Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-390-920/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-07-08
Bylos Nr.: 2-390-920/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00650-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Baublys
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, R. N., R. Z.
Trečiasis asmuo: A. B., AB DNB bankas, notarė Virginija Jarienė
Advokatai: Dana Žvingilienė

Civilinė byla Nr. 2-390-920/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos 112., 117.1. (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškinei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei, atsakovių R. N. ir R. Z. atstovei advokatei D. Ž., trečiajam asmeniui A. B., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. N., R. Z., trečiasis asmuo A. B., trečiasis asmuo AB DNB bankas, trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė, dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Ieškovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Kauno m. valdybos 1994-11-08 potvarkį Nr. 1471-v dalyje, kuriuo atsakovei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha žemės sklypo plotą. Pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1994-12-01 sutartį Nr. P19/94-0334, kuria atsakovė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą. Pripažinti negaliojančia 2002-06-26 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7332 dalį, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,0498 ha. Taikyti restituciją – R. N. privalant grąžinti R. Z. 2002-06-26 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 7332 gautą atlygį už 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalį – 0,0498 ha; 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0498 ha grąžinti valstybei. Ieškovas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-294 „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir panaikinti galimai neteisėtus Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 8 d. potvarkį Nr. 1471-v „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams“, 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/94-0334, kuria R. N. įsigijo iš valstybės 498 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7332 dalyje, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį -0,0498 ha bei taikyti restituciją ir grąžinti minėtą 0,0498 ha žemės sklypą valstybei. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 17.9-576 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams šalinti“ atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba apskundė minėtą prokurorės S. V. nutarimą, tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 17.9-1251 „Dėl Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 17.9.-576 reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 17.9-576 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams šalinti“. Gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimus, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Kauno miesto valdyba 1992-02-19 potvarkiu Nr. 328 suteikė pilietei R. N. 0,06 ha žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Nr. 532 (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1993-04-06 potvarkiu Nr. 393-v buvo leista pilietei R. N. minėtą žemės sklypą įsigyti iš valstybės ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1993-04-21 sutartimi Nr. 2-1925 šį žemės sklypąji įsigijo iš valstybės. Be to, Kauno miesto valdyba 1994-11-08 potvarkiu Nr. 147I-v leido pilietei R. N. įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha plotą besiribojantį su pilietės jau privatizuotu pirmiau minėtu 0,06 ha žemės sklypu individualaus gyvenamojo namo statybai, taip padidindama šio 0,06 ha žemės sklypo plotą iki 0,1098 ha. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1994-12-01 sutartimi Nr. PI 9/94-0334 minėtą 0,0498 ha žemės sklypo plotą pilietė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais valstybinės žemės pirkimą-pardavimą, R. N. iš valstybės ne aukciono būdu galėjo įsigyti tik Kauno miesto valdybos 1992-02-19 potvarkiu Nr. 328 jai suteiktą 0,06 ha žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis R. N. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2002-06-26 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7332 pardavė R. Z..

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinio reikalavimams prašo taikyti senatį. Teismui laikant, kad terminas nėra praleistas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad ginčijamas Kauno miesto valdybos 1994-11-08 potvarkis Nr. 1471-v dalyje, kuriuo pilietei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0.0498 ha žemės sklypo plotą yra individualus administracinis aktas atitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtintą sąvoką, todėl jam yra taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. apskundimo terminas. Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012-06-19. LR generalinės prokuratūros 2012-04-16 nutarime Nr. 17.9.-1251 minima, kad: Pareiškėjas nurodė, kad apie galima viešojo intereso pažeidimą jam tapo žinoma išnagrinėjus 2011 m. lapkričio 2 d. A. B. skundą, t.y. 2011 m. lapkričio 30 d., kai buvo parengtas, pasirašytas ir užregistruotas 2011 m. lapkričio 30 d. atsakymas pareiškėjui. Taigi, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą yra praleidusi, kadangi nuo sužinojimo momento (kurį nurodė pati Nacionalinė žemės tarnyba kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą), t.y. 2011-11-30 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-06-19 yra praėję daugiau nei pusė metų, tokiu būdu laikytina, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir jo atnaujinti neprašo, todėl ieškinio pirmajam ieškinio reikalavimui yra taikytina senatis, kas sudaro savarankišką pagrindą šio reikalavimo atmetimui. Pats ieškovas, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą 2012-01-31 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-294 buvo nurodęs, kad „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi tiesioginių įgalinimų kreiptis į teismų, ginant kitų asmenų, valstybės ar kitus viešuosius interesus". LR generalinės prokuratūros 2012-04-16 nutarime Nr. 17.9-1251, nurodyta, kad: „Pareiškėjas nurodė, kad apie galimą viešojo intereso pažeidimą jam tapo žinoma išnagrinėjus 201 i m. lapkričio 2 d. A. B. skunda t.y. 2011 m. lapkričio 30 d., kai buvo parengtas, pasirašytas ir užregistruotas 2011 m. lapkričio 30 d. atsakymas pareiškėjui. Siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus turi teisę kreiptis į teismą pats A. B.. Atsakovo nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas pagal reiškiamus reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Tokios pozicijos laikomasi todėl, kad ginčijamo potvarkio priėmimo metu, galiojusio LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" 2.2. p. buvo reglamentuota miestų (rajonų) valdybų teisė parduoti ar nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams. Įsteigus apskričių viršininkų administracijas (nuo LR apskrities valdymo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 1994-12-15) žemėtvarkos klausimai buvo perduoti apskričių viršininkams. Apskričių vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkų administracijas perduotos Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad šias žemėtvarkines funkcijas (tarp jų ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo) šiai dienai yra perėmusi ir vykdo pati Nacionalinė žemės tarnyba, manytina, kad ji pati ir turėtų būti atsakovu nagrinėjamoje byloje pagal keliamus reikalavimus. Tokios pozicijos laikėsi ir pats ieškovas, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą. LR generalinė prokuratūra 2012-04-16 nutarimu Nr. 17.9.-1251 nurodė, kad: „pareiškėjas prašo kreiptis j teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kurį priėmė Kauno miesto valdyba, o ne apskrities viršininko administracija, kurios vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkų administracijas perduotos Nacionalinei žemės tarnybai. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipdamasi į teismą dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 8 d. potvarkio Nr. 147 I-v ir jo pagrindu sudarytų sandorių panaikinimo reikštų, kad byloje tiek ieškovu, tiek atsakovu būtų tas pats juridinis asmuo ir tai sukeltų interesų konfliktą". Viena iš šalių teisių procese yra bylos baigimas taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija tokios sutarties sudaryti negalėtų, kadangi šiai dienai kompetencija, susijusi su valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kt. klausimais įstatymais yra priskirta ieškovui (t.y. Nacionalinei žemės tarnybai). Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija negalėtų realiai naudotis visomis LR CPK šaliai suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Antrasis ir trečiasis reikalavimai, kuriais prašomos pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pardavimo sutartys yra išvestiniai iš pirmojo, todėl teismui nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, antrasis ir trečiasis taip pat yra atmestini. Antrajam reikalavimui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1994-12-01 sutartį Nr. PI 9/94-0334, kuria pilietė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą yra taikytinas senaties terminas, kadangi visos žemėtvarkines bylos, kurių sudėtyje buvo ir ginčijama sutartis nuo apskričių įsteigimo buvo perduotos apskričių viršininkų žemėtvarkos skyriams, o šiuos likvidavus NŽT žemėtvarkos skyriams. Tokiu būdu, subjektui atliekančiam žemės tvarkymo funkcijas buvo žinoma (t.y. subjektas disponavo šiais dokumentais ir juose esančia informacija) nuo jų perdavimo momento, t.y. nuo 1995 metų, todėl šiam reikalavimui taip pat yra taikytina senatis.

Atsakovės R. N. ir R. Z. atsiliepime į ieškinį, triplike teismo prašo ieškovės reikalavimui taikyti senatį, ieškinį laiko nepagrįstu bei teismo prašo atmesti, nurodo, kad įsigytas žemės sklypas (Nr. 532) ribojosi su įsiterpusia valstybine žeme, todėl žemėtvarkos skyriaus atsakingi darbuotojai siūlė ne tik joms, bet ir aplinkinių valdų savininkams (14 žmonių), kurių žemės sklypai ribojosi su valstybine žeme, ne aukciono tvarka įsigyti dar papildomai įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų valstybinės žemės sklypo atitinkamas dalis pagal jų paskaičiavimus ir atsižvelgiant į patikslintus geodezinius matavimus. Visiems sutikus, Kauno miesto valdyba 1994 11 08 potvarkiu Nr. 1471-v „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams" nusprendė R. N. parduoti papildomai 498 kv.m. miesto fondinės žemės už investicinius čekius. Šio potvarkio 2-uoju punktu žemės sklypų pirkėjai buvo įpareigoti notariškai arba Žemėtvarkos tarnyboje patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartis ir per 3 mėnesius įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir 3-iuoju punktu -laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, o prijungiant namo inžinerinius tinklus prie įrengtų miesto tinklų, sumokėti inžinerinių įrenginių balansinės vertės dalį, suderintą su eksploatuojančia organizacija. Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1994 11 08 potvarkiu Nr. 1471-V, buvo parduota valstybinės fondinės žemės (duomenys neskelbtini) rajone 14 pirkėjų. Vykdant ieškovo ginčijamą 1994 11 08 potvarkį Nr, 147I-V, Kauno miesto valdyba 1994 12 01 pasirašė su atsakove R. N. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P19/94-0334 dėl 498,00 kv.m. žemės išsipirkimo. Ši sutartis buvo įregistruota žemėtvarkos tarnyboje 1995 01 31, reg. Nr, 19/76. Kartu su sutartimi kaip neatskiriama sandorio dalimi buvo pateiktas Žemėtvarkos tarnybos ir žemėtvarkos tarnybos viršininkės V. S. 1994 11 08 patvirtintas narnų valdos žemės sklypo, kurio plotas 1098 kv.m., ribų planas. Žemės sklypo prie gyv, namo (duomenys neskelbtini) padidinimo schema paruošta ir 1994 10 04 suderinta Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo R. K. Jame nurodyta, kad visa projektuojama valda yra 1098 kv.m. Šios aplinkybės patvirtina, kad žemėtvarkos tarnybai buvo žinomos visos aplinkybės dėl papildomo valstybinės žemės jsklypo pardavimo be tik atsakovei R. N., bet ir kitiems (duomenys neskelbtini) rajono_žemės sklypų savininkams. 1098 kv.m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) 1993 m. pradėtas statyti ir 2011 m. baigtas statyti 478,84 kv.m, gyvenamasis namas su priestatu bei kiemo statiniais (kanalizacijos šuliniais - 6 vnt). Leidimas Nr. A-35, išduotas 1993 04 26 buvo perregistruotas Leidimu vykdyti statybos darbus 2001 07 05 Nr. 592-3-01. 2002 06 26 Pirkimo - pardavimo sutartimi, registro Nr. 7332, bei 2002 06 26 Perdavimo - priėmimo aktu, registro Nr. 7333, patvirtintais 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., 0,1098 ha žemės sklypas su pastatais parduotas R. Z. Dujotiekio įvadas bei kitos komunikacijos iki gyvenamojo namo eina per ginčijamą žemės sklypą ir tai patvirtina teismui pateikiamas UAB „Dujotiekis" projektas. Ieškovas ginčija administracini aktą, kuris priimtas daugiau nei prieš 17 metų. Ieškovas praleido terminą ginčyti prieš daugiau nei 17 metų priimtą administracinį aktą. Ginčijama žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 1994 12 01, galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kurio 84 str. 1 d. numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, kuris pasibaigė iki naujojo 2000 m. redakcijos civilinio kodekso įsigaliojimo. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002 06 26 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. 7332 dalį, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo dalį 0,0498 ha yra išvestinis reikalavimas, todėl netenkinus pirmųjų reikalavimų, Šis reikalavimas negali būti patenkintas. Iš teismui pateiktų dokumentų (LR Generalinės prokuratūros nutarimo) darytina išvada, kad kreipimasis į teismą susiję su Valdo A. B., kurio interesus ir ėmėsi ginti ieškovas, skundais.

Trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 1993 m. balandžio 21 d. pilietė R. N. atvyko pas mane j Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą su paruošta valstybine žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartim: bei kitais reikalingais šiai sutarčiai patvirtinti dokumentais. Pagal tuo metu galiojusią tvarką visus dokumentus, susijusius su valstybinio žemės sklypo išpirkimu ir pačią valstybinės žemės pirkimo sutartį ruošdavo Kauno miesto valdybos žemėtvarkos skyriaus specialistai. Valstybinės žemės išpirkimo sutartims buvo nustatyta privaloma notarinė forma, todėl šias sutartis tvirtindavo notaras. Pilietei R. N. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-1925 patvirtino teisėtai, pagal pateiktus notarei tuo metu galiojančius, teisėtus dokumentus, nepažeisdama tuo metu galiojančių įstatymų. Jokios kitos aplinkybės išdėstytos ieškinyje notarei nėra žinomos.

Trečiasis asmuo A. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka, nurodė, kad iš ieškinio turinio yra aišku, jog atsakovėms suteikta nusipirkti žemė tuo metu buvo neužstatyta. A. B. buvau pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į dalį 3,40 ha jos tėvo J. T. nuosavybės teise valdyta žemę. Būtent toje vietoje, kur dabar atsakovės yra nusipirkusios žemę ir pasistačiusios namą, buvo jos tėvo turėta žemė. Prašo teismo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti atsakovių įsigyto 0,06ha sklypo namo statybai atitikimų įsigijimo metu galiojusiems teisės aktams ir pripažinti 0,06ha sklypo namo statybai įsigijimo sandorį negaliojančiu, prieštaraujančiu LR Konstitucijai, EŽT Konvencijai, viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sklypo įsigijimo pirkimo-pardavimo sandorį panaikinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nurodo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką, negali būti pripažįstama teisėta.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovių R. N. ir R. Z. atstovė advokatė Dana Žvingilienė palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Zuzana A. B. palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992-02-19 potvarkiu Nr. 328 suteikė pilietei R. N. 0,06 ha žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro byla, b.l. 4). Kauno miesto valdybos 1993-04-06 potvarkiu Nr. 393-v buvo leista pilietei R. N. minėtą žemės sklypą įsigyti iš valstybės ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1993-04-21 sutartimi Nr. 2-1925 šį žemės sklypąji įsigijo iš valstybės ((duomenys neskelbtini) kadastro byla, b.l. 11-12). Be to, Kauno miesto valdyba 1994-11-08 potvarkiu Nr. 147I-v leido pilietei R. N. įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha plotą, besiribojantį su R. N. įsigytu 0,06 ha žemės sklypu ((duomenys neskelbtini) kadastro byla, b.l. 26). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1994-12-01 sutartimi Nr. PI 9/94-0334 minėtą 0,0498 ha žemės sklypo plotą R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės ((duomenys neskelbtini) kadastro byla, b.l. 27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis R. N. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2002-06-26 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7332 pardavė R. Z. (t. 1, b.l. 13-17, 27-37). 2011-11-02 Nacionalinė žemės tarnyba gavo A. B. skundą, kurį nagrinėjant paaiškėjo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais valstybinės žemės pirkimą-pardavimą, R. N. iš valstybės ne aukciono būdu galėjo įsigyti tik Kauno miesto valdybos 1992-02-19 potvarkiu Nr. 328 jai suteiktą 0,06 ha žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-294 „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir panaikinti galimai neteisėtus Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 8 d. potvarkį Nr. 1471-v „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams“, 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/94-0334, kuria R. N. įsigijo iš valstybės 498 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7332 dalyje, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį -0,0498 ha bei taikyti restituciją ir grąžinti minėtą 0,0498 ha žemės sklypą valstybei (t. 1, b.l. 18-19, 138-144, 149-157). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 17.9-576 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams šalinti“ atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba apskundė minėtą prokurorės S. V. nutarimą, tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 17.9-1251 „Dėl Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 17.9.-576 reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 17.9-576 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams šalinti“ (t. 1, b.l. 20-25). Gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimus, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo (t. 1, b.l. 5-11, 138-144).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas byloje kyla dėl Kauno m. valdybos 1994-11-08 potvarkio Nr. 1471-v dalyje, kuriuo atsakovei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha žemės sklypo plotą, teisėtumo; valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1994-12-01 sutarties Nr. P19/94-0334, kuria atsakovė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą, pripažinimo negaliojančia; 2002-06-26 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7332 dalies, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,0498 ha, pripažinimo negaliojančia; restitucijos taikymo – R. N. privalant grąžinti R. Z. 2002-06-26 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 7332 gautą atlygį už 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalį – 0,0498 ha, o 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) une, dalį – 0,0498 ha grąžinimo valstybei; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino taikymo ieškinio pirmajam ieškinio reikalavimui; ieškinio senaties termino taikymo antrajam reikalavimui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1994-12-01 sutartį Nr. PI 9/94-0334, kuria pilietė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą; viešojo intereso gynimo aplinkybių; Kauno miesto valdybos 1992-02-19 potvarkiu Nr. 328 suteikto pilietei R. N. 0,06 ha žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 0,06ha sklypo namo statybai įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių konvencijai, viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sklypo įsigijimo pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl ieškinio senaties termino pirmajam ieškinio reikalavimui panaikinti Kauno m. valdybos 1994-11-08 potvarkį Nr. 1471-v dalyje, kuriuo atsakovei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha žemės sklypo plotą, praleidimo, teismas konstatuoja, kad atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija bei R. N. ir R. Z. prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą (t. 1, b.l. 59-62, 67-68). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 konstatuota, kad dėl administracinio pobūdžio reikalavimų aktuali Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, pažymėtina, kad yra vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A-261-1502/2009) <...> įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei teisės aktų reikalavimus, teismas remiasi ieškovo pateiktu į bylą 2012-03-16 ieškovo raštu Nr. 1 SD-(3.1)-680 generaliniam prokurorui, kuriame pripažįstama, kad Nacionalinė žemė tarnyba praleido prašymo pateikimo teismui terminą, todėl nebegali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. <...> Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai apie galimą viešojo intereso pažeidimą tapo žinoma išnagrinėjus 2011 m. lapkričio 2 d. 2011 m. lapkričio 2 d. A. B. skundą, t.y. 2011 m. lapkričio 30 d., kai buvo parengtas, pasirašytas ir užregistruotas 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-3029 pareiškėjui. <...> Nacionalinei žemės tarnybai terminas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pasibaigė 2011 m. gruodžio 30 d. <...> Nacionalinė žemės tarnyba, būdama likviduotų apskričių viršininkų teisių perėmėja ir disponuodama informacija ir dokumentais, susijusiais su valstybinės žemės perleidimu, apie galimą viešojo intereso pažeidimą perleidžiant žemės sklypus R. N. galėjo dar prieš išnagrinėjant A. B. skundą“ (t. 1, b.l. 152-154). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą yra praleidusi, kadangi nuo sužinojimo momento, t.y. 2011-11-30 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-06-19 yra praėję daugiau nei pusė metų (t. 1, b.l. 58-64, 117-119, t. 2, b.l. 134). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pabrėžta, jog išplėstinė teisėjų kolegija pažymi tai, kad įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios spendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas (CPK 51, 54, 59 straipsniai), arba įstatymų nustatytais atvejais – asmenys viešajam interesui ginti (CPK 49, 50 straipsniai) <...> Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs kad jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, kt.). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismų praktika bei teisės aktų reikalavimais, teismas konstatuoja, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, kadangi pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas 2011-11-30, o į teismą kreipėsi 2012-06-15, t.y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo duomenų gavimo, be to, aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad likę ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai išvestini iš pirmojo, teismas konstatuoja, kad pripažinus ieškovą praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, kiti ieškinio reikalavimai yra atmestini.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl ieškinio senaties termino taikymo antrajam ieškinio reikalavimui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1994-12-01 sutartį Nr. PI 9/94-0334, kuria pilietė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą, teismas konstatuoja, kad atsakovės R. N. ir R. Z. prašo taikyti 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 str. 1 d. trejų metų senaties terminą (t. 2, b.l. 68). 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 str. 1 d. nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo 1994-12-01 sutartį Nr. PI 9/94-0334, kuria pilietė R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą, taikyti 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 str. 1 d. trejų metų senaties terminą.

Vertinant byloje esančius įrodymus dėl viešojo intereso gynimo, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2013, kurioje nurodyta, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Šioje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad buvo pažeistas viešasisi interesas ir kad ieškovas gina būtent viešąjį interesą. Ieškovo pateiktame į bylą 2012-03-16 ieškovo rašte Nr. 1 SD-(3.1)-680 generaliniam prokurorui nurodoma, kad Nacionalinei žemės tarnybai apie galimą viešojo intereso pažeidimą tapo žinoma išnagrinėjus 2011 m. lapkričio 2 d. 2011 m. lapkričio 2 d. A. B. skundą, t.y. 2011 m. lapkričio 30 d., kai buvo parengtas, pasirašytas ir užregistruotas 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-3029 pareiškėjui (t. 1, b.l. 153). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat pateikė dokumentus dėl nuosavybės teisų atkūrimo trečiajam asmeniui Z. B., iš kurių aiškėja, kad trečiasis asmuo pretenduoja į ginčijamą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1994-12-01 sutartimi Nr. P19/94-0334 atsakovės R. N. įsigytą ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą (t. 2, b.l. 109-126). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo A. B. (t. 2, b.l. 136). Atsakovių R. N. ir R. Z. teismui pateiktame Kauno miesto valdybos 1994-11-08 potvarkyje Nr. 1471V, nurodyta 14 asmenų, kuriems parduodami sklypai (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, kad ieškovė gintų viešąjį interesą ginčydama šių sklypų perdavimo nurodytiems asmenims teisėtumą (t. 2, b.l. 9-10, 134). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad gina būtent viešąjį, o ne privatų A. B. arba A. B. interesą, todėl ieškinys yra atmestinas.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl trečiojo asmens A. B. prašymo teismui ex officio patikrinti atsakovių įsigyto 0,06ha sklypo namo statybai atitikimų įsigijimo metu galiojusiems teisės aktams ir pripažinti 0,06ha sklypo namo statybai įsigijimo sandorį negaliojančiu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių konvencijai, viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sklypo įsigijimo pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo (t. 2, b.l. 67-70), teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Vadinasi, būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismai, priimdami procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ribų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra susijęs su Kauno m. valdybos 1994-11-08 potvarkio Nr. 1471-v dalimi, kuria atsakovei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha žemės sklypo plotą., trečiojo asmens prašymas yra atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 84 str. 1 d. trejų metų senaties terminą, ieškovė neįrodė, kad gina viešąjį interesą, todėl ieškinys yra atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 59,69 Lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, atsakovės R. N. bylinėjimosi išlaidos – 1514 Lt. advokato pagalbai apmokėti ir atsakovės R. Z. bylinėjimosi išlaidos – 1514 Lt. advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 16-17).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 232 straipsniu, 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, kodas 188704927, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, atsakovės R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1514 Lt. Lt. (tūkstantį penkis šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, kodas 188704927, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, atsakovės R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1514 Lt. Lt. (tūkstantį penkis šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, kodas 188704927, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, valstybės naudai 59,69 Lt. (penkiasdešimt devynis litus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Baublys