Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2A-734-657/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2A-734-657/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02076-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas
L. F.
Atsakovas
A. Č., K. Č.
Civilinė byla Nr. e2A-734-657/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02076-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.10.; 2.4.2.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovams A. Č. ir K. Č., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje S. J. architektūros studija, Butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. F. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus A. Č. ir K. Č. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti nelegaliai įsirengtą židinį, esantį atsakovams A. Č. ir K. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovai žemiau jos buto esančiame jiems priklausančiame bute Nr. 2 nelegaliai įsirengė židinį ir jį eksploatuoja. Kad židinys yra įrengtas nelegaliai žino visi namo gyventojai, nes vykstant statybai, butų pirkėjų, pageidavusių turėti židinį, butuose buvo padarytos angos židiniams, tačiau namo projekte židiniai nenumatyti. Kai atsakovai pakurdavo židinį, į ieškovės butą per ventiliacinę angą skverbdavosi dūmai. Atsakovams į ieškovės pastabas nereagavus, ji užsandarino ventiliacijos angas. Tada pradėjo kaisti su atsakovų butu besiribojančios ieškovės buto sienos, kaista taip stipriai, kad jų net negalima priliesti ranka. Apie kilusias problemas ieškovė informavo atsakovus, bendriją, priešgaisrinę tarnybą, tačiau niekas problemos nesprendė. Norint bute įsirengti židinį, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, kad būtų išduotos statinio kapitalinio remonto projektavimo sąlygos, tuomet statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2002 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka parengti statinio kapitalinio remonto projektą, gauti statybos leidimą, atlikti kitas procedūras, o pagal Daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 procentų namo gyventojų.

3. Atsakovai A. Č. ir K. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad židinys buvo suprojektuotas ir įrengtas daugiabučio namo statytojo pagal atsakingų institucijų patvirtintą projektą. Židiniai ir dūmtraukiai buvo suprojektuoti visiems butams. Projektas patvirtintas visų atsakingų institucijų, įskaitant ir Kauno priešgaisrinės tarnybos, buvo gauti visi reikalingi leidimai. Pagal projektą pastatytas daugiabutis 2006 m. gruodžio 22 d. aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti, dėl ko nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo abejoti daugiabučiame name įrengtų židinių ir jiems skirtų angų įrengimo teisėtumu. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad dėl atsakovų kūrenamo židinio jos buto siena įkaista taip, kad negalima išlaikyti rankos prie įkaitusios sienos.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB „S. J. architektūros studija“ nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal UAB S. J. architektūros studijos parengtą projektą, kuriam 2005 metais išduotas statybos leidimas. Kiekvienam butui yra suprojektuotas ir turėjo būti įrengtas atskiras dūmtraukis.

6. Trečiasis asmuo butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad galimybė įsirengti židinius buvo numatyta projekte, didžioji dauguma butų yra įsirengę židinius arba krosneles ir jas eksploatuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. F. atsakovei A. Č. 1 350,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, bei valstybei 25,03 Eur pašto išlaidų.

8. Teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvenamajame name dar jo projektavimo stadijoje buvo numatyta galimybė kiekvieno buto savininkams įsirengti židinius, tuo tikslu buvo individualiai kiekvienam butui suprojektuoti dūmtraukiai. Iš statybos darbų žurnalo nustatyta, kad ties gyvenamojo namo ašimi Nr. 2, kuri praeina per šalių butus, iš kamininių blokelių buvo pastatyti dūmtraukiai. Kadangi židinio įrengimo galimybė buvo numatyta projekte, tuo tikslu kiekvienam butui pastatyti dūmtraukiai, ieškovės nurodomas teisinis reglamentavimas dėl būtinybės atsakovams individualiai gauti statybos leidimą, kitų daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimą židinio įrengimui netaikytinas šio ginčo atveju. Projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir priešgaisrinės priežiūros institucija, pastatas pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovų teisės įsirengti bute židinį yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl gaisro pavojaus ir įkaitusių sienų. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jos buto konstrukcijos, baldai įkaista daugiau kaip 80?. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl įkaitusių sienų gali būti susijusios su dūmtraukio įrengimu, kaip tai numatyta STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 251 straipsnyje. Dūmtraukius įrenginėjo gyvenamojo namo statytojas UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, šalys butus įsigijo jau su įrengtais dūmtraukiais. Byloje nėra įrodymų, kokios būtent statybinės medžiagos buvo panaudotos dūmtraukiams, ar buvo išlaikytas dūmtraukių perskyros storis iki neapsaugotų degių ir nedegių pastato konstrukcijų, todėl visi su šių konstrukcijų netinkamu įrengimu susiję reikalavimai turi būti reiškiami statytojui. Ieškovė nesutiko šioje byloje savo reikalavimą nukreipti statytojui.

Atsiliepimas

10. Atsakovų teigimu, židiniui įrengti jie pasitelkė P. Š., tačiau daugiau kaip prieš dešimtmetį su juo sudarytos sutarties neišsaugojo, į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kad P. Š. pirko židinį iš UAB „Vilpra“. Atsakovų su P. Š. sudaryta sutartis dėl židinio įrengimo kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, darbai paprastai jeigu kitaip nenumatyta sutartyje atliekami iš rangovo medžiagos, todėl rangovo vardu įsigytai medžiagai išrašyta sąskaita yra pakankama medžiagų įsigijimo teisėtumui pagrįsti. Byloje nėra keliamas P. Š. civilinės atsakomybės klausimas, sudarydamas rangos sutartį su atsakovais jis veikė savo rizika, todėl šiuo atveju licencijos turėjimas ar P. Š. kvalifikacija bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

11. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų dėl neteisėto židinio įrengimo bei jo eksploatavimu keliamos grėsmės nepagrindė, nors ieškovei buvo siūloma teikti įrodymus ar prašyti skirti byloje ekspertizę, todėl ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė L. F. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti apeliantei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 . Teismas grubiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tinkamą atstovavimą byloje. Nei vienas iš į 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdį atvykusių UAB ,,S. J. architektūros studija“ nepateikė įgaliojimų atstovauti šiai įmonei, tai pažymėta ir 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje. Direktorė M. J. teismo posėdyje nedavė paaiškinimų, o S. J. teismo posėdžio metu davė paaiškinimus kaip trečiojo asmens atstovas neturėdamas įgaliojimų. Teismas paėmė priesaiką iš S. J. kaip fizinio – trečiojo asmens. Teismas šiuo atveju turėjo pareikalauti iš trečiojo asmens atstovo įgaliojimo, kad trečiasis asmuo būtų tinkamai atstovaujamas, arba teismas galėjo S. J. apklausti kaip liudytoją, kadangi jis asmeniškai projektavo Prūsų g. 15, Kaunas, daugiabutį namą. Teismas sprendime pagrinde rėmėsi būtent S. J. paaiškinimais, duotais 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu.

12.2 . Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje. Teismas darė nepagrįstas ir deklaratyvias išvadas dėl židinio įrengimo fakto ir jo įrengimo teisėtumo. Pagal byloje pateiktus projektus nėra galimybės nustatyti, ar projektuose yra numatyti židinio sprendiniai, kur židiniai yra pažymėti. Vien faktas, kad į posėdį atvykęs S. J. fiziškai parodė, kaip yra pažymėti dūmtraukiai, neįrodo, kad architektūrinėje – statybinėje projekto dalyje, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, židiniai ar dūmtraukiai yra numatyti. Planuose dūmtraukiai nėra numatyti, yra tik suprojektuotos ventiliacinės angos. Atskirų statinio inžinierinių sistemų įrengimas priskiriamas kapitaliniam remontui, o jam atlikti privaloma gauti leidimą, išskyrus nesudėtingus statinius ar statinių paprastus remontus. Be to, Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 procentų namo gyventojų. Tuomet, ar židinys tinkamas naudojimui, nusprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, dalyvauja ir Priešgaisrinės saugos ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Kadangi nuo atsakovų kūrenamo židinio įkaista ieškovės L. F. vidinės buto sienos iki tokio laipsnio, kad negalima priliesti rankos, akivaizdu, kad atsakovų židinys neatitinka židinio priešgaisrinių, tinkamo įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų. Būtent atsakovai, tvarkydami savo nuosavybę, turi užtikrinti, kad visi jų bute atliekami darbai atitiktų įstatymų reikalavimus, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, koks asmuo įrengė židinį jų bute, ar tas asmuo turėjo teisę jį įrengti. Duomenų, kad fiziniam asmeniui P. Š. 2008 metais Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė atestatą (sertifikatą, licenciją) atlikti židinių, jų dūmtraukių įrengimo darbus, Inspekcija neturi. Ieškovė byloje nekėlė reikalavimų statytojui, todėl dūmtraukių įrengimo klausimas nebuvo akcentuojamas ieškinyje. Teismas rėmėsi byloje architekto S. J. paaiškinimais, kad jis fiziškai posėdžio metu projekte parodė, kaip yra pažymėti dūmtraukiai. Tačiau teismas nesirėmė byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, turi didesnę įrodomąją galią. Tuo tarpu byloje oficialiais rašytiniais įrodymais yra konstatuota, kad nėra informacijos apie tai, jog ties nurodyta ašimi būtų įrengti dūmtraukiai, t. y. net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad dūmtraukių ir židinių įrengimui buvo išduotas statybos leidimas, akivaizdu, kad pagal faktinę situaciją dūmtraukiai įrengti ne pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 145.6 punkte buvo nustatyta, kad eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti. Tuo tarpu pagal pateiktą projekto specifikaciją nėra aišku, ar dūmtraukiai yra įtraukti į projektinius sprendinius. Pateikiant prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, išduodant statybos leidimą bei Daugiabučio gyvenamojo namo ir inžinerinių tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nebuvo nurodytas atskiras prašymas dėl dūmtraukių įrengimo, dūmtraukių, židinių atskiruose gyvenamojo namo butuose įrengimui nebuvo išduotas statybos leidimas ir statinį bei inžinerinius tinklus pripažįstant tinkamais naudoti nebuvo įvertintas dūmtraukių įrengimas. Teismas į nurodytas aplinkybes visiškai nesigilino. Ieškinyje keliami klausimai yra susiję su viešojo intereso gynimu, kadangi atsakovų eksploatuojamas židinys kelia grėsmę visam gyvenamajam namui, yra didelė grėsmė kilti gaisrui. Kyla reali grėsmė daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų, jų sveikatos, nuosavybės saugumui, todėl teismas turėjo pareigą rūpintis tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, kad visos aplinkybės, kurios teismui buvo nepakankamai aiškios, būtų išnagrinėtos. Tačiau nesiėmė priemonių viešajam interesui apginti. Teismas ne kartą ieškovės atstovei pabrėžė, kad, jei bus prašoma atlikti ekspertizę, ji vadinsis statinio ekspertize ir tai automatiškai suponuoja, kad į bylą atsakove privalu įtraukti statytoją UAB ,,Norekso valdos“, kuri yra bankrutavusi. Tokiu atveju atsakovai A. ir K. Č. būtų eliminuojami iš šios civilinės bylos. Todėl ieškovės atstovė nesutiko su tokiu teismo siūlymu. Be to, ekspertui paaiškinus, kokia situacija yra su namo projektu ir kokia yra byloje Išvadą duodančios institucijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duota išvada, ekspertas atsakė, kad galimai tikslios išvados nepateiktų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai A. Č. ir K. Č. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. S. J. posėdyje dalyvavo kaip vadovas statinio projekto, dėl kurio išaiškinimo kilo ginčas tarp šalių. Daugiabučio projektas, dėl kurio yra kilęs ginčas, buvo rengtas daugiau nei prieš dešimtmetį, todėl būtų visiškai neaktualūs dabartinės bendrovės vadovės paaiškinimai. Bylos duomenys patvirtina, kad S. J., prieš duodamas paaiškinimus, pasirašė ant priesaikos, buvo įspėtas apie melagingų paaiškinimų davimo pasekmes, nėra pagrindo abejoti jo pateiktų paaiškinimų tikrumu. Apeliantė be deklaratyvių teiginių, jokių objektyvių motyvų, kodėl sprendimas dėl šio tariamo pažeidimo turėtų panaikintas nepateikė. Be to, galimas pirmosios instancijos teismo procesinių normų pažeidimas jokių materialiųjų padarinių – neteisingo bylos išnagrinėjimo – nesukėlė.

Šalies argumentai

13.2. Apeliantės nurodomas reglamentavimas taikomas tais atvejais, kuomet daugiabutyje nesant suprojektuotos atskiros angos (dūmtraukio), asmenys siekia bute įsirengti židinį. Šiuo atveju taikytinos Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji namai“ nuostatos. Tais atvejais, kai daugiabučiame name yra suprojektuotas ir pastatytas dūmtraukis, skirtas tik butui, kuriame ruošiamasi įsirengti židinį, kitų gyventojų sutikimas nereikalingas, taip pat nereikia kitų statybą leidžiančių dokumentų, kadangi židinio įsirengimo teisėtumas ir atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams tvirtinamas kartu su statinio projektu bei vertinant, ar nebuvo nukrypta nuo statybą leidžiančio dokumento sprendinių. Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvenamajame name dar jo projektavimo stadijoje buvo numatyta galimybė kiekvieno buto savininkams įsirengti židinius, tuo tikslu buvo individualiai kiekvienam butui suprojektuotos atskiros angos. Bylos duomenys patvirtina, kad projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir priešgaisrinės priežiūros institucija, pastatas pripažintas tinkamu naudoti.

13.3. Atsakovai teismui negalėjo pateikti židinio įrengimo sutarties su P. Š. dėl pačios apeliantės nesavalaikio pažeistų teisių gynimo. Joks fizinis asmuo nesaugo sutarčių tokį ilgą laiko tarpą. Tačiau siekdami užtikrinti garantinį aptarnavimą, atsakovai išsaugojo židinio įsigijimo sąskaitą, kas patvirtina, jog būtent P. Š. sąskaitoje nurodytą židinį įrengė atsakovų bute. Apeliantės nurodomas atestatas reikalingas tik asmenims, įrenginėjantiems energetikos objektus. Bylos duomenys patvirtina, kad pas atsakovus įrengtas židinys šilumos tiekimo funkcijos neatlieka, kadangi bute yra įrengtas centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų. Tokio židinio įrengimui jokia kvalifikacija nėra reikalinga, kadangi židinio pajungimas yra itin paprastas – židinio konstrukcija tiesiog pritvirtinama prie statinio suprojektuotos ir įrengtos angos (dūmtraukio). Be to, šioje byloje nėra keliamas P. Š. civilinės atsakomybės klausimas, sudarydamas rangos sutartį su atsakovais jis veikė savo rizika, todėl šiuo atveju licencijos turėjimas ar P. Š. kvalifikacija bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

13.4. Apeliantė nepateikė jokių duomenų byloje, patvirtinančių architektės kvalifikacinį laipsnį, o jos asmeninis įsitikinimas, kokiais žymenimis kas statinio projekte sužymėta ir kokios konkrečiai statinio konstrukcijos yra suprojektuotos, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Vien tai, jog statybos darbų žurnaluose nebuvo nurodyta, kad dūmtraukis ties statinio ašimi Nr. 2 buvo įrengtas, nereiškia, jog dūmtraukis apskritai nebuvo įrengtas. Atsakovai įsigijo butą 2008 m. sausio 17 d., tuo tarpu statinio baigtumas dar 2007 m. buvo 98 proc., kas įrodo, jog faktiškai atsakovai įsigijo butą tokiame etape, kuriame dūmtraukiai jau turėjo būti įrengti. Teismas pagrįstai pasiūlė ieškovei tiesiogiai savo reikalavimą nukreipti statytojui, tačiau ji šia teise pasinaudoti atsisakė. Dūmtraukiai nepriklausomai nuo to, ar jais naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis.

13.5. Nei kartu su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl įkaistančių sienų ir gaisro grėsmės. Nagrinėjamos bylos objektas nėra viešojo intereso dalykas. Faktiškai susiklosčiusi situacija, jog atsakovai kartu su dar kitais 30 būtų savininkais faktiškai naudojasi pagal statybos projektą įrengtais židiniais ir niekas nėra įžvelgęs jokios gaisro kilimo grėsmės.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo Butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

16. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. F. yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovams A. Č. ir K. Č. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po ieškovės butu. Atsakovų bute yra įrengtas židinys, kuris prijungtas iš vieną į kanalų sienoje. Židinys (ugniakuras) Varia Sh GT buvo įsigytas iš UAB „Vilpra“ ir atitinka Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus (UAB „Vilpra“ raštas ir atitikties deklaracija).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas dėl židinio įrengimo atsakovų bute teisėtumo.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliantės teigimu, dėl netinkamai įrengto atsakovų židinio kaista jos buto siena. Šiems savo argumentams pagrįsti apeliantė L. F. jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. 13-81(2.17) pateikta informacija, kad 2017 m. gruodžio 28 d. pagal L. F. iškvietimą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, pavojaus kilti gaisrui nenustatė, ir konstatavo, kad butus skirianti siena nebuvo įkaitusi. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. 13-211 (2.6) informavo I. F., kad atliko faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo butuose Nr. 2 ir Nr. 5. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. 2 įrengtas židinys yra prijungtas į vieną iš kanalų sienoje, į kurį įdėtas įdėklas. Židinys patikrinimo metu buvo neeksploatuojamas, todėl patikrinti, ar bute Nr. 5 kaista siena nepavyko. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovams kūrenant jų bute įrengtą židinį, kaista ieškovei priklausančio buto Nr. 5 siena, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jos buto konstrukcijos, baldai įkaista daugiau kaip 80 laipsnių.

19. Atsakovė, ginčydama teismo sprendimą taip pat teigė, kad namo projektiniuose dokumentuose dūmtraukių nebuvo numatyta, dūmtraukių ir židinių atskiruose gyvenamojo namo butuose įrengimui nebuvo išduotas statybos leidimas, o statinį bei inžinerinius tinklus pripažįstant tinkamais naudoti nebuvo įvertintas dūmtraukių įrengimas. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo gyvenamajame name dar jo projektavimo stadijoje buvo numatyta galimybė kiekvieno buto savininkams įsirengti židinius, tuo tikslu buvo individualiai kiekvienam butui suprojektuoti dūmtraukiai. Šias teismo išvadas patvirtina byloje surinkti įrodymai – namo projekto dokumentai (Aiškinamasis raštas ir Techninė specifikacija, kurioje numatyti, reikalavimai dūmtraukiams (skerspjūvio nustatymas, kanalo plotas, dūmtraukio aukštis) bei šildymo įrenginiams), byloje apklausto trečiojo asmens S. J. (namo projektuotojo) paaiškinimai teismo posėdžio metu ir parodymai, kur buvo numatyti įrengti dūmtraukiai, trečiojo asmens Butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ parodymai, kad galimybė įsirengti židinius buvo numatyta projekte, didžioji dauguma butų yra įsirengę židinius arba krosneles ir juos eksploatuoja. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, įvertinus statinio techninį projektą, statybos darbų žurnalą, kitą bylos medžiagą 2018 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. 13-1297(8.41) nurodė, kad statybos dokumentuose buvo numatyti dūmtraukiai, tačiau vizualiai apžiūrėjus statinį nėra galimybės nustatyti, iš kokių medžiagų yra įrengti dūmtraukiai statinyje ir ar atitinka jiems keliamus reikalavimus. Statybos žurnale esantys darbų vykdytojo R. J., darbus priėmusio vadovo V. Ž., bendrosios statinio priežiūros vadovo Ž. R. daryti įrašai patvirtina, kad buvo naudojami kamininiai blokeliai, kurių dydis D250/250/238, tame tarpe ir ties statinio ašimi „2“, kuri yra šalių butuose, tačiau nenurodyta markė, klasė, pasai, sertifikatai bei kiti dokumentai, pažymintys jų kokybę, pavadinimą bei nepridedamos formos, kuriomis būtų pateikti papildomi duomenys.

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga yra tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į klausimą dėl dūmtraukių tinkamo įrengimo galimai atsakytų statybos ekspertai, tačiau ieškovės atstovė advokatė E. Rybelienė 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog neteiks prašymo dėl ekspertizės skyrimo, bei atsisakė prašymo dėl liudytojų apklausos. Be to, apeliaciniame skunde teigia, jog nustačius, jog netinkamai įrengti dūmtraukiai, atsakovai nebūtų už tai atsakingi.

22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

23. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė ir toliau pažeidinėja būtent atsakovai, todėl negalimas teisinio poveikio priemonių jiems taikymas, nes jie neatlieka ieškovės teises pažeidžiančių veiksmų (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl procesinių pažeidimų

24. Apeliantė L. F. apeliacinaime skunde teigė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes S. J. apklausė kaip trečiojo asmens atstovą, nors šis neturėjo jokio įgaliojimo.

25. Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 8 d., atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.). Šios funkcijos ir yra tos pagrindinės funkcijos, kurios identifikuoja bendrovės vadovą kaip vieną svarbiausių figūrų, dalyvaujančių juridinio asmens veikloje.

26. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad sprendžiant dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo teisme (atstovavimo byloje ir kt.) būtų įvertintos galimos jų pasekmės, neigiami padariniai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovė jokių pastatų teismo posėdyje dėl netinkamo atstovavimo nereiškė, ir apklausiant S. J. kaip trečiojo asmens atstovą uždavinėjo jam klausimus, todėl teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Dėl bylos baigties

27. Kiti apeliantės L. F. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

30. Bylos duomenimis (teisinių paslaugų sutartimi, detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitu Nr. 1027386) nustatyta, kad atsakovai patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), todėl apeliacinį skundą atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės L. F. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika