Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos” atstovui direktoriui K. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas” atstovei advokato padėjėjai Milenai Juškaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos” ieškinį atsakovėms R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovės R. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas” ir taikyti restituciją natūra, t. y. turtą, parduotą 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA, 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001, 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002, 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003, 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. INRUT0004, 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005, 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006 grąžinti atsakovei R. A. ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. A., žinodama, jog turi pareigą grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos” priteistą pinigų sumą, nuo 2014 metų pradėjo nesąžiningai perleidinėti turėtą kilnojamąjį turtą savo brolio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas”, o kartu šiai įmonei neatlygintinai perleido ir visą viešbučio bei restorano veiklos vystymą. Kaip paaiškėjo, atsakovė R. A. su uždaraja akcine bendrove „Švytintis kampas” sudarė šiuos pirkimo pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA, R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” kilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (dalis restorano ir viešbučio įrangos, buitinės technikos, baldų - 30 pozicijų) už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” stovą konvekcinei krosnelei Radonai, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent.n/pl, apiplovimo dušą Metos TM502 už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą Samsung ML-1865 už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 50 vnt. konferencijos kėdžių ir multifunkcinį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0004 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” internetinį puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą. Atsakovė R. A. šių sandorių pasekoje perleido kilnojamojo turto už bendrą 5761,87 Eur sumą. Kadangi šie sandoriai buvo sudaryti tarp suinteresuotų asmenų, siekiant paslėpti turtą nuo atsakovės R. A. kreditorių, todėl jie pripažintini negaliojančiais vadovaujantis actio Pauliana bei bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalimi actio Pauliana kreditorius turi teisę ieškinį pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė apie nurodytus atsakovų sudarytus kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius sužinojo tik tuomet, kai į kitą vykstančią civilinę bylą antstolė Vida Daugirdienė pateikė papildomus įrodymus, tarp kurių buvo pateiktos ir šio turto pardavimo sąskaitos faktūros. Šiuos dokumentus ieškovė gavo 2017 m. sausio 7 d. registruotu paštu iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl ieškinį ieškovė reiškia laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalies nustatytų terminų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atsakovų ir jų atstovų procesinio elgesio.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovę R. A. šioje byloje nuo 2017 m. balandžio 21 d. atstovavo advokatas A. G..

Tačiau 2018 m. rugpjūčio 28 d., t.y. paskirto teismo posėdžio dieną, advokatas A. G. pateikė pranešimą, kad nebeatstovauja atsakovės R. A..

2018 m. rugpjūčio 24 d., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ atstovas advokatas Vitoldas Martovičius pateikė teismui prašymą paskirti kitą teismo posėdžio laiką, nes šioje byloje pavesta atstovauti advokato padėjėjams Tomui Petrauskui ir Milenai Juškaitienei.

Teismas tokį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ atstovų elgesį įvertino kaip negrindžiančio siekio, kad byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Teisines paslaugas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” teikia ne tik advokatas Vitoldas Martovičius, advokato padėjėjai Tomas Petrauskas ir Milena Juškaitienė, bet ir advokatas Aris Damušis, Gerutis Niaura, Nida Kazokienė, Artūras Špilkovas, advokato padėjėjai Jonė Kalasūnaitė, Neringa Krapikaitė, Martyna Leonavičiūtė, Ingrida Šimkevičienė, Justė Vaščėgienė.

Nepaisant to, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Švytintis kampas” nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, tuo eliminuodama teismo pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką, vadovaujantis proceso rungtyniškumo principu procese, teismas paskyrė kitą teismo posėdžio laiką 2018 m. rugsėjo 25 d.

2018 m. rugsėjo 5 d. teismas pasiūlė atsakovei R. A., kad jai būtų atstovaujama procese.

2018 m. rugsėjo 14 d. teismas išaiškino bankroto administratoriui, kad jis atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

2018 m. rugsėjo 24 d., t.y. dieną prieš teismo posėdį, advokatas A. G. pateikė duomenis, kad vėl atstovauja atsakovę R. A., tačiau negali dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, nes yra užimtas kitoje byloje.

2018 m. rugsėjo 24 d. teismas negalėjo daryti išvados, kad tiek atsakovė R. A., tiek jos atstovas siekia, kad byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laiką, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais procese, prašymas buvo atmestas, o advokatui Aliui Galminui buvo išaiškinta, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7. punktas).

2018 m. rugsėjo 24 d. bankrutuojančios atsakovės R. A. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“ taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti bankroto administratorei nedalyvaujant, nes neturės galimybės dalyvauti teismo posėdyje.

2018 m. rugsėjo 25 d. 15:22:49 val., t.y. pasibaigus teismo posėdžio laikui (14.01 val.), atsakovės R. A. atstovas advokatas Alius Galminas pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mano šeimos gydytojas“ medicininę pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovė R. A. dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) byla nagrinėjama nuo 2017 m. kovo 22 d.; 2) atsakovai ir jų atstovai nesiekia, kad byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laiką; 3) atsakovės R. A. atstovas advokatas Alius Galminas priima pavedimus, nors žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti; 4) teismas atmetė atsakovės R. A. atstovo advokato Aliaus Galmino prašymą atidėti bylos nagrinėjimą; 5) bankrutuojančios atsakovės R. A. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“ neatstovauja bankrutuojančiai atsakovei R. A., nors turi pareigą tai atlikti; 5) teismas nepripažino atsakovės R. A. dalyvavimą būtinu; 6) byloje paaiškinimus atsakovės R. A. atstovas advokatas Alius Galminas jau yra davęs, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei R. A. ir jos atstovui.

Išaiškintina, kad viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo, ar dėl žalos nesusijusios su sutartiniais santykiais.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė R. A. atsiliepime nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pateikti.

Atsakovės R. A. atstovas ankstesnio teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovei apie turtą, kuris buvo perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ buvo žinoma dar iki 2016 m. sausio 29 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė, pateikusi vykdyti nutartį antstolei, neprašė aprašyti kilnojamąjį turtą, nors žinojo apie jo egzistavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, teismas analizuoja Teismų sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. 2YT-17186-1032/2016 duomenis. Iš minėtos civilinės bylos nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui raštą „Dėl įpareigojimo“ prie kurio, be kitų dokumentų, pridėtos PVM sąskaita-faktūra Nr. 3280AA, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0001, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0002, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0003, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0004, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0005, PVM sąskaita-faktūra Nr. INRUT0006.

Antstolės Vidos Daugirdienės pateiktame teismui rašte „Dėl įpareigojimo“ 2017 m. sausio 4 d. teisėja užrašė rezoliuciją „Priimti. Pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinimui“. 2017 m. sausio 5 d. antstolės Vidos Daugirdienės raštas „Dėl įpareigojimo“ su priedais išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir ieškovę, t.y. uždarąją akcinę bendrovę „Žaliojo slėnio investicijos”. Iš ieškovės pateikto voko matyti, kad teismo siųsti dokumentai ieškovei buvo pateikti 2017 m. sausio 7 d.

Esant pateiktiems įrodymams bei atsakovei R. A. jų nenuginčijus ir nepateikus kitų įrodymų apie išvardintų PVM sąskaitų-faktūrų pateikimą ieškovei anksčiau nei 2017 m. sausio 5 d., teismas konstatuoja, kad ieškovė ieškinio senaties termino pateikti ieškinį actio Pauliana pagrindu, nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis).

Dėl sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2011). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2 ) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Taip pat nustatyta, kad atsakovė R. A. su uždarąja akcine bendrove „Švytintis kampas” sudarė šiuos pirkimo pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” kilnojamąjį turtą už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” stovą konvekcinei krosnelei Radonai, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent.n/pl, apiplovimo dušą Metos TM502 už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą Samsung ML-1865 už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei UAB „Švytintis kampas” 50 vnt. konferencijos kėdžių ir multifunkcinį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0004 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” internetinį puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

Taigi, Vilniaus komercinio arbitražo sprendimas tik patvirtina nuo 2012 m. spalio 2 d. egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo teisę skolininkui (atsakovei R. A.).

Dėl sandorio neprivalomumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Minėta, kad atsakovė R. A. su uždarąja akcine bendrove „Švytintis kampas” sudarė šiuos pirkimo pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” kilnojamąjį turtą už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” stovą konvekcinei krosnelei Radonai, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent.n/pl, apiplovimo dušą Metos TM502 už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą Samsung ML-1865 už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei UAB „Švytintis kampas” 50 vnt. konferencijos kėdžių ir multifunkcinį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0004 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” internetinį puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė R. A. neturėjo jokios imperatyvios pareigos - nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovę R. A. sudaryti su atsakove uždarąja akcine bendrove „Švytintis kampas” nurodytus nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl konstatuotina, kad nurodytų kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių atsakovės sudaryti neprivalėjo.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-13518-991/2017 nurodė, kad: 1) siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės; 2) sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas; 3) iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nematyti, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl ginčijamų sandorių įtakos atsakovės R. A. turto vertės sumažėjimui, galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimui; 4) pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovės R. A. turimu turtu, jo verte, turimų įsipareigojimų dydžiu, tai yra netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovės mokumu; 5) byloje įrodymų, pagrindžiančių atsakovės R. A. turimo turto kiekį, jo vertę, įsipareigojimų dydį, nėra pateikta. Iš byloje pateikto Turto arešto aktų registro išrašo duomenų matyti tik tai, jog atsakovės R. A. turtui yra taikytas areštas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, jog visas atsakovės turtas yra areštuotas, atsakovė neturi kitokio turto arba areštuoto turto vertės nepakanka kreditorių įsipareigojimams padengti, nėra pateikta. Jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie atsakovės turtinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nėra.

Atsakovė R. A. papildomai pateikė šiuos dokumentus: 1) R. A. individuali veikla Bandomasis balansas 2015 m. gruodžio 31 d.; 2) R. A. individuali veikla Balansas 2014 m. gruodžio 31 d.; 3) valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo duomenys apie atsakovės R. A. daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2017 metų birželio 14 d. ; 4) valstybės įmonės Regitra duomenys apie atsakovės R. A. daiktines teises į transporto priemones; 5) Nepasirašytas Svečių namai „Žaliasis slėnis“ 2016 m. gruodžio 31 d. Balansas (finansinės atskaitomybės sudarymo data 2017 m. rugsėjo 24 d.) 6) Nepasirašytas Svečių namai „Žaliasis slėnis“ 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita (finansinės atskaitomybės sudarymo data 2017 m. rugsėjo 24 d.).

Iš atsakovės R. A. pateikto rašytinio įrodymo „R. A. individuali veikla Balansas 2014 m. gruodžio 31 d.“ nustatyta, kad atsakovė R. A., vykdžiusi individualią veiką, 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, t.y. pradelsti įsipareigojimai 1670673 Lt (483860,34 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto 1847410 Lt (530483,84 Eur) vertės.

Atsakovės R. A. individualios veiklos nemokumą pagrindžia ir bankrutuojančios atsakovės R. A. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ pateikti duomenys iš kurių matyti, kad didžiausios skolos vertine išraiška susidarė iki 2014 metų bei turto arešto aktai, sudaryti nuo 2009 metų iki 2015 metų.

Atsakovės R. A. individualios veiklos nemokumą pagrindžia ir 2018 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis iškelti atsakovei R. A. bankroto bylą. Šioje nutartyje nurodyta, kad gavus finansavimą, buvo pradėti vykdyti Projekto statybos darbai ant pareiškėjai priklausančio ir bankui įkeisto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype pastatė poilsio pastatą. Veikla šiame statinyje buvo pradėta vykdyti 2009 metų pradžioje. Kadangi projekto įgyvendinimas užsitęsė, išaugo statybos medžiagų ir paslaugų kainos, todėl gelbstint projektą ir investuotas lėšas, buvo padidintas kreditas dar 57 924,00 Eur (200000 Lt) suma. Išaugus kredito grąžinimo naštai, užklupo visuotinė finansinė krizė, maža to, ties objektu, kuris yra prie pat kelio Klaipėda - Palanga, prasidėjo kelio rekonstrukcijos darbai, jie tęsėsi daugiau nei 3 mėnesius, per šį laikotarpį klientai negalėjo pateikti į patalpas, dėl ko objekto veikla buvo visiškai sutrikdyta. Finansinei krizei užsitęsus, ypatingai sumažėjo klientų srautai ir to pasekmėje - pajamos, kurių nebepakako prievolės vykdymui ne tik bankui, bet ir kitiems kreditoriams – rangovams, todėl faktiškai visa veikla sustojo, o nekilnojamasis ir kitas likęs turtas antstolių buvo išvaržytas.

Iš šių pačios pareiškėjos (šioje byloje atsakovė R. A.) paaiškinimų galima daryti išvada, kad užklupus visuotinei finansinei krizei (2008 m.) bei prasidėjo kelio rekonstrukcijos darbams, objekto veikla buvo visiškai sutrikdyta, o finansinei krizei užsitęsus (2013 m.-2014 m.) atsakovė jau buvo nemoki.

Minėta, atsakovė R. A. pateikė Nepasirašytą Svečių namai „Žaliasis slėnis“ 2016 m. gruodžio 31 d. Balansą (finansinės atskaitomybės sudarymo data 2017 m. rugsėjo 24 d.) ir nepasirašytą Svečių namai „Žaliasis slėnis“ 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (finansinės atskaitomybės sudarymo data 2017 m. rugsėjo 24 d.).

Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Iš atsakovės R. A. pateiktų nepasirašytų buhalterinės apskaitos dokumentų taip pat matyti, kad atsakovė R. A., vykdžiusi individualią veiką, 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, t.y. pradelsti įsipareigojimai 466517 Eur viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto 421687 Eur vertės.

2018 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pasiūlė ieškovei ir atsakovėms pateikti įrodymus, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties argumentus civilinėje byloje Nr.2A-713-459/2018, be to, pasiūlė šalims svarstyti galimybę atlikti atsakovės R. A. turto ir su tuo susijusią ekspertizę.

Atsakovė R. A. neapteikė prašymo atlikti atsakovės R. A. turto ir su tuo susijusios ekspertizės, paneigiančios kitus bylos duomenis dėl turto vertės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skolininkas, t.y. atsakovė R. A., būdama nemoki, sudarydama kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t.y. uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas”, tuo pažeisdama ieškovės (beje ir kitų bankroto byloje esančių kreditorių) teises.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 2 dalį ir 6.67 straipsnį dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai sudarydamas sandorį skolininkas ar tretysis asmuo buvo nesąžiningi. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė R. A. nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Švytintis kampas”, atsakovės R. A. brolis J. A. toje pačioje įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., o atsakovės R. A. tėvas A. A. ten pat dirbo nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 4 d. Svarbu pažymėti, kad J. A. nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas” akcininkas ir vadovas.

Akcentuotina ir tai, kad 2010 m. kovo 19 d. preliminariąją verslo pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė atsakovė R. A. ir K. K., o kaip liudytojas pasirašė ir „vadovas A. A.“.

Be to, 2014 m. birželio 13 d. atsakovė R. A. suteikė tėvui A. A. įgaliojimą veikti jos vardu, sudarant sandorius, gauti pinigus ir kt.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų viešbučio su restoranu veikloje dalyvavo artimi giminaičiai: tėvas, sūnus ir dukra. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2014 m. lapkričio 20 d., 2016 m. sausio 15d., 2016 . vasario 9 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. gegužės 31 d. Taigi, net 6 iš 7 sandorių buvo sudaryti atsakovei R. A. dirbant brolio valdomoje ir vadovaujamojoje įmonėje.

Įvertinus šiuos bylos įrodymus, galime teigti kad tiek skolininkė – atsakovė R. A. tiek trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Švytintis kampas”, atstovaujama vadovo J. A., sudarydami ginčijamus sandorius nebuvo sąžiningi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos” ieškinys atsakovėms R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.126, 6.66 straipsniai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-198-684/2016).

Nagrinėjamu atveju, restitucija taikytina, kadangi atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Švytintis kampas“ nepateikė įrodymų, kad dėl restitucijos taikymo pablogėtų jos padėtis. Tačiau pagerėtų tiek bankrutuojančios atsakovės R. A. padėtis (atsirastų galimybė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais bankroto byloje), tiek bankrutuojančios atsakovės R. A. kreditorių padėtis (nors iš dalies būtų patenkinti kreditorių, įskaitant ir ieškovės, reikalavimai bankroto byloje

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovių priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 129,65 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 150,52 Eur sumokėti už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, t. y. iš atsakovės R. A. 140,08 Eur iš atsakovės UAB „Švytintis kampas“ 140,09 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017m. kovo 27 d. nutartimi, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos“ ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp atsakovės R. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ sudarytus pirkimo pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” kilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (30 pozicijų) už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” stovą konvekcinei krosnelei Radonai, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent.n/pl, apiplovimo dušą Metos TM502 už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą Samsung ML-1865 už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 50 vnt. konferencijos kėdžių ir multifunkcinį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0004, pagal kurią R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas” internetinį puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą.

Taikyti restituciją – grąžinti atsakovei R. A. turtą, parduotą 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3280AA, 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0001, 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0002, 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0003, 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. INRUT0004, 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0005, 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INRUT0006.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. A. 140,08 (vieną šimtą keturiasdešimt eurų aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ 140,09 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų devynis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.