Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-563-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
A15.-563-963/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00366-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-563-963/2018
Proceso Nr. 4-06-3-00366-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.4.6.; 1.5.1.; 1.5.4.; 1.5.7.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 18080410584(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Aistei Marcijonaitei, Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. kovo 21 d., 15.59 val., Liepojos g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti yra atimta, išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovintį kitą automobilį. Vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo. Atsisakė pasitikrinti alkotesteriu savo girtumo-blaivumo laipsnį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala iki 15 BND.

Teismo posėdžio metu R. K. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino vairavusi automobilį Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Parodė, kad tą dieną ji grįžo iš darbo ir su vyru važiavo automobiliu į parduotuvę. Nuvažiavo, priparkavo automobilį. Kitų automobilių aplinkui nebuvo. Nuėjo į parduotuvę, grįžo iš parduotuvės ir sėdo į automobilį. Pradėjo važiuoti iš lėto, nieko nepajuto, jokio garso, niekas nešaukė, niekas nemojavo. Parodė, kad dėl vairavimo be teisės vairuoti transporto priemones labai gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones neturi jau dvejus metus. Nurodė, kad jos vyras taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo, o su automobiliu važinėja dukra. Šį kartą sėdo už vairo, nes parduotuvė yra šalia. Vyras žino, kad ji neturi teisės. Dėl atsisakymo tikrintis blaivumą paaiškino, kad yra nukentėjusi nuo policijos, todėl nesutiko tikrintis, bet sutiko važiuoti į ligoninę, tačiau į ligoninę jos nevežė. Be to, policijos pareigūnai nesakė jai, kodėl ji turi tikrintis blaivumą. Pažymėjo, kad tą dieną ji nebuvo išgėrusi, ji tik buvo išgėrus putinų ekstrakto nuo kosulio. Atvykę policijos pareigūnai parodė nubrozdinimus ant jos automobilio. Su nukentėjusiąja ji nesusisiekė, nes neturėjo jos kontaktų. Nurodė, kad daug kas neatitinka, nes ant jos automobilio yra nedidelis nubrozdinimas, o ant nukentėjusiosios automobilio yra didelis juodas nubrozdinimas, kai jos automobilis yra smėlio spalvos, o ne juodas, tačiau anksčiau nubraižymų ant jos automobilio nebuvo.

Liudytojas, automobilio savininkas, L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis leido savo sutuoktinei vairuoti automobilį. Jis manė, kad sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Sutuoktinė nuolat nevažinėjo automobiliu. Į darbą sutuoktinė važiuodavo autobusu. Tą dieną jis važiavo kartu su sutuoktine. Jis nematė, kad būtų atsitrenkę į kitą automobilį. Į parduotuvę važiavo automobiliu, nes turėjo daug butelių, reikėjo juos vežti iki taromato. Kai policijos pareigūnai atvyko į namus, jo namuose nebuvo. Parodė, kad sutuoktinė alkoholio nevartoja, nes serga diabetu, vartoja vaistus. Nežinojo, kad už pažeidimus gresia automobilio konfiskavimas.

Liudytojas M. B., policijos pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad nustatė, kam priklauso automobilis, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau savininko telefono numerio nerado, bet rado jo sutuoktinės telefono numerį. Paskambino jai. Bendraudamas suprato, kad vairuotoja yra neblaivi. Ji nurodė, kad turi tokį automobilį, kad automobilis stovi prie namų. Jis jai pasakė, dėl ko ieško to automobilio, pasakė, kad atvyks prie namų. Atvykus, moteris jau stovėjo prie automobilio. Jis paaiškino, kad automobilis ieškomas, kaip pasišalinęs iš įvykio vietos. Matėsi, kad buvo bandyta pašalinti nubrozdinimus ant automobilio. Jis išmatavo nubrozdinimų aukštį, kuris atitiko nukentėjusiosios automobilio nubrozdinimų aukštį. Moteris nurodė, kad ji nevairavo automobilio ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, nes įtarė, kad ji yra neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis bendravo su ja, sėdėjo prie vieno stalo, kol išrašė šaukimą. Po įvykio buvo praėję ne daugiau kaip valanda. Tada jis paliko šaukimą automobilio savininkui, tačiau savininkas pagal šaukimą neatvyko. Po to jis grįžo į įvykio vietą, peržiūrėjo vaizdo įrašą pas apsaugos darbuotoją. Vaizdo įraše buvo matyti, kad atvyko viena moteris, nuėjo į prekybos centrą, o išėjusi sėdo į automobilį ir pasišalino.

Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atvažiavo prie „Rimi“ parduotuvės, priparkavo savo automobilį priekiu. Šalia jos stovėjo kitas automobilis, priparkuotas galu. Ji pamatė, kad į šalia stovintį automobilį sėda vyras su moterimi. Moteris sėdo už vairo. Ji nusprendė palaukti, kol jie išvažiuos. Kai šalia stovintis automobilis pajudėjo ir pradėjo važiuoti, ji pajuto, kad jos automobilis sujudėjo. Ji suprato, kad moteris, vairavusi šalia stovintį automobilį, kliudė jos automobilį. Pastebėjo, kad moteris nestoja, tada ji staigiai iššoko iš savo automobilio, ėmė mojuoti moteriai, šaukti, bet moteris nestabdžiusi nuvažiavo toliau. Kita moteris, mačiusi įvykį, spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Jai padaryta žala yra apie 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors R. K. savo kaltę pripažino iš dalies –pripažino, kad vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, bet nepripažino, kad važiuodama apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos bei, kad buvo neblaivi po įvykio, o buvo tik išgėrusi putinų ekstrakto nuo kosulio, tačiau jos kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta iš dalies ir pačios R. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, jos sutuoktinio L. K. duotais parodymais teisme, liudytojos L. D., kurios automobilis buvo apgadintas, parodymais, kuri parodė, kad matė, kaip už vairo sėdo moteris, pradėjo važiuoti, o tuo metu jos automobilis sujudėjo. Liudytojas M. B. parodė, kad atvykęs prie automobilio, matė, kad buvo bandyta pašalinti nubrozdinimus ant automobilio, kad jis išmatavo nubrozdinimų aukštį, kuris atitiko nukentėjusiosios automobilio nubrozdinimų aukštį, be to, moteris neigė vairavusi automobilį ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors bendraudamas su ja jis įtarė, kad ji yra neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų liudytojų parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie būtų susipykę su R. K. ir siektų melagingai ją apkalbėti. Tuo tarpu R. K. nurodė, kad ji nekliudė automobilio, kad niekas jai nešaukė, nemojavo, kad ji nieko nepajuto ir vairavo lėtai. Ši jos versija vertintina kritiškai ir laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, R. K. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8), L. D. paaiškinimu (b. l. 9), eismo įvykio fiksavimo protokolu (b. l. 10), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 11), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios nustatyta, kad transporto priemonė Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Swedbank Lizingas“, jos valdytojas yra L. K. (b. l. 12), kitais surinktais rašytiniais įrodymais, vaizdo įrašu. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. K. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jai skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

R. K. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – šiuo metu nedirba, bausta administracine tvarka už šios rūšies nusižengimų padarymą, į jos atsakomybę lengvinančių ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas vidutines baudas, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. taip pat ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju pažeidimo įrankis - transporto priemonė Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Swedbank Lizingas“, jos valdytojas yra L. K.. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo R. K., priklauso ne jai, o UAB „Swedbank Lizingas“, jo valdytojas yra L. K.. Byloje nenustatyta, kad UAB „Swedbank Lizingas“ žinojo, kad jam priklausantis turtas naudojamas neteisėtais tikslais. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad UAB „Swedbank Lizingas“ su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Be paminėtų aplinkybių šiuo atveju svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis būtų akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimo padarymu susijęs, be to, transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Taigi sankcijos, pasireiškiančios UAB „Swedbank Lizingas“ priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl UAB „Swedbank Lizingas“ priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ANK 26 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas. Tokios pozicijos nekonfiskuoti lizingo bendrovei priklausančio automobilio, kai administracinį teisė pažeidimą padaro lizingo gavėjas arba asmuo, kuriam lizingo gavėjas perdavė automobilį, laikomasi ir šiuo klausimu pastaruoju metu besiformuojančioje teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2016-04-06 nutartis Nr. ATP-170-309/2016 ir 2017-02-21 nutartis Nr. ATP-60-209/2017; Kauno apygardos teismo 2017-01-13 nutartis Nr. ATP-16-348/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-24 nutartis Nr. ATP-118-557/2017).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad UAB „Swedbank Lizingas“ visiškai nėra susijęs su įvykiu ir nėra atsakingas už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nors automobilis buvo valdomas su jo žinia ir sutikimu, tačiau UAB „Swedbank Lizingas“ negalėjo užkardyti pažeidimo padarymo, ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – netaiko.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų, o ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nors R. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, bei atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, ši administracinio poveikio priemonė taikytina ir R. K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant vidutinį terminą, nurodytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje ir ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

Daiktinis įrodymas – viena CD laikmena su fotolentelėmis ir vaizdo įrašu iš eismo įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (b. l. 24).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1175 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną su fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18080410584 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė