvo planuojama skolintis, buvo pasirašyta sutartis, tačiau pinigų perdavimas neįvyko. Sutartį su ieškovu pasirašė E. P.. Paskolos sutartis buvo pasirašyta, kadangi planavo bendrovės plėtrą. Paskolos sutarties projektą ruošė bendrovės vadovė. Iš E. S. pinigų negavo.
6. J. P. 2023-04-25 teismo posėdžio metu teisėjo žodiniu sprendimu (protokoline nutartimi) į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad tarp šalių (ieškovo ir atsakovės UAB „Topbasket“) kilo ginčas, visų pirma, dėl Paskolos sutarties teisėtumo, nes ieškovas laikosi pozicijos, jog Paskolos sutartis nors ir buvo sudaryta, tačiau negalioja dėl to, kad turėjo būti notarinės, o ne paprastos rašytinės formos. Atsakovė laikosi pozicijos, jog Paskolos sutartis apskritai laikytina nesudaryta. Taip pat tarp šalių kilęs ir fakto ginčas – ieškovas įrodinėja, kad 7 000 Eur, nors ir per trečiuosius asmenis, atsakovei buvo perduoti, o atsakovė teigia, jog grynųjų pinigų iš ieškovo negavusi.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų 7 000 Eur perdavimą atsakovei. Ieškovas 7 000 Eur perdavimą atsakovei įrodinėja liudytojos E. S. parodymais bei viena netiesiogine aplinkybe – transporto priemonės „Fiat Ducato“ įsigijimu, kuomet paskolinti pinigai buvo panaudoti pradiniam įnašui apmokėti. Atsakovė ginasi tuo, jog automobilio Lizingo sudarymo metu pardavė butą ir sudarė paskolos sutartį su banko namo statyboms finansuoti, todėl turėjo piniginių lėšų. Išklausius liudytojos E. S. liudijimo, ieškovo ir trečiojo J. P. paaiškinimų, taip pat imant duomėn J. P. rašytą SMS žinutę ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas visgi 7 000 Eur sumą perdavė, tik ne atsakovei UAB „Topbasket“, o trečiajam J. P.. Aptartą sprendimą, teismas priima todėl, kad ieškovas ir J. P. – seni pažįstami, kurie tarpusavyje turėjo vienokių ar kitokių planų plėtoti verslą. Ieškovas, nurodydamas pinigų perdavimo aplinkybes, nors ir buvo nenuoseklus, tačiau teigė, kad dėl verslo plėtros ir grįžimo į Lietuvos Respubliką verslauti buvo tariamasi būtent su J. P., o ne su E. P., kurią, kaip paminėjo ieškovas, pažinojo (ir bendravo) menkai. Teismo vertinimu, 7 000 Eur perdavimas buvo dviejų vienas kitą gerai pažįstančių draugų susitarimas, neįtraukiant į aptartą sandorį trečiųjų asmenų. Ir nors trečiasis asmuo J. P. neigė pinigų priėmimo faktą, tačiau teismas tokią aplinkybę laiko J. P. gynybine versija. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų buvę perduoti J. P., tai poreikio ieškovui rašyti SMS žinutės, kurioje kalbama apie pinigus ir asmeninius santykius, nebuvo. Pastebima, jog be Paskolos sutarties daugiau reikalavimų atsakovės (bendrovės) atžvilgiu nereikšta. Nors trečiasis J. P. 7 000 Eur sumos priėmimą neigia, o atsakovė įrodinėja, jog apskritai 7 000 Eur negavusi, teismas, išklausęs liudytojos E. S. ir ieškovo paaiškinimų, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad 7 000 Eur suma buvo perduota 2015 m. pradžioje.
9. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo versijos, kuria įrodinėta, jog 7 000 Eur suma perduota tam, kad sumokėti pirmąjį įnašą už automobilį „Fiat Ducato“ laikė nepagrįsta. Teismas pritarė atsakovės atstovės argumentams, jog jeigu pinigai buvo perduoti 2015 m. pradžioje (ar net 2015 m. pabaigoje, kadangi liudytoja E. S. negalėjo tiksliai prisiminti ar pinigai buvo perduoti metų pradžioje, ar pabaigoje), tai Lizingo sutarties sudarymo data (2016-11-02) rodo, kad transporto priemonė buvo nupirkta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po 7 000 Eur sumos perdavimo. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog bendrovė, ketindama plėsti verslo apimtis, 7 000 Eur sumą būtų įšaldžiusi pakankamai ilgam laikotarpiui.
10. Teismas taip pat pritarė atsakovės atstovės teiginiams, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis J. P. būtų buvęs įgaliotas priimti 7 000 Eur sumą bendrovės naudai. J. P. bendrovės vadovu buvo nuo 2019-05-25 iki 2020-04-06, t. y. jau ir po automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo bei ieškovo darbo teisinių santykių nutraukimo su UAB „Topbasket“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje dalį, iš sprendimo motyvuojamosios dalies panaikinant motyvus apie tikėtinai jam perduotus 7 000 Eur:
11.1. „Viena vertus, apylinkės teismo įsitikinimu, išklausius liudytojos E. S. liudijimo, ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, J. P. paaiškinimų, taip pat imant domėn trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. rašytą SMS žinutę ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas visgi 7 000 Eur sumą perdavė, tik ne atsakovei UAB „Topbasket“, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
11.2. „Ir nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. neigė pinigų priėmimo faktą, tačiau teismas tokią aplinkybę laiko trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. gynybine versija. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų buvę perduoti J. P., tai poreikio ieškovui rašyti SMS žinutės, kurioje kalbama apie pinigus ir asmeninius santykius, nebuvo.“
11.3. „E. P. paaiškino, jog Paskolos sutartis pasirašoma buvo prieš pat darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove UAB „Topbasket“, teismo vertinimu, siekiant vienokiu ar kitokiu būdu bent kokiu būdu užfiksuoti jau įvykusį piniginių lėšų perdavimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
12. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti jam iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė šiuos argumentus:
12.1. Viena vertus Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas konstatavo, kad, labiau tikėtina, jog ieškovas, visgi 7 000 Eur sumą perdavė trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antra vertus, teismas nurodė, kad piniginių lėšų perdavimo klausimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, šiuo atveju teismas buvo nenuoseklus. Be to, lieka neaišku, kaip pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės turėtų būti vertinamos Sprendimo prejudicijos kontekste. Trečiasis asmuo teikia apeliacinį skundą, kad pirmosios instancijos teismo nenagrinėtos aplinkybės, nebuvusios bylos nagrinėjimo dalyku – apie pinigų perdavimą trečiajam asmeniui, tačiau sprendime tuo pačiu nurodytos tartum konstatuotomis, būtų pašalintos iš Sprendimo motyvų ir nesukurtų prielaidų sprendime nurodytas aplinkybes, kurias pats teismas pripažino nebuvusiomis bylos nagrinėjimo dalyku, vertinti kaip turinčias prejudicinę galią.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, nors ir įtraukė J. P. į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau jam nenurodė ir neišaiškino, kurios šalies pusėje jis dalyvauja. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Iš teismo vertinimo, pvz., kad: „Ir nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. P. neigė pinigų priėmimo faktą, tačiau teismas tokią aplinkybę laiko trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. gynybine versija. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų buvę perduoti J. P., tai poreikio ieškovui rašyti SMS žinutės, kurioje kalbama apie pinigus ir asmeninius santykius, nebuvo“ susidaro įspūdis, kad teismas vertino, jog trečiasis asmuo turėjo veikti prieš abi šalis. Kitaip sakant, teismo vertintos aplinkybės, susijusios konkrečiai su J. P. neatitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinės padėties esmės. Teismo nurodytos trečiojo asmens gynybinės versijos, kaip ji suprantama procesine prasme, iš esmės negali egzistuoti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio specifiškumo – jo atžvilgiu nepareikštų reikalavimų.
12.3. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, susiję su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikti lyg J. P. byloje dalyvavo atsakovo procesine padėtimi. Šių motyvų apimtimi bylos nagrinėjimo ribos buvo nepagrįstai peržengtos. Tokiu būdu sukurta procesinė situacija, kai ginčijami Sprendimo motyvai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu yra siurprizinio pobūdžio. Netgi nevertinat šių motyvų įrodymų tyrimo, vertinimo taisyklių kontekste, jie laikytini nepagrįstais, šalintinais iš Sprendimo motyvuojamosios dalies.
12.4. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų būtent 7 000 Eur perdavimą trečiajam asmeniui. Vien liudytojos E. S. parodymai, kad ji neva prieš daugiau kaip 10 metų (2013-2015 m.) perdavė trečiajam asmeniui užklijuotą voką, kurio turinio nematė, net nevertinant šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi (turi su ieškovu bendrą vaiką), nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti labai tikėtiną išvadą apie būtent 7 000 Eur perdavimą trečiajam asmeniui. Pinigų perdavimo fakto tikėtinu labiau nedaro vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo ir ieškovas pažinojo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti netgi ir tikėtinos išvados, kad apskirtai pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, taip pat, kad buvo perduota būtent 7 000 Eur suma. Dėl to teismo išvados apie pinigų perdavimą trečiajam asmeniui neatitinka tikimybių pusiausvyros principo; nes labiau tikėtina, kad 7 000 Eur nebuvo perduoti trečiajam asmeniui.
12.5. Nors SMS žinutėje ir yra kalbamas apie pinigus, tačiau ji iš esmės nesusijusi su ieškinio pagrindu ir dalyku.
Atsiliepimas
13. Atsakovas UAB „Topbasket“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė trečiojo asmens J. P. apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
14. Ieškovas A. D. į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog išklausius liudytojos E. S. liudijimo, ieškovo ir trečiojo J. P. paaiškinimų, taip pat imant domėn trečiojo asmens J. P. rašytą SMS žinutę ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas visgi 7 000 Eur suma perdavė, tik ne atsakovei UAB „Topbasket“, o trečiajam J. P..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
17. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
19. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta ne notarine forma, o rašytine, t. y. nesilaikant nustatytos įstatymo formos.
20. CK 1.93 str. 3 d., nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės - kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
21. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie 7000 Eur perdavimo faktą atsakovui, jo atstovui ar trečiajam asmeniui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad objektyvių duomenų, kurie pagrįstų 7 000 Eur perdavimą atsakovui nėra, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog ginčo pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, tai jis argumentavo tuo, kad trečiasis asmuo ir ieškovas yra seni pažįstami, trečiasis asmuo patvirtino ginčo sumos gavimą SMS žinute.
22. Pažymėtina, kad atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.
23. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis c. b. bylos Nr. 3K-3-81/2004).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime trečiojo asmens atžvilgiu nurodė šiuos motyvus:
24.1. „Viena vertus, apylinkės teismo įsitikinimu, išklausius liudytojos E. S. liudijimo, ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, J. P. paaiškinimų, taip pat imant domėn trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. rašytą SMS žinutę ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas visgi 7 000 Eur sumą perdavė, tik ne atsakovei UAB „Topbasket“, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
24.2. „Ir nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. P. neigė pinigų priėmimo faktą, tačiau teismas tokią aplinkybę laiko trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. gynybine versija. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų buvę perduoti J. P., tai poreikio ieškovui rašyti SMS žinutės, kurioje kalbama apie pinigus ir asmeninius santykius, nebuvo.“
24.3. „E. P. paaiškino, jog Paskolos sutartis pasirašoma buvo prieš pat darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove UAB „Topbasket“), teismo vertinimu, siekiant vienokiu ar kitokiu būdu bent kokiu būdu užfiksuoti jau įvykusį piniginių lėšų perdavimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
25. Kolegija pagrįstais pripažįsta trečiojo asmens argumentus, jog teismo vertintos aplinkybės, susijusios konkrečiai su J. P., neatitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinės padėties esmės. Teismo nurodyta trečiojo asmens gynybinė versija, kaip ji suprantama procesine prasme, iš esmės negali egzistuoti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio specifiškumo – jo atžvilgiu nepareikštų reikalavimų.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
27. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų būtent 7 000 Eur perdavimą trečiajam asmeniui J. P.. Kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentais, jog vien liudytojos E. S. parodymai, kad ji prieš daugiau kaip 10 metų (2013-2015 m.) perdavė trečiajam asmeniui užklijuotą voką, kurio turinio nematė, net nevertinant šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi (turi su ieškovu bendrą vaiką), nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti labiau tikėtiną išvadą apie 7 000 Eur perdavimą trečiajam asmeniui. Be to, pinigų perdavimo fakto tikėtinu labiau nedaro vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo J. P. ir ieškovas pažinojo vienas kitą. Iš byloje esančių įrodymų taip pat negalima daryti netgi ir tikėtinos išvados, kad apskirtai pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui ar kad buvo perduota būtent 7 000 Eur suma. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvados apie pinigų perdavimą trečiajam asmeniui J. P. neatitinka tikimybių pusiausvyros principo. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad 7 000 Eur nebuvo perduoti J. P.. Atitinkamai SMS žinutė nepatvirtina nei pinigų perdavimo, nei gavimo fakto.
Dėl bylos baigties
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimą trečiojo asmens atžvilgiu, netinkamai įvertinęs byloje įrodymų visetą, motyvuojamoje dalyje padarė prielaidą, jog yra labiau tikėtina, jog ieškovas pinigus perdavė trečiajam asmeniui, nors byloje šių aplinkybių netyrė ir nenurodė jokių pagrįstų pinigų priėmimą-perdavimą patvirtinančių įrodymų. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas tenkinti trečiojo asmens J. P. apeliacinį skundą: skundžiamą sprendimą pakeisti ir iš jo motyvuojamos dalies pašalinti motyvus apie tikėtinai trečiajam asmeniui J. P. perduotus 7 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Trečiasis asmuo J. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį ir sudėtingumą, šią sumą laiko pagrįsta.
31. Pažymėtina, kad ieškovas, šioje byloje inicijavęs ginčą, buvo suinteresuotas, jog skola būtų priteista iš atsakovės. Nors skundžiamu sprendimu to ir nebuvo padaryta, bet buvo konstatuotos ieškovui palankios prejudicinės aplinkybės, jog pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui J. P.. Taigi, šiuo atveju ieškovas buvo suinteresuotas, jog skundžiamas sprendimas nebūtų pakeistas. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, tai ginčas išspręstas trečiojo asmens J. P. naudai ir atitinkamai ieškovo nenaudai. Dėl šių priežasčių trečiojo asmens J. P. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur, trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti ir iš jo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus apie tikėtinai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P. perduotus 7 000 Eur:
„Viena vertus, apylinkės teismo įsitikinimu, išklausius liudytojos E. S. liudijimo, ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, J. P. paaiškinimų, taip pat imant domėn trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. rašytą SMS žinutę ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas visgi 7 000 Eur sumą perdavė, tik ne atsakovei UAB „Topbasket“, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
„Ir nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. P. neigė pinigų priėmimo faktą, tačiau teismas tokią aplinkybę laiko trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. gynybine versija. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų buvę perduoti J. P., tai poreikio ieškovui rašyti SMS žinutės, kurioje kalbama apie pinigus ir asmeninius santykius, nebuvo.“
„E. P. paaiškino, jog Paskolos sutartis pasirašoma buvo prieš pat darbo teisinių santykių pabaigą su atsakove UAB „Topbasket“), teismo vertinimu, siekiant vienokiu ar kitokiu būdu bent kokiu būdu užfiksuoti jau įvykusį piniginių lėšų perdavimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P..“
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.