Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atėjo namo. Tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, nes pamatė, kad į žmonos telefoną atėjo žinutė nuo jos meilužio. Jis jai pasakė, kad ji jam neištikima, pradėjo bartis. Jis atėmė žmonos telefoną, žmona rėkė ant jo. Supurtė vieną kartą, pastūmė, girtas buvo, neneigia, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Žmoną pastūmė į nugarą, purtė ją už krūtinės. Ji ne pirmą kartą jam neištikima, vieną kartą atleido jai. Gal su delnu sudavė į veidą. Vaikai girdėjo, kai jie konfliktavo, tačiau jie nematė, kai trenkė. Galėjo skaudėti, pripažįsta, kad sukėlė žmonai fizinį skausmą. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nesupranta už ką tokia civilinio ieškinio suma. Nesutinka, kad tokia suma galėjo būti įvertinti jo veiksmai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo vaikų gimtadienyje, atėjo namo ir buvo truputį išgėrus. Vaikai buvo savo kambaryje, atėjo A. ir pradėjo reikalauti cigarečių. Neturėjo jų, jis pradėjo mušti ją, vėliau tampyti ir kuo stipriau, po to pasakė, kad iškvies policiją, jis atėmė telefoną, jis pradėjo vaikams rėkti, kad jie iškviestų policiją. Ji negalėjo iškviesti policiją, nes vyras atėmė telefoną, vaikai atbėgo prašė „liautis“. Ji nubėgo į virtuvę, vyras iš paskos ir ten ją pradėjo tampyti, norėjo į tualetą, vyras sudavė kumščiu į kaktą, o ji atsitrenkė galva į sieną. Vyras neskaitė jokių žinučių gautų iš jos draugo. Po šio įvykio jai atsirado problemos su atmintimi, gal nepamena visko. Gal stresas buvo tuo metu. Buvo sutrikusi sveikata. Neturi ryšio jos alkoholio vartojimas ir jos sveikatos problemos. Nesutinka taikytis su A. Dėl sužalojimų ji į gydymo įstaigas nesikreipė, greitosios pagalbos atsisakė, abdukcijos nedarė. Tiesiog nepagalvojo apie pasekmes.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytoja apklausta E. Š. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini). Rudenį viskas įvyko, praeitais metais. Tiksliau nepamena. Namuose įvyko. Iš ryto viskas buvo gerai. Jų namas yra septynių kambarių, tiksliai nepamena. Diena prasidėjo paprastai galima sakyti. Ryte kaip visada mama gamino pusryčius, Mama B. Š. vardu. Po kelių valandų, tiksliai neatsimena, tėvai buvo viename kambaryje viskas buvo gerai, bet kai jau buvo vakare, kažkas prasidėjo, išgirdo, kad tėtis kažką pamato mamos telefone ir jis kažką jau sakė mamai. Tada ji buvo šalia esančiame kambaryje išgirdo, kad tėtis rėkė ant mamos ir viskas prasidėjo. Mama buvo su tėčiu kambary tą vakarą, ji gretimame kambaryje, buvo maždaug buvo 19 - 20 val. Išgirdo negražius žodžius, tėtis mamai sakė tuos žodžius. Kad mama bloga. Kažkokias žinutes tėtis pamatė mamos telefone, vėliau tik sužinojo, kad jis pamatė mamos telefone žinutes. Jis minėjo žinutes, kad jai kažkas rašė. Mama neatsimena ką atsakinėjo. Tada tėtis mamą mušė, stumdė. Kai mama išėjo iš kambario matė tik. Tėvai barėsi daug laiko, apie dvi valandas. Ir tada mano brolis paskambino policijai, po dviejų valandų brolis E. paskambino policijai kažkur. Paskui mama norėjo išeiti iš kambario. Matė, kad tėtis stūmė mamą į kambarį. Tuo metu ji buvo kambaryje kur yra šalia tėvų kambario. Kur ji buvo kambarys buvo priešais tėvų kambarį. Jos kambario durys buvo atidarytos. Matė, kad tėtis stumdo mamą į kambarį. Mama tuo metu norėjo išeiti, o tėtis ją stūmė atgal. Tėtis norėjo kažką dar kalbėti. Stūmė mamą tėtis stipriai dviem rankom, mama nenorėjo eit į kambarį ir priešinosi. Mamai gal pavyko išeiti tik vieną kartą, bet toli nenuėjo. Mama išbėgo tą kartą iš kambario ir tėtis iš paskos bėgo, mama bėgo į tualetą, o tėvas nenorėjo, kad ji išeitų. Ji nuėjo į tualetą, bet tėtis pasakė jai išeiti. Mama išėjo iš tualeto. Ir tada buvo tas pats, tą patį kalbėjo, barėsi. Jie barėsi dėl žinutės. Nežino tiksliai ką toliau jie darė, tik girdėjo. Ji nematė kaip mama išėjo iš tualeto, girdėjo tik barnį, kai ėjo iš tualeto tik girdėjo kaip jie barėsi Jis toliau sakė, kad mama bloga. Viskas vyko jau kambaryje, didžiajame kambaryje, tėčio kambaryje. Brolis, sesė buvo savo kambaryje. Ji paskui pas juos atėjo. Kai mama garsi rėkė ir tada brolis iškvietė policiją. Mama ką rėkė tiksliai neatsimena, bet ji sakė, kad norėjo kažką jam pasakyti, išgirdo riksmą. Buvo šalia brolio, kai jis iškvietė policiją. Visi pasakė mamai, kad iškvietė policiją. Tuo metu tėtis buvo lauke. Kai jis atėjo namo, viskas buvo toliau, tas pats, toliau vyko barnis. Po kelių minučių atėjo policija, po dvidešimt minučių kažkur. Be barnių girdėjo kaip mama verkė. Daugiau pašalinių garsų tame tėvų kambaryje gal nebuvo. Kai mama išėjo iš kambario ji verkė, nesiskundė mama niekuo. (Pastaba: Mergaitė parodė galva neigiamai, jog mama niekuo nesiskundė.). Po įvykio mamos plaukai buvo į visas puses, susivėlę. Išsitaršę plaukai. Daugiau nieko nebuvo. Nieko nesakė, kad blogai jaučiasi. Mama nepasakojo nieko. Mama pasakojo apie savo savijautą po įvykio, sakė, kad jai bloga. Po įvykio jai buvo ne fiziškai blogai. Taip sprendė, nes mama sakė nenori to veiksmo prisiminti. Mamos išvaizda atrodė taip pat, nieko neįprasto nepamatė. Mama sakė jiems, kai pradėjo bartis su tėčiu, kad jie iškviestų policiją, apie devintą vakaro buvo, jie tuo metu buvome kambaryje, visi buvome kambaryje. Neblaivus tėtis buvo tą vakarą. Tėtis po įvykio jai skambino. Jis sakė, kad jis pykstasi su mama, kad jis piktas ant mamos. Kad tai jos kaltė. Ir, kad ji jam padarė blogą. Būdavo daugiau įvykių su mama, kai tėvai pykosi, Kai gąsdindavo, jis sakydavo, kad juos paims į vaikų namus, kad jiems bus blogai. Kai kvietė policiją mama iš išvaizdos neatrodė išgėrus, bet kai atvažiavo policija nustatė, kad buvo išgėrusi. Su mama atvažiavo į apklausą, sakė, kad reikės sakyti apie įvykį. Daugiau nieko mama jos neprašė. Tėtis prašė, kad kažką pasakyti ne tiesą, apie jo elgesį, poelgį. Dabar neatsimena ką dar sakė. Viską pasakė taip, kaip yra. Prieš daug laiko tėtis sakė sakyti ne tiesą, prieš mėnesį ar du. Telefonu kalbėjo (t. 1, b. l. 150-153).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytoja apklausta M. Š. parodė, kad ji yra M. Š., jai (duomenys neskelbtini). Sutinka duoti parodymus. Sutinka sakyti tiesą. Neatsimena mėnesio, buvo prieš gruodį, 30 dieną. Tėtis grįžo namo, buvo girtas, mama irgi buvo girta. Visi sėdėjo kambaryje ir girdėjo kaip jie pykstasi. Jie pykosi, rėkė, bandė juos nuraminti, nepavyko ir jos brolis paskambino į policiją. Konfliktas buvo gal devintą, dešimtą vakaro. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini), jie visi sėdėjo kambaryje, ji, brolis ir sesė. Brolis E. Š., sesė E. Š. Sesė atėjo iš savo kambario į jos ir brolio kambarį, jos ir brolio kambarys bendras. Kai yra siena, jų tėvų kambarys priešais jų kambarį yra, bet viskas girdėjosi. Nepamena ką tėvai sakė, kai pykosi, gal dėl to, kad pas mamą yra meilužis, dėl to jie pykosi. Neatsimena ką girdėjo dėl to, ką jie kalbėjo tą vakarą. Tėtis rėkė, mama irgi šaukė. Daugiau jokių garsų nebuvo. Gal dvi valandas jie pykosi, kol brolis neiškvietė policijos. Kai mama išėjo, į tualetą nuėjo, bet vėliau jie irgi grįžo į kambarį atgal. Ji girdėjo tai, kai mama ėjo į tualetą ir sesuo pasakojo apie tai. Mama tiesiog išėjo į tualetą savo reikalais ir tėtis nuėjo iš paskos į tualetą, negirdėjo ką jie kalbėjo tuo metu. Tada tėtis mamą atgal nusivedė į kambarį. Tėvai toliau pykosi. Kambaryje jie toliau šaukė. Brolis iškvietė policiją, jie policiją iškvietė, nes buvo baisu, bandė tėvus nuraminti bet nepavyko. Brolis labai bijojo ir iškvietė policiją. Tada atvažiavo policija, tėtis buvo šoke, nes jį surišo, jiems pasakė būti kambaryje. Policija jų klausė kokie jų vardai kiek jiems metų. Dar tarnybos atvažiavo, nežino kas tiksliai, susirinko daiktus ir nuvažiavo pas mano brolio krikštatėvį. Tarnyba klausė kas atsitiko, kiek jiems metų, kokie jų vardai. Mama po įvykio atrodė nelabai kaip; atrodė mamos veidas, lygtais mama niekuo nesiskundė. Su tėčiu nekalbėjo, nes buvo supykę ant jo, dabar jau normaliai bendrauja ir telefonu bendrauja ir gyvai, susitaikė su tėčiu. Kai brolis kvietė policiją buvo šalia jo, brolis policijai sakė, kad mama ir tėtis labai šaukia, o daugiau neatsimena ką sakė. Ji girdėjo kaip tėvai pykosi, kai jie bandė juos nuraminti kad jie nesipyktų, tėtis tiesiog šaukė. Tėtis mamą stumdė. Jai pasakojo brolis, pati nematė to. Daugiau nieko nežino. Mama verkė konflikto metu. Nežino kodėl mama verkė. Ne vienintelis toks įvykis kaip šis, bet policijos nekviesdavo. Pas krikštatėvį buvo kažkur 3 - 4 dienas, tiksliai nepamena, per tą laiką su mama nesimatė. Kažkurią dieną mama juos pasiėmė iš mokyklos. Kai mama paėmė juos iš mokyklos, atrodė prastai, pikta buvo, nes namuose liko jų gyvūnai. Mama sakė, kad paims jų gyvūnus pas senelį, bet taip ir nepaėmė. Anksčiau per konfliktus nepamena ar mama nukentėjo. To konflikto metu tėtis buvo išgėręs alkoholio. Kai čia važiavo, nieko svarbaus su tėčiu nekalbėjo, tėtis klausė kada važiuos ir ką sakys, bet jie nieko nesakė. Jeigu tėtis kažko prašė, tai tik sesės, bet ji to nepamena, kad prašytų. Ji nežino ko jis prašė, bet taip mano, kad prašė, nes kai tėtis paskambino E., ji sakė paskui sužinosi, kam tau. Su sese ir broliu apie apklausą nekalbėjo. Kai kvietė policiją jai buvo šokas, šiek tiek baisu, buvo liūdna, kad gyvūnai liko vieni (t. 1, b. l. 154-157).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis E. Š. parodė, kad jis yra E. Š., jam (duomenys neskelbtini). Mokosi progimnazijoje. Nenori pasakoti. Nenori pasakoti, nes neatsimena. Gali atsakyti į klausimus. Atvyko tam, kad papasakoti. Nepamena apie ką. Buvo taip, kad kvietė policiją. (Vaikas teigiamai linktelėjo). Nepamena kas buvo tą dieną, kai kvietė policiją. Kvietė policiją, nes mama pasakė. Nepamena, kodėl mama prašė kviesti policiją. Namuose tą dieną buvo mama, tėtis, sesės, jis. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, sesėmis ir A. Mama B., sesės M. Ž. i ir E. Š. A. dar kartu gyvena. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimą, kodėl tėtis negyvena su jais vaikas gūžteli pečiais. Daugmaž su tėčiu sutaria. Daugmaž sutaria, nes reikia padėti tvarkyti, malkas reikia padėti tvarkyti. Nenori daugiau pasakoti. Anksčiau su tėčiu santykiai buvo geri. Žino kas yra alkoholis. Alus, degtinė. Daugmaž tėtis mėgsta alkoholį. Nežino ar dažnai geria tėtis alkoholį. Savaitgaliais geria. Nenori atsakyti kaip tėtis elgiasi išgėręs. Nenori atsakyti, ar tėtis yra jam padaręs ką nemalonaus. Į teismą atvažiavo su mama. Mama nesakė, ką čia reikės daryti. Su tėčiu nekalbėjo, kad reiks čia važiuoti. Su sesėmis kalbėjo apie teismą, jau nepamena ką, seniai buvo. (t. 1, b. l. 158-160)

Liudytoju apklaustas Matvej Gimbickij parodė, kad dirbant su vyriausiuoju patruliu Justu Sendzikaičiu 2024-11-30 apie 21.10 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus A. Š., namo miegamajame, ne mažiau vieno panaudojo fizinį smurtą prieš žmoną B. Š. Konfliktas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Policiją iškvietė vaikas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko 3 vaikai, berniukas ir vyresnės mergaitės. Berniukas tyliai pasakė, kad jis iškvietė policiją. Paklausus kas vyksta, berniukas nuvedė į namus. Kambaryje ant lovos sėdėjo vyras ir moteris. Kai jie užėjo, vyras nepastebėjo, kad jie atėjo, konfliktavo su žmona paėmęs jai už rankos. Žmona rėkė ją paleisti. Juos pamatę atsistojo ir moteris vyrui pasakė, kad „aš tau sakiau, kad baigsis blogai“. Jis pradėjo konfliktuoti ir jis vyrą išsivedė į kitą kambarį. Justas liko su ta moterimi. Jis Justui nurodė preliminariai apklausti moterį dėl skausmo, balų, nes jis neturėjo dar pakankamai patirties. Jis atėjęs jam pasakė, kad jam moteris nurodė, kad ją mušė, trenkė į veidą. Tada jam nurodė surašyti penki viename protokolą. Jis visą laiką buvo su vyru, Justas apklausė ją. Į vietą buvo iškviesto vaikų teisės, nes abu tėvai buvo neblaivūs. Vaikus perdavė giminaičiams, kurie atvyko jų pasiimti. Moteris aiškiai pasakė, kad ją mušė vyras. Jis pastebėjo, kad moters veidas kairėje pusėje buvo paraudęs, ar tai subraižytas, tiksliai negali pasakyti, tačiau tai buvo nesenai padarytas sužalojimas. Taip pat moteris rodė sužalojimus - paraudimus ant rankų - dilbių, mėlynes, nepamena ką ji sakė, kaip jai juos padarė vyras. Daugiau apie įvyki negali ką paaiškinti (t. 1, b. l. 176-178).

Liudytojas Vilius Ščerbickas parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje specialistu. 2024-12-30 15.00 val. kartu su kolega vyko adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti informacijos apie vaiko teisių pažeidimą. Apie įvykį nieko nepamena, jo kolega . taip pat nieko nepamena (aptarinėjo atvejį, kuris daugiau atsimena, tas turi vykti į apklausą), gali tik pateikti duomenis iš vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos. Minėtu adresu filmuojama nebuvo, nes vaizdo įrašymo kameras pradėjo naudoti tik 2025 vasario mėnesį. Įvykio duomenimis, buvo pažeistos M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisės. Vaiko motina — B. Š., tėvas — A. Š., vaiko buvimo vietos vaiko situacijos vertinimo metu adresas (kita vaiko buvimo vieta, jeigu ji skiriasi nuo gyvenamosios vietos adreso): gyvenamasis adresas: (duomenys neskelbtini). Laikinas adresas, kuriuo yra vaikai: (duomenys neskelbtini). Tikrino 2024-11-30 anketos duomenis dėl vaiko teisių pažeidimo, kuriose buvo nurodyta, kad vaikas vengė bendrauti, kalbėjo labai abstrakčiai, negalėjo paaiškinti kas įvyko, tik pasakė, kad girdėjo konfliktą. Slėpėsi už vyresnės sesers. Siekiant nesukelti vaikui daugiau įtampos, buvo kalbama apie šalia esančius giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, vaikas nurodė konkretų asmenį. Bendrauta su visais vaikais vienu metu, tačiau mažiausias vengė bendrauti ir neatsakinėjo į klausimus. 2024-12-04 15.00 val., bendrauta adresu (duomenys neskelbtini). M. pasakojo, kad jai yra 12 metų. Lanko (duomenys neskelbtini). Po pamokų nelanko jokių būrelių. Jos tėvas, kai jis yra girtas ir piktas, jis ima medinę lazdą su kuria pradeda juos (vaikus) mušti. Tėvas iš vaikų atima telefoną. Tėvas yra mušęs ją per kojas, tada nelabai skaudėjo. Kada tai buvo, M. nenurodė. Taip pat tėvas yra mušęs su diržu, kelis kartus suduodamas per sėdmenis. Tada jai labai skaudėjo. Kai tėvas šaukia ant jos, ji tėvo labai bijo. Labiausiai tėvas muša jos vyresnę sesę E., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Vienas iš pavyzdžių, kai M. su sese žaidė, atėjo tėvas ir išsivedė E. į kitą kambarį. Ten ją mušė su medine lazda, rankomis. Ji labai verkė ir šaukė. Apie šiuos įvykius taip pat nenurodė laiko, kada tai vyko. Su broliu E., kuriam (duomenys neskelbtini)metų, tėvas elgiasi geriau, tačiau kai brolis atsigula miegoti, tėvas prieina prie jo, pradeda kalbinti arba pradeda šaukti ant brolio. Jos brolis negali išsimiegoti, kai tėvas taip elgiasi. Kai mama būna namuose, ji gina brolį nuo tėvo, o kai mama darbe, tėvas juos (vaikus) muša, skriaudžia. Tėvas neturi kuo daugiau užsiimti. Tėvas mamą muša dažniausiai savaitgaliais, nes nuo penktadienio tėvas būna prigėręs. Taip pat jis neleidžia mamai kalbėti, nes jis visada rėkia. Alkoholį jis vartoja nuo seniai, o nuo kada jis vaikus muša, M. net nebeprisimena. Apie patiriamą smurtą iš tėvo, M. yra prasitarus tik savo draugams. M. santykiai su mama yra geri. Būna, kad mama išgeria, tačiau tik švenčių metu. Su sese ir broliu sutaria taip pat gerai. Jos svajonė - gauti šuniuką. Kokia buvo vaiko emocija anketos vertinimo metu, nepamena. Visiškai nieko nepamena apie vaikų emocijas, kai lankėsi minėtu adresu. Namai atitinkantys visas sąlygas gyventi. 2024-12-02 VTAS skyriuje Vivulskio g. 16 buvo bendraujama su M. mama – B. Š., kuri paaiškino, kad jos ryšys su vaikais yra normalus. Vaikai tarpusavyje sutaria gerai, bet būna atvejų, kai vienas kitą paerzina. B. dirbanti, turi pastovų darbą. Turi vairuotojo teises. Šeštadienį, t. y. 2024-11-30 apie 21 val. vakaro, tarp jos ir jos vyro kilo konfliktas, nes vyras iš savo draugų grįžo neblaivus. Neslepia, tą vakarą ir ji buvo pavartojusi alkoholio, nes buvo susinervinusi, tačiau neturi priklausomybės alkoholiui. Grįžus vyrui namo, jis jos prašė cigarečių, nors žino, kad yra nerūkanti. Žodis po žodžio, vyras pradėjo priekaištauti dėl gyvenimo. Išreiškė pavydą, kad ankščiau susirašinėjo su savo draugu. Po šio žodinio konflikto, vyras pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš B. Jis jai trenkė ranka, tampė po namus. Ji jo labai bijo ir, kaip paaiškino, rėkė šio incidento metu. Tai nėra pirmas kartas jos šeimoje, kuomet vyras naudoja fizinį smurtą prieš ją. Vaikai prašydavo tėvo, kad jos nemuštų. Buvo atvejų, kai dėl naudojamo smurto buvo pabėgus iš namų. Vaikai tuo metu buvo likę namuose, siūlė vaikams išeiti kartu, tačiau jie labai bijojo palikti savo namus. Vaikai minėto įvykio įvykius matė dalinai, nes ją mušė kitame kambaryje, o tik vėliau atitempė į kitą kambarį. Vaikai į šį įvykį reagavo neigiamai, verkė. B. neturėjo galimybės nuraminti vaikų, nes jų tėvas smurtavo toliau prieš ją. Atvykus policijai, vaikų tėvui buvo išduotas SAA orderis bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto konflikto, tačiau vyras nereaguoja į išduotą SAA orderį ir toliau gyveno namuose. Todėl ji išėjo iš šių namų, nes juose jai nesaugu, mano, kad vyras norės atkeršyti dėl visų šių incidentų. Vaikai šiuo metu yra pas E., jiems ten saugu. Kas tokia E., jis neklausė B. B. su vaikais susiskambina, bendrauja. Vaikai labai pergyvena dėl šių įvykių, susiskambinus verkia. B. teigė, kad vaikų tėvas yra panaudojęs fizinį smurtą ir prieš vaikus. Dažniausiai tai darydavo tada, kai B. būdavo darbe. Fizinį smurtą dažniausiai patirdavo vyriausioji dukra. Taip pat vyras naudojo smurtą ir prieš jaunesniuosius vaikus. Vyksta vaikų gąsdinimas su diržu arba šluota. Vaikų tėvas fizinį smurtą naudoja tiek blaivus, tiek pavartojęs. Pastaruoju metu B. vyras laiką leidžia su draugais, su kuriais vartoja alkoholį. Dirba pavienius darbus, o gautus pinigus išleidžia alkoholiui. Vaikų tėvas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Vyras ilgą laiką buvo nedirbantis. Namai, kuriuose jie gyvena, priklauso vyrui, kuris jį įgijo paveldėjimo teise. Kada tiksliai vaikų tėvas smurtavo prieš vaikus, jis nepatikslino B. Taip pat 2024-12-03, 08.48 val., bendrauta su B. telefonu. Vaiko motina teigė, kad nebemato bendro gyvenimo su vyru, o vaikai palaiko tokią jos poziciją, nes vaikams atsibodo tie konfliktai. Jie bijo savo tėvo. B. vyras nieko nepripažįsta, nes jam yra naudingiau. Jis naudodamas fizinį smurtą B. dusino, tampė. Vaikus po namus gaudydavosi su šluota rankose ir grasindavo jiems. Vyriausiai dukrai dažnai suduodavo rankomis. Nepamena B. emocinės būklės, kaip ji jautėsi kai bendravo su manimi tiek gyvai, tiek telefonu. 2024-12-03, 09.30 val., su A. Š. bendrauta Skyriuje. Vaiko tėvas pasakojo, kad jo žmona jam yra neištikima apie metus laiko. B. žadėjo jį mesti, bet jie toliau bendrauja, palaiko ryšį. Jis su žmona kartu gyvena 18 metų. A. teigimu 2024-11-30 žmona buvo pavartojusi, todėl pradėjo konfliktą, kurio metu išreiškė priekaištavimus jam. A. jai suėmė už krūtinės ir tiek. Fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Įvykio metu įpūtė 2.22 prom. Šiuo metu jam pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išduotas SAA orderis. Kalbant apie vaikus, jis nėra mušęs savo vaikų. Žinoma, kai jie nedaro namų darbų, jis juos gąsdina su diržu, tačiau jo nepanaudoja prieš juos. Namas yra A. dovana, kurį įgijo paveldėjimo teise. Jis dirba pavienius darbus. Seniau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje (laikotarpio neįvardijo). Alkoholį vartoja tik savaitgaliais, kartais pavartoja ir darbo dieną, bet tik alaus. Pastebėjo, kad kol negeria, konfliktų nebūna. Nepamena A. Š. emocinės būsenos, kai su juo buvo bendraujama. Negali atsakyti į tyrėjos jokį papildomą klausimą apie įvykį, nes visiškai nepamena jokių detalių, emocijų, dėl per ilgo laiko tarpo nuo įvykio (t. 1, b. l. 172-174).

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Justo Sendzikaičio tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. lapkričio 30 d., dirbant kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu M. Gimbickij apie 20.50 val. patruliuojant nustatytame maršrute, iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjui (duomenys neskelbtini); pasakė, kad tėtis muša mamą. Yra 3 vaikai. GMP nereikia. Atvykus nurodytu adresu(duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas berniukas E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris atidarė namo duris ir parodė, kur šiuo metu yra jo tėvai. Berniukui nuvedus juos iki miegamojo durų, jas jiems atidarė viduje esantys tėvai, t. y. A.Š. ir B. Š. Paklausus kas vyksta, kodėl asmenys konfliktuoja, vyriškis atsakė, kad nevyksta nieko, o moteris pravirko ir pasakė, kad ją šis vyras skriaudžia. Asmenys buvo atskirti į skirtingus kambarius ir su abiem atskirai pabendrauta. Bendraujant su vaikų tėvu, moters vyru A. Š., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vyriškio blaivumą, alkotesteris parodė 2.22 prom. girtumo laipsnį. Vyriškis buvo paėmęs žmonos mobilųjį telefoną ir jo geranoriškai nenorėjo atiduoti. Atlikus apžiūrą, telefonas buvo rastas vyriškio striukėje ir atiduotas žmonai. Kadangi vyras buvo stipriai neblaivus, atskirtas nuo žmonos jis šūkavo, rėkavo, nenustygo vietoje, todėl buvo panaudota ir uždėta spec. priemonė antrankiai. Patikrinus moters blaivumą, alkotesteris parodė 0.64 prom. girtumo laipsnį. Moteris nuo medikų pagalbos atsisakė. Buvo iškviestos vaikų teisės. Atvykusios vaikų teisės, specialistai, įvertino situaciją ir vaikus išsivežė pas tėvo giminaičius į saugią aplinką. A. Š. jiems būnant įvykio vietoje susirinko sau būtinus daiktus ir išėjo į namus pas savo motiną. Jis buvo įspėtas nesiartinti prie B. Š., neieškoti būdų susitikimui, kol nebus priimtas sprendimas. B. Š. buvo paaiškinta, jo į namus neįsileisti ir jei jis bandys patekti į namus - kviesti policiją. Buvo priimtas pareiškimas iš B.Š., ji įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą, jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, užpildyta asmens duomenų pažyma (t. 1, b .l. 41).

Iš byloje esančio 2024-11-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad namas yra plytinis, plikos spalvos. Patekimas į namą yra pro medines, rudos spalvos duris. Patekus į namo vidų, matomas koridorius, kurio kairėje pusėje yra tualeto medinės rudos spalvos durys. Dešinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys. Praėjus jas, patenkama į dar vieną koridorių. Dešinėje pusėje yra chaki spalvos medinės durys, už kurių yra namo virtuvė. Virtuvėje priešais yra plastikinis langas, prie jo medinės, rudos spalvos kėdės bei stalas. Šalia stalo, iš kairės bei dešinės pusės yra šaldytuvai. Kitoje pusėje virtuvės kairėje pusėje, patenkant pro duris yra virtuviniai baldai, kriauklė, dujinė. Grįžtant į antrąjį koridorių, kairėje pusėje matomos šviesiai rudos spalvos durys už kurių yra praeinamasis kambarys iki miegamojo. Miegamojo durys yra baltos spalvos, medinės. Praėjus jas, kairėje pusėje matoma tamsiai rudos spalvos medinė spintelė ant kurios yra televizorius. Kairėjo pusėje taipogi yra dvigulė medinė šviesiai rudos spalvos lova. Priešpriešais miegamojo durų yra geležinė, baltos spalvos rūbų džiovyklė. Dešinėje miegamojo pusėje yra didelė rudos spalvos, medinė spinta bei daug primėtytų rūbų. Daugiau detalių įvykio vietojo tyrimui tirti nėra. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 12-24).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas. Protokole nurodyta, kad aprašomas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir skambinančio asmens vaikiško balso garso įrašas. Pokalbis vyko lietuvių kalba. Pokalbio data – 2024-11-30 ir laikas 20:45:41. Pokalbio trukmė – 02:26 min. Skambučio ID 92327593581. Iš protokolo matyti, kad į BPC paskambinęs vaikas, prisistatęs E. Š. nurodo, kad tėtis muša mamą, prisigėrė, teigia, kad tėtis su mama dabar yra kambaryje, mušasi, ar GMP reikalinga nežino. BPC operatoriui paklausus ar mama kraujuoja, nurodo, kad nežino. Garso įrašo metu girdimas moters verksmas (t. 1, b. l. 50-51).

š byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų mobilių kūno kamerų vaizdo įrašai. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241130-211126UTC+0200“. Pokalbiai vyksta lietuvių bei rusų kalbomis. Vaizdo įrašo trukmė 05.29 min. Matomo pareigūnai užeinantys į namą, kur pasitiko juos vaikas ir nurodė kur yra tėvai. Abu asmenys matomi sėdintys ant lovos. Matoma moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip B. Š.) kuri nurodo, kad ją skriaudžia, mušasi. Dešinės rankos plaštaka nurodo, kad vyras sudavė į veidą. Nėra aišku į kurią vietą trenkė, nes vaizdo įrašas to veiksmo nesimato. Nurodo, kad patyrė fizinį skausmą. Matomas vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip A. Š.), kuris nenoriai bendrauja su pareigūnais, atsikalbinėja. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241130-211657UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 24.04 min. B. nustatytas 0,64 promilių girtumas. A. nustatytas 2,22 promilių girtumas. A. nurodo, kad nemušė žmonos, o tik pastūmė, nes jis supyko, kad ji jam neištikima. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241130-214125UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 30.00 min. Vaizdo įraše matomi pareigūnai pildantys procesinius dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 52-54).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų be kita ko matyti, kad:

Su E. Š. bendrauta 2024-11-30. Vaikas vengė bendrauti, kalbėjo labai abstrakčiai, negalėjo paaiškinti kas įvyko, tik pasakė, kad girdėjo konfliktą. Slėpėsi už vyresnės sesers. Siekiant nesukelti vaikui daugiau įtampos, buvo kalbama apie šalia esančius giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, vaikas nurodė konkretų asmenį. Bendrauta su visais vaikais vienu metu, tačiau mažiausias vengė bendrauti ir neatsakinėjo į klausimus.

Su E. Š. bendrauta 2024-12-04. Vaikas pasakojo, kad jam yra 10 metų. Lanko (duomenys neskelbtini). Po pamokų nelanko jokių būrelių. Jo tėvas geria dažnai, o savaitgaliais visada būna išgėręs. Kai jis būna išgėręs, šaukia, muša juos. Labiausiai muša jų mamą. Man tėvas trenkia per galvą, tai jis daro dažnai. Jam labai skauda tada ir bijo jo. Taip pat tėvas jį spardo kojomis, tranko rankomis, šluota. Dažniausiai trenkia per galvą, rankas ir kojas. Jį pradėjo nuo penkerių metų. Niekam apie tai nepasakojo. Tėvas juos visus tris muša. Jo sesę E. muša dažniausiai, ją muša rankomis, „pagaliu“, šluota, spardo kojomis. Ji verkia, kai ją muša. Jų mama bando juos užstoti prieš tėvą, tačiau jis vis tiek juos toliau muša. Jų mamą irgi muša, ją tranko rankomis, spardo kojomis, stumdo, trenkia per „užpakalį“, klubus. Niekam nėra pasakojęs apie tai, kad tėvas juos visus muša. Namo nebijo grįžti, bet nenoriu matyti tėvo. Jis jo nemyli ir nenori toliau gyventi kartu su juo (vaikas pasakodamas verkia). Visi (duomenys neskelbtini) žino, kad pas jų tėvą buvo policija. Jų mama yra gera. Ji išgeria tik per atostogas, bet labai retai. Myli savo mamą. Su sesėmis sutaria neblogai, bet geriausiai sutaria su sese M.

Su M. Š. bendrauta 2024-11-30. Vaikas vengė bendrauti, kalbėjo labai abstrakčiai, negalėjo paaiškinti kas įvyko, tik pasakė, kad girdėjo konfliktą. Slėpėsi už vyresnės sesers. Siekiant nesukelti vaikui daugiau įtampos, buvo kalbama apie šalia esančius giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, vaikas nurodė konkretų asmenį. Bendrauta su visais vaikais vienu metu, tačiau mažiausias vengė bendrauti ir neatsakinėjo į klausimus.

Su M. Š. bendrauta 2024-12-04. Vaikas pasakojo, kad: „man yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Po pamokų nelankau jokių būrelių. Mano tėvas, kai jis yra girtas ir piktas, jis ima medinę lazdą su kuria pradeda mus mušti. Jis iš mūsų atima telefoną. Jis yra mušęs mane per kojas, tada nelabai skaudėjo. Taip pat yra mušęs su diržu, kelis kartus suduodamas per sėdmenis. Tada man labai skaudėjo. Kai jis šaukia ant manęs, aš jo labai bijau. Labiausiai tėvas muša mano vyresnę sesę E. Vienas iš pavyzdžių, kai mes su sese žaidėme, atėjo tėvas ir išsivedė E. į kitą kambarį. Ten ją mušė su medine lazda, rankomis. Ji labai verkė ir šaukė. Su broliu tėvas elgiasi geriau, tačiau kai jis atsigula miegoti, tėvas prieina prie jo, pradeda kalbinti arba pradeda šaukti ant brolio. Mano brolis negali išsimiegoti, kai tėvas taip elgiasi. Kai mama būna namuose, ji gina brolį nuo tėvo, o kai ji darbe, jis mus muša, skriaudžia. Tėvas neturi kuo daugiau užsiimti. Tėvas mamą muša dažniausiai savaitgaliais, nes nuo penktadienio tėvas būna prigėręs. Taip pat jis neleidžia mamai kalbėti, nes jis visada rėkia. Alkoholį jis vartoja nuo seniai, o nuo kada jis mus muša, aš net nebeprisimenu. Apie patiriamą smurtą iš tėvo, esu prasitarus tik savo draugai. Mano santykiai su mama yra geri. Būna, kad mama išgeria, tačiau tik švenčių metu. Su sese ir broliu sutariu taip pat gerai. Mano svajonė – gauti šuniuką.“

Su E. Š.bendrauta 2024-11-30. Vaikas vengė bendrauti, kalbėjo labai abstrakčiai, negalėjo paaiškinti kas įvyko, tik pasakė, kad girdėjo konfliktą. Siekiant nesukelti vaikui daugiau įtampos, buvo kalbama apie šalia esančius giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, vaikas nurodė konkretų asmenį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.