Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daudrius“ vadovui A. P. ir atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daudrius“ dėl nuostolių atlyginimo“, trečiasis asmuo ieškovės pusėje S. Č., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei I. B. priklauso 2002 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 26 d. ieškovės sūnus trečiasis asmuo S. Č. pristatė automobilį atsakovei UAB „Daudrius” ieškovei priklausantį automobilį, kad atsakovė atliktų remonto darbus: variklio gaubto (kapoto) pakeitimą ir dažymą, važiuoklės remontą (jautėsi vibracija ir smūgiavimas), sankabos pakeitimą (praslysdavo), rankinio stabdžio remontą, temperatūros daviklio remontą, generatoriaus remontą, tepalo prasiskverbimo remontą, pakaitinimo žvakių keitimą, tepalo keitimą, oro filtro keitimą, kuro filtro keitimą, tepalo filtro keitimą, salono filtro keitimą, reduktoriaus keitimą, ratų geometriją, turbinos filtro valymą, galinių stabdžių diskų ir kaladėlių keitimą.

5. Atsakovė 2018 m. birželio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 18 Nr. (duomenys neskelbtini) 1 660 Eur sumai, kurioje nurodytos tokios ginčo automobilio remonto paslaugos: diagnostika, pavarų dėžė, sankabos diskas smagratis, galinis reduktorius, generatoriaus diržo įtempėjas, variklio gaubtas, alyvos keitimas, kardano remontas, balansavimas, įsiurbimo kolektorius, žvakė, rankinio stabdžio kaladėlės, galinio stabdžio trinkelės, suporto valymas, salono filtras, aušinimo žarna, kuro filtras, termostato flanšas, ratų geometrija, alyvos filtras, oro filtras, salono filtras, kuro filtras, stabdžių trinkelės darbinės, stabdžių trinkelių nusidėvėjimo daviklis, Alyva „neįskaitoma“ (duomenys neskelbtini), stovėjimo stabdžių būgninės trinkelės TRW, stabdžių diskas galinis TRW, kardaninio veleno atrama, kolektoriaus tarpinė žvakė pakaitinimo, generatoriaus diržas, įtempimo guolis, termostato flanšas, sankabos komplektas, smagratis (naudotas), aušinimo žarnos (57,85 Eur ir 26,45 Eur vertės), variklio gaubtas (naudotas), variklio gaubto grotelės (naudotos), langų apiplovimo purkštukai, aušinimo skystis, transmisinė alyva, ventiliatoriaus sparnuolė, guma duslintuvo, langų skystis.

6. 2018 m. birželio 29 d. trečiasis asmuo automobilį atsiėmė, pretenzijų dėl darbų trūkumų nereiškė, automobilio remonto darbus apmokėjo.

7. 2018 m. liepos 2 d. trečiasis asmuo automobilį pristatė atsakovei nekokybiškai atliktų darbų šalinimui (nekokybiškai nudažytas ir neatsidarė variklio gaubtas, vibracija, po turbinos filtro valymo buvo nepajungtas turbinos valdymas, naujai įdėta sankaba praslydo, neveikė rankinis stabdis, automobilio ratas nutraukė netinkamai pritvirtintą lauko temperatūros daviklį ir priešrūkio jungtį, jaučiamas kuro kvapas iš variklio skyriaus) (antstolio 2019 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Atsakovė priėmė automobilį trūkumų šalinimui ir nurodo, kad trūkumus pašalino.

15. VTAT 2019 m. liepos 1 d. rašte, be kita ko nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu pateikti išvadas dėl Transporto saugos administracijos kompetencijai priskirtų klausimų. Transporto saugos administracija 2019 m. balandžio 30 d. raštu tarnybą informavo, kad atlikusi neplaninį patikrinimą nustatė, jog paslaugos teikėjas nesilaikė Aprašo nustatytų reikalavimų. Transporto saugos administracija pateiktose išvadose nurodė, kad Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas neįforminamas užpildant užsakymo paraišką, t. y. užsakymo paraiška nepildoma, neįforminamas transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas, nors transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga. Transporto aptarnavimo ir remonto paslaugas teikianti įmonė nustatytais terminais nesaugo užsakymo paraiškų ir priėmimo–perdavimo aktų. Dėl atliktos automobilio remonto paslaugos kokybės Transporto saugos administracija nepasisakė.

17. VTAT 2019 m. liepos 1 d. rašte nurodė, kad kilus ginčui dėl remonto paslaugų kokybės vien tik paslaugos teikėjo nesilaikymas Apraše, Lietuvos standartizacijos departamento parengtame Lietuvos Standarte LST 1438:2016 „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė priežiūra ir remontas. Paslaugoms teikiami reikalavimai“ nustatytų reikalavimų užpildant dokumentus neteikia išvados, kad paslaugos teikėjo atlikti remonto darbai buvo tinkamos arba netinkamos kokybės arba galėjo sąlygoti vėlesnius automobilio gedimus.

18. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirta teismo autotechninė ekspertizė. 2021 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte nurodyta, kad negalima objektyviai nustatyti, ar visi atsakovės atlikti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai, po jo pateikimo į atsakovės autoservisą 2018 m. liepos 2 d., buvo padaryti tinkamai ir kokybiškai. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad atsakovė automobilio remonto darbus, po jo pakartotino pateikimo 2018 m. liepos 2 d., atliko netinkamai.

19. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Be to, tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi (Nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 23 punktas). Nustatyta, kad automobilio remonto darbai buvo atliekami ieškovei, fiziniam asmeniui; trečiasis asmuo, ieškovės pusėje, automobiliu naudojosi savo asmeniniams poreikiams tenkinti; automobilio remonto darbus teikė verslininkas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ieškovės (vartotojos) ir atsakovės (verslininkės) buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis dėl automobilio remonto. Taigi byloje kilęs ginčas yra iš vartojimo rangos teisinių santykių.

21. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

22. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020).

23. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020).

24. Remiantis CK 6.666 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino.

25. Nagrinėjamu atveju suremontuotas automobilis trečiajam asmeniui buvo grąžintas 2018 m. birželio 29 d. Trečiasis asmuo praėjus kelioms dienos (2018 m. liepos 2 d.) kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai atliktų automobilio remonto darbų trūkumų pašalinimo. Atsakovė ieškovo nurodytus remonto darbų trūkumus sutiko pašalinti. Trečiasis asmuo atsiimdamas automobilį iš atsakovės antrą kartą, nevertino atliktų darbų kokybės ir nereiškė pretenzijų atsakovei. Trečiasis asmuo nurodė, kad minėtu automobiliu išvyko į Norvegiją. Trečiojo asmens teigimu, 2018 m. rugpjūčio mėnesį išaiškėjo atsakovės darbo trūkumai: pradėjo vėl praslysti sankaba, atsinaujino vibracija, pradėjo skverbtis tepalas ir aušinimo skystis per aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, diržai pratrynė išsiplėtimo bakelį. 2018 m. rugsėjo 3 d. mėnesį automobilis buvo parvarytas iš Norvegijos į Lietuvą, kur iki dabar neeksploatuojamas stovi stovėjimo aikštelėje. Ieškovė prašydama priteisti nuostolius vadovaujasi UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata, surašyta 2018 m. lapkričio 20 d.

26. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

27. Šiuo atveju nustatyta, jog tarp automobilio remonto pabaigos (2018 m. liepos 2 d. atlikimo) ir UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmatos surašymo (2018 m. lapkričio 20 d.) praėjo nemažas laiko tarpas, tai yra beveik 5 mėnesiai, per kurį trečiasis asmuo automobilį eksploatavo: vyko į Norvegiją, grįžo juo į Lietuvą. Trečiasis asmuo teigė, kad po 2018 m. liepos 2 d. automobilio remonto, pravažiavo 3 000–5 000 km. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad įjungus automobilio degimą prietaisų skydelyje užsidega informacinis užrašas „OIL SERVICE – 17 200 km“, kuris įspėja, kad iki tepalų keitimo liko nuvažiuoti 17 200 km. Tokio tipo automobiliams tepalai keičiami kas 30 000 km. Iš atsakovės 2018 m. birželio 29 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 18 Nr. 0629007 matyti, kad tepalai buvo pakeisti 2018 m. birželio 29 d., o UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmatoje nurodoma, kad vėl reikalinga keisti tepalus. Taigi tikėtina, kad automobilis galėjo nuvažiuoti 12 800 km nuo jo remonto (2018 m. liepos 2 d.). VTAT 2019 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad automobilis eksploatuotas nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Pažymėtina ir tai, kad automobilis yra 2002 metų gamybos, 2017 m. gegužės 23 d. turėjęs autoįvykį, jo rida yra 369 581 km, todėl tokių duomenų automobilis yra praradęs tam tikras savo technines savybes. Pažymėtina ir tai, kad automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio tam tikros detalės nuardytos, o ieškovė negalėjo paaiškinti kada ir kas tai atliko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad aplinkybę, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai yra atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų pasekmė, o ne eksploatacijos metu atsiradę defektai ar natūralus automobilio susidėvėjimas, turėjo įrodyti ieškovė.

28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Jei žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusiojo yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Ieškovė įrodinėdama atsakovės remonto darbų trūkumus iš esmės rėmėsi 2018 m. lapkričio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata. Kaip teisingai posėdžio metu apklausiamas ekspertas pažymėjo, o atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, ne visi šioje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su ieškinyje nurodytais remonto darbų trūkumais. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. lapkričio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) sudarant automobilio remonto darbų sąmatą, automobilis buvo faktiškai apžiūrėtas. Todėl vien tik ieškovės pateikta 2018 m. lapkričio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata nėra pakankamas įrodymas ieškovės realių nuostolių dydžiui pagrįsti.

29. Ekspertizės metu, remiantis vizualios apžiūros rezultatais bei bylos medžiaga, nustatyti automobilio esminiai trūkumai, dėl kurių jo eksploatavimas negalimas: didesnis užpakalinio dešinio rato ratlankio pažeidimas (trūkumas atsirado dėl netinkamos eksploatacijos – šiuo ratu atsitrenkus į masyvią žemą kliūtį, turėjusią abrazyvinį paviršių (eismo įvykio pasekmė); priekinio bamperio apdailos kairio šono tvirtinimo pažeidimas, kuris kartu su priekinio kairio sparno apgadinimais, priekinio panelio viršutinės kairės pusės postūmiu, leidžia spręsti, kad dėl šių pažeidimų variklio aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis buvo pastumtas link variklio ir pradėjo kontaktuoti su skriemuliu; šie trūkumai sudaro bendrą loginę visumą ir atsirado dėl deformuojančio poveikio, veikusio automobilio priekinę kairę pusę kryptimi iš priekio, kas paaiškinama buvusiu eismo įvykiu.

30. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad yra požymių, kad automobilio priekinę kairę pusę veikė deformuojantis poveikis, kryptimi daugiau iš priekio – dėl to pažeistas priekinio bamperio kairio šono tvirtinimas, apgadintas priekinis kairys sparnas, priekinio panelio kairė puse pastumta atgal, variklio aušinimo skysčio bakelis pastumtas link variklio ir kontaktuoja su variklio skriemuliu. Įvertinant šių susidariusių sugadinimų pobūdį bei bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, techniniu požiūriu pagrįstina, kad jie susidarė dėl eismo įvykio, įvykusio po automobilio pakartotino pateikimo 2018 m. liepos 2 d. į atsakovės autoservisą. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad tokią išvadą lėmė nustatyti automobilio trūkumai, kuriems esant automobilio eksploatacija negalima. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad mažai tikėtina, kad nurodyti automobilio trūkumai, kuriems esant automobilio eksploatacija iš esmės negalima, buvo iškart po jo pakartotinio remonto (2018 m. liepos 2 d.) atsakovės servise.

31. Teismo vertinimu, penkių mėnesių terminas nelaikytinas protingu reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, kadangi praėjus tiek laiko nuo remonto darbų užbaigimo, po jų toliau eksploatuojant automobilį, neįmanoma nustatyti, ar ieškovės nurodomi automobilio trūkumai yra netinkamo atsakovės darbo rezultatas, ar automobilio trūkumai atsirado dėl automobilio eksploatacijos jau po jo grąžinimo. Šią išvadą patvirtina tiek byloje esantis 2021 m. gegužės 18 d. ekspertizės aktas, tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktas, kuriais konstatuota, kad neįmanoma nustatyti ar galimi ieškovės nurodyti automobilio trūkumai susiję su atliktais automobilio remonto darbais.

32. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, chronologinę įvykių seką, spręstina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė netinkamai atliktų remonto darbų fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovei pareiškus prašymą skirti ekspertizę, o atlikus ekspertizę – iškviesti apklausai ekspertą, atlikusį ekspertizę byloje, teismas vadovaudamasis CPK 90 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo ieškovę sumokėti avansą. Iš į bylą pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui už ekspertizę ir 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros, bei Kauno apylinkės teismo mokėjimo nurodymų nustatyta, kad viso už byloje atlikta ekspertizę ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėta 1 609,64 Eur (1 292,86+316,78). Ieškovė ir trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 1 700 Eur. Todėl ieškovei grąžintina permokėta dalis – 90,36 Eur (1 700-1 609,64).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl ji privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės pateiktų sąskaitos ir mokėjimo kvitų už teisines paslaugas matyti, kad atsakovė patyrė 1 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Šias išlaidas sudaro atsakovės atsiliepimų, prašymų ir raštų parengimo ir atstovavimo teisme išlaidos. Teismas įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, atsakovės ruoštų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 1 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

35. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 28,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAUDRIUS“, juridinio asmens kodas 122655461, naudai 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Kauno apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,36 Eur (devyniasdešimties eurų 36 ct) permoką, pervedant ją į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,30 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.