- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2-7310-877/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02076-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- L. F.
- Atsakovas
- A. Č., K. Č.
- Trečiasis asmuo
- S. J., Butų savininkų benddrijos „Smėliai“
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė, Eglė Rybelienė
trečiojo asmens Butų savininkų benddrijos „Smėliai“ atstovei V. R., išvadą duodančios institucijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovams Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovams A. Č. ir K. Č., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje S. J. architektūros studija, Butų savininkų bendrija „Smėliai“, išvadą teikianti institucija Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. F. 2018-02-06 ieškiniu atsakovams A. Č. ir K. Č. prašo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis panaikinti nelegaliai įsirengtą židinį, esantį bute adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovams A. Č. ir K. Č. bei priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), žemesniame aukšte esantis butas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai savo bute nelegaliai įsirengė židinį ir jį eksploatuoja. Kad židinys yra įrengtas nelegaliai žino visi namo gyventojai, nes kai vyko namo statyba ir buvo perkami butai, tie pirkėjai, kurie pageidavo turėti židinį, tuose butuose buvo padarytos angos židiniams, tačiau namo projekte židiniai nebuvo numatyti. Kai atsakovai pakurdavo židinį, į ieškovės butą per ventiliacinę angą skverbdavosi dūmai. Atsakovams į ieškovės pastabas nesureagavus, ji užsandarino ventiliacijos angas. Tada pradėjo kaisti su atsakovų butu besiribojančios ieškovės buto sienos – taip smarkiai, kad prilietus ranką jos nebuvo galima išlaikyti nuo karščio. Apie kilusias problemas ieškovė informavo atsakovus, bendriją, priešgaisrinę tarnybą, tačiau niekas problemos nesprendė.
3. Ieškovė nurodo, kad norint įsirengti bute židinį, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, jos pareigūnų prašyti išduoti statinio kapitalinio remonto projektavimo sąlygas, tuomet statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2002 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka parengti statinio kapitalinio remonto projektą, gauti statybos leidimą, atlikti kitas procedūras, o pagal Daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 procentų namo gyventojų ir t.t.
Atsiliepimas
4. Atsakovai 2018 m. kovo 9 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad židinys buvo suprojektuotas ir įrengtas daugiabučio namo statytojo pagal atsakingų institucijų patvirtintą projektą. Ieškovės argumentai esą atsakovų židinys įrengtas nelegaliai, neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, negali būti eksploatuojamas nėra pagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. Židiniai ir židinio angos (dūmtraukiai) buvo suprojektuotos visiems butams, o ne tik tiems butams, kurių gyventojai pageidavo turėti židinius. Projektas patvirtintas visų atsakingų institucijų, įskaitant ir Kauno priešgaisrinės tarnybos, buvo gauti visi reikalingi leidimai. Pagal nagrinėjamą projektą pastatytas daugiabutis 2006-12-22 Aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti, dėl ko nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo abejoti daugiabučiame name įrengtų židinių ir jiems skirtų angų (dūmtraukių) įrengimo teisėtumu.
5. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė jos nurodomų aplinkybių, kad dėl atsakovų kūrenamo židinio jos buto siena įkaista taip, kad negalima išlaikyti rankos prie įkaitusios sienos.
6. Trečiasis asmuo UAB S. J. architektūros studija 2018 m. liepos 31 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune pastatytas pagal UAB S. J. architektūros studijos parengtą projektą, kuriam 2005 metais išduotas statybos leidimas. Daugiabutis namas suprojektuotas trijų aukštų su mansarda. Butų šildymas ir karšto vandens ruošimas pastate suprojektuotas prisijungiant prie miesto centralizuotų šilumos tinklų- centrinis kolektorinis. Vadovaujantis STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ kiekviename daugiabučio gyvenamojo namo bute buvo numatyta galimybė įsirengti židinius, kiekviename bute suprojektuojant angas ir iš kamininių keraminių blokelių suprojektuojant angas dūmtraukio įrengimui su ventiliacijos anga prie dūmtraukio. Kadangi visi butai buvo parduodami su daliniu įrengimu, židinius ir židinių dūmtraukius tam skirtose angose pagal nustatytus reikalavimus kartu su buto apdaila įsirenginėjo namo gyventojai.
7. teismo posėdyje projektuotojas architektas S. J. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, projekte parodė, kaip yra pažymėti dūmtraukiai. Paaiškino, kad kiekvienas butui yra suprojektuotas ir turėjo būti įrengtas atskiras dūmtraukis. Statant daugiabutį buvo naudojami tuo metu populiarūs dūmtraukiams skirti Rokų keramikos gamyklos blokeliai. Patys blokeliai yra nedegūs. Ginčo bute dūmtraukis yra buto centre, jokios įtakos pastato nešančiosioms konstrukcijoms neturi. Gyventojai patys įsirenginėjo dūmtraukio įdėklus ir ugniakurus. Židinys nėra energetikos objektas, jis yra skirtas pramogai, atrakcijai, Registrų centre neregistruojamas.
8. Trečiasis asmuo Butų savininkų bendrija „Smėliai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bendrijos pirmininkė V. R. nurodė, kad galimybė įsirengti židinius buvo numatyta projekte, didžioji dauguma butų (30 iš 34) yra įsirengę židinius arba krosneles ir jas eksploatuoja. Ieškovės kvietimu buvo nuvykusi į butą, siena buvo šilta. Daugumos gyventojų butuose dūmtraukiai įrengti sienoje, kurios storis 50 cm, statybos žurnale ta siena yra iš pradžių izoliuota, po to aptinkuota. Ieškovės bute dūmtraukių ir ventiliacijos blokas yra bendroje zonoje, prie jo įrengta 17 cm storio pertvara, nematyti, kad dūmtraukis izoliuotas. Apdailos darbus gyventojai atliko patys. Atstovė nurodė, kad bankrutavus UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ ir šią įmonę likvidavus, visi įmonės dokumentai yra perduoto bankroto administratoriui.
9. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018-11-12 raštu nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus statinį nėra galimybės nustatyti, kokie dūmtraukiai yra įrengti statinyje ir ar atitinka jiems keliamus reikalavimus, kadangi iš statybos žurnale esančių įrašų apie ties ašimis įrengtus dūmtraukius nurodyti „kamininiai blokeliai“, jų išmatavimai, tačiau nenurodyta markė, klasė, pasai, sertifikatai bei kiti dokumentai, pažymintys jų kokybę, pavadinimą bei nepridedamos formos, kuriomis būtų pateikti papildomi duomenys. Teismo posėdžiuose atstovai nurodė, kad vizualiai nustatyti, iš kokių medžiagų pastatyti dūmtraukiai, jie neturi galimybės, į šį klausimą galimai atsakytų statybos ekspertai (4 t., b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams A. Č. ir K. Č. nuosavybės teise 2008 m. sausio 17 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 9-10 ). VĮ Registų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų.
11. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-29).
12. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2017-02-06 raštu (1 t., b. l. 14) informavo I. F., kad atliko faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo butuose Nr. 2 ir Nr. 5. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. 2 įrengtas židinys yra prijungtas į vieną iš kanalų sienoje, į kurį įdėtas įdėklas. Židinys patikrinimo metu buvo neeksploatuojamas, todėl patikrinti, ar bute Nr. 5 kaista siena nepavyko. Be to, buvo atkreiptas I. F. dėmesys, kad degios arba sunkiai degios pastato konstrukcijos, kurios liečiasi su dūmtraukiais arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
13. 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal L. F. iškvietimą apžiūrėjo židinį ir butus skiriančią sieną bei konstatavo, kad pavojus gaisrui kilti nenustatytas, o butus skirianti siena nebuvo įkaitusi (1 t., b. l. 26).
14. Daugiabučio gyvenamojo namo projekte buvo kiekvienam butui numatyti dūmtraukiai (1 t., b. l. 50-51, 81-90, 3 t., b. l. 39-44).
15. 2005 m. lapkričio 23-24 d. Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole Nr. 6M 760 (1 t., b. l. 52-54) nurodyta, kad patikrino statinio projektą, kurį parengė S. J. personalinė įmonė „Aurėsta“. Statinio projektavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai, o taip pat ir Kauno miesto priešgaisrinė tarnyba, pagal kompetenciją patikrinę pateiktus dokumentus nustatė, kad statinio projektas parengtas laikantis jų išduotų projektavimo sąlygų ir rekomendavo išduoti leidimą.
16. 2006 m. vasario 2 d. statytojui UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GN760-41/1 blokuotiems mažaaukščiams (3 aukštų) daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) statyti (1 t., b. l. 57-59), statybos leidimas buvo papildytas pasikeitus adresui (1 t., b. l. 73—80).
17. 2007 m. gruodžio 6 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė pažymą, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, statyba nebaigta (statybos darbų atlikta 98 procentai (1 t., b. l. 70).
18. 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ veiklą pabaigta (1 t., b. l. 71).
19. Iš statybos žurnalo nustatyta, kad ties statinio ašimi „2“, kuri yra šalių butuose, buvo naudojami kamininiai blokeliai, kurių dydis D250/250/238 (4 t., b. l. 6). Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018-11-12 raštu nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus statinį nėra galimybės nustatyti, kokie dūmtraukiai yra įrengti statinyje ir ar atitinka jiems keliamus reikalavimus, kadangi iš statybos žurnale esančių įrašų apie ties ašimis įrengtus dūmtraukius nurodyti „kamininiai blokeliai“, jų išmatavimai, tačiau nenurodyta markė, klasė, pasai, sertifikatai bei kiti dokumentai, pažymintys jų kokybę, pavadinimą bei nepridedamos formos, kuriomis būtų pateikti papildomi duomenys. Teismo posėdžiuose atstovai nurodė, kad vizualiai nustatyti, iš kokių medžiagų pastatyti dūmtraukiai, jie neturi galimybės, į šį klausimą galimai atsakytų statybos ekspertai
20. Atsakovai nurodė, kad židinį jiems įrengė pagal verslo liudijimą dirbęs P. Š., židinys (ugniakuras) buvo įsigytas iš UAB „Vilpra“ (3 t., b. l. 151).
21. Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos 2018-12-04 rašte nurodė, kad neturi duomenų apie P. Š. 2008 m. išduotą atestatą (sertifikatą, licenciją) atlikti židinių, jų dūmtraukių įrengimo darbus (4 t., b. l. 15).
Dėl ieškovės reikalavimo
22. Byloje kilo ginčas dėl židinio įrengimo atsakovų bute teisėtumo.
23. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 250.2 punkte nurodyta, jog gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius). 252 punkte nurodyta, kad kietojo kuro ugniakurai – uždarojo ar atvirojo degimo krosnys, židiniai, viryklės – gali būti įrengti: visuose 1-5 aukštų visų tipų daugiabučių gyvenamųjų namų aukštuose, aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, tame tarpe bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvenamajame name dar jo projektavimo stadijoje buvo numatyta galimybė kiekvieno buto savininkams įsirengti židinius, tuo tikslu buvo individualiai kiekvienam butui suprojektuoti dūmtraukiai. Iš statybos darbų žurnalo nustatyta, kad ties gyvenamojo namo ašimi Nr. 2, kuri praeina per šalių butus, iš kamininių blokelių buvo pastatyti dūmtraukiai. Kadangi židinio įrengimo galimybė buvo numatyta projekte, tuo tikslu pastatyti dūmtraukiai kiekvienam butui, ieškovės nurodomas teisinis reglamentavimas dėl būtinybės atsakovams individualiai gauti statybos leidimą, kitų daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimą židinio įrengimui netaikytinas šio ginčo atveju. Projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir priešgaisrinės priežiūros institucija, pastatas pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovų teisės įsirengti bute židinį yra nepagrįsti.
24. Ieškovės teigimu, nuo atsakovų židinio įkaista jos buto sienos. Ieškovė dėl to kreipėsi į BSB „Smėliai“, seniūniją, bendrosios pagalbos telefonu kvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl gaisro pavojaus ir įkaitusių sienų. STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 252.2 punkte nurodyta, kad ugniakurai turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad nesukeltų gaisro, sprogimo ir apsinuodijimo pavojaus ar kitokio neigiamo poveikio; 252.3 punkte - greta ugniakurų esančios konstrukcijos, įranga ir namų reikmenys turi neįkaisti daugiau kaip 80?. Taigi, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jos buto konstrukcijos, baldai įkaista daugiau kaip 80?.
25. Pastebėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl įkaitusių sienų gali būti susijusios su dūmtraukio įrengimu, kaip tai numatyta STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 251 straipsnyje. Pažymėtina, kad dūmtraukius įrenginėjo gyvenamojo namo statytojas UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, šalys butus įsigijo jau su įrengtais dūmtraukiais. Byloje nėra įrodymų, kokios būtent statybinės medžiagos buvo panaudotos dūmtraukiams, ar buvo išlaikytas dūmtraukių perskyros storis iki neapsaugotų degių ir nedegių pastato konstrukcijų, todėl visi su šių konstrukcijų netinkamu įrengimu susiję reikalavimai turi būti reiškiami statytojui, ką teisingai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė atsakovai ir jų atstovė. Ieškovė nesutiko šioje byloje savo reikalavimą nukreipti statytojui.
26. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai neturi įrodymų apie tai, kad židinį įsigijo teisėtai, kad židinio įrengimui pasitelktas asmuo neturi tam būtinos kvalifikacijos. Atsakovų teigimu, židiniui įrengti jie pasitelkė P. Š., tačiau su juo sudarytos daugiau kaip prieš dešimtmetį sutarties neišsaugojo, į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kad P. Š. pirko židinį iš UAB „Vilpra“. Atsakovų su P. Š. sudaryta sutartis dėl židinio įrengimo kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, darbai paprastai jeigu kitaip nenumatyta sutartyje atliekami iš rangovo medžiagos (CK 6.647 str.), todėl rangovo vardu įsigytai medžiagai išrašyta sąskaita yra pakankama medžiagų įsigijimo teisėtumui pagrįsti. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją) (CK 6.647 str.). Šioje byloje nėra keliamas P. Š. civilinės atsakomybės klausimas, sudarydamas rangos sutartį su atsakovais jis veikė savo rizika, todėl šiuo atveju licencijos turėjimas ar P. Š. kvalifikacija bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimų dėl neteisėto židinio įrengimo bei jo eksploatavimu keliamos grėsmės nepagrindė, nors ieškovei buvo siūloma teikti įrodymus ar prašyti skirti byloje ekspertizę, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Atsakovai prašo priteisti jiems visas byloje turėtas 1350 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai, kurias apmokėjo A. Č..
29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovų prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (pinigų priėmimo kvitais), atitinka Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, be to, identišką sumą už teisinę pagalbą prašė priteisti ir ieškovė. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčo pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovams iš ieškovės, pareiškusios visiškai nepagrįstą ieškinį, už advokato paslaugas priteistina visa 1350 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).
30. Valstybė šioje byloje patyrė 25,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96str. 2 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
31. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovams A. Č. ir K. Č. eksploatuoti židinį, esantį jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Prūsų g. 15-2, Kaune.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,03 Eur (dvidešimt penkis eurus 3 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Panaikinti 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą A. Č. ir K. Č. eksploatuoti židinį, esantį jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.