- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-11484-435/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Žanetai R
- Advokatai
- Darius Matulevičius
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Žanetai R. M. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti A. K. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pagal (duomenys neskelbtini) V. M. oficialų testamentą, notarinio registro Nr. 2-10144, išduotą Kauno rajono 1-jame notarų biure.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. M. išdavė testamentą, patvirtintą Kauno rajono l-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 2-10144, kuriuo numatyta, jog atkūrus nuosavybės teises į žemę, pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nr. 1476 , šis turtas paliekamas pareiškėjui A. K.. 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 22-ąjį notarų biurą, dėl (duomenys neskelbtini) Kauno rajono l-ojo notarų biuro, notarės R. S. patvirtinto įgaliojimo, notarinio registro Nr. 2-10143, perįgaliojimo patvirtinimo, ko pasėkoje, paaiškėjo palikėjos mirties faktas. Aplinkybė, jog palikėja mirusi, pareiškėjui nebuvo žinoma iki 2016 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, jog pareiškėjas nėra palikėjos giminaitis, ir dėl šios priežasties neturėjo galimybės sužinoti apie palikėjos mirties faktą iš jos giminių ar artimos aplinkos. Pareiškėjas nebūdamas palikėjos artimu giminaičiu, be kita ko, neturėjo galimybės gauti palikėjos mirties faktą patvirtinančio dokumento. Dėl šios priežasties pareiškėjas 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl palikėjos mirties fakto patvirtinimo. 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas 2017 m. vasario 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus atsakymas, kuriame pateiktas palikėjos mirties įrašą liudijantis išrašas. Pareiškėjas pagrįstai mano, jog dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, neturėjo galimybės žinoti apie palikėjos mirties faktą bei atsiradusią pareigą, per įstatymų nustatytą terminą, kreiptis dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipiasi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo, paieškos Nr. 71978692, duomenimis, palikėjos paveldėjimo bylą vedė notarė Z. K., Kauno miesto 2-jame notarų biure. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.33 str. 1 d., palikimo atsiradimo vietos notaras sužinojęs apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Pagal to paties straipsnio 2 d., notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog notarė Z. K., neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos, ir jokia forma neinformavo pareiškėjo, apie testamento paskelbimą ar palikėjos mirties faktą. Minėtas oficialus testamentas, įstatyme numatyta tvarka nebuvo panaikintas ir yra galiojantis.
LR CK 5.50 str. 3 d. numatyta, jog palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5.57 str. 1 d. nurodyta, kad šio kodekso 5.50 str. 3 d. nustatytą palikimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje laikoma pozicijos, jog su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi objektyviai įvertinti visas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog pareiškėjas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, neturėjo galimybės žinoti apie palikėjos mirties faktą bei atsiradusią pareigą, per įstatymų nustatyta terminą, kreiptis dėl palikimo priėmimo. Priežastys, dėl kurių praleistas įstatyme nustatytas terminas, yra nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, ir laikytinos svarbiomis. Praleisto termino atnaujinimas, nepažeistų ar kitaip neigiamai nepaveiktų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bei atkurtų teisinį balansą, jog paveldėjimo procese nedalyvavęs asmuo, galėtų pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis savo teisėmis
Šalies argumentai
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jį atstovaujantis advokatas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Žaneta R. M. su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio reg. Nr. 2-101442, žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nr. 1476, palieka pareiškėjui. V. M. testamentas buvo užregistruotas testamentų registre 2016 m. gruodžio 11 d., testamento identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini). Mirus V. M., paveldėjimo byla buvo užvesta Kauno miesto 2-ajame notaro biure, palikimą priėmė suinteresuotas asmuo Žaneta R. M.. Duomenų apie tai, jog notarė pranešė testamentiniam įpėdiniui A. K. apie testatoriaus mirtį, nėra. Pareiškėjas nurodo, jog apie testatorės V. M. mirtį sužinojo tik 2016 m. gruodžio 19 d., kreipęsis į Vilniaus m. 22-ąjį notarų biurą, dėl (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ojo notarų biuro, notarės R. S. patvirtinto įgaliojimo, notarinio registro Nr. 2-10143, perįgaliojimo patvirtinimo.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjas su testatore jokių santykių nepalaikė ir aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, pareiškėjas būtent įvardija tai, jog jis nežinojo, kad V. M. yra mirusi.
Iš byloje pateiktų duomenų, atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad testatorei mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti notarui pareiškimą apie V. M. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė dėl nežinojimo apie testatorės mirtį.
Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad notaras tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatorės mirtį iškart po jo mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą.
Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo praleidimo termino palikimui priimti priežastys yra svarbios, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, toks terminas turi būti atnaujintas.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 5,38 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 96 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei pareiškėjas įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti testamentiniam įpėdiniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.