Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-134-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1A-830-134-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
Ž., J. R., J.
Advokatai
Vytautas Bučius
Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-830-134/2010

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Alfonsui Mašalui,nuteistiesiems Ž. A., J. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. R., J. A. ir Ž. A. apeliacinius skundus dėl Kėdainių ių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. R. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 6 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, taip pat įpareigojant per tris mėnesiuos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

J. A. nuteista pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

Ž. A. nuteistas:

- pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotas J. A. vardu įregistruotą automobilį M. B. E270, vanst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteista A. Ž.: iš J. R. 500 Lt, iš J. A. ir Ž. A. po 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir solidariai 1400 Lt atstovavimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. vasario 4 d., internetiniame tinklapyje „autogidas.lt“ perskaitęs A. Ž. įdėtą skelbimą, kad jis už 31050 Lt parduoda savo automobilį M. B. E270, v.n. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WDB211061A001866, siekdamas apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, savo namuose, esančiuose, parengė ir pasiūlė Ž. A. ir J. A. realizuoti A. Ž. priklausančio automobilio užvaldymo apgaule planą, pagal kurį J. A., prisistačiusi A. Ž. kaip K.ių m. gyventoja, ketinanti pirkti iš jo automobilį M. B. E270, susitiktų su A. Ž. K.iuose pirkti automobilio ir įtikinusi A. Ž. įrašytį automobilio pirkimo pardavimo sutartyje mažesnę nei sutarta 30000 Lt automobilio kaina, bei sudariusi su A. Ž. automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei sutarties pagrindu perregistravus automobilį J. A. vardu, automobilio savininkui A. Ž. sumokėti ne sutartą, o sutartyje nurodytą pinigų sumą, bei tokiu būdu - apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą - automobilį M. B. E270. J. A. ir Ž. A. pritarus jo parengtam planui ir toliau jiems veikiant bendrininkų grupėje, 2010 m. vasario 4 d. apie 16 val., M. M. priklausančiu automobiliu „A. R.“, v.n. (duomenys neskelbtini) atvežė Ž. A. ir J. A. į K.ius, kur J. A. susitikus su A. Ž. ir suderėjus pirkti A. Ž. priklausantį automobilį M. B. E 270 už 30000 Lt bei surašius automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodė, jog perka automobilį už 4000 Lt bei šios sutarties pagrindu VĮ „Regitra“, esančioje J. B. g. 95, K.iuose, perregistravus automobilį J. A. vardu, organizavo bei padėjo J. A. ir Ž. A. realizuoti jo parengtą nusikalstamą veiką, siekiant apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą - automobilį M. B. E270, tačiau nusikaltimo bendrininkams J. A. ir Ž. A. viršijus susitarimo užvaldyti apgaule automobilį ribas, t.y. Ž. A. pistoletu „IZH 71H“ pagrasinus A. Ž. ir kartu su juo buvusiam V. R., J. A. ir Ž. A. svetimą - A. Ž. priklausantį automobilį M. B. E270 užvaldė plėšimo būdu;

J. A. ir Ž. A. nuteisti už tai, kad po to kai J. R. organizavo, t.y. parengė ir pasiūlė jiems realizuoti A. Ž. priklausančio automobilio užvaldymo apgaule planą, pagal kurį J. A., prisistačiusi A. Ž. kaip K.ių m. gyventoja, ketinanti pirkti iš jo automobilį M. B. E270, susitiktų su A. Ž. K.iuose tikslu pirkti iš jo automobilį ir įtikinusi A. Ž. įrašytį automobilio pirkimo pardavimo sutartyje mažesnę nei sutarta 30000 Lt automobilio kaina, bei sudariusi su A. Ž. automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei sutarties pagrindu perregistravus automobilį savo vardu, automobilio savininkui A. Ž. sumokėti ne sutartą, o sutartyje nurodytą pinigų sumą, bei tokiu būdu - apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą - automobilį M. B. E270, pritarę J. R. parengtai nusikalstamai veikai ir veikdami bendrai kaip bendrininkų grupė, padedant J. R., t.y. 2010 m. vasario 4 d. apie 16 val. J. R. nuvežus J. A. ir Ž. A. M. M. priklausančiu automobiliu „A. R.“, v.n. (duomenys neskelbtini) į K.ius, kur J. A. J. B. gatvėje prie pastato Nr. 95, K.ių m. susitikus su automobilio pardavėju A. Ž. ir prisistačius K.ių m. gyventoja bei susitarus su A. Ž. už 30000 Lt pirkti jam priklausantį automobilį M. B. E270, surašė su juo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje vietoj sutartos 30000 Lt sumos įrašė 4000 Lt sumą ir šios sutarties pagrindu VĮ „Regitra“, esančioje J. B. g. 95, K.iuose, perregistravo automobilį M. B. E270 savo – J. A. vardu, peržengė susitarimo su J. R. užvaldyti apgaule svetimą turtą ribas, t.y. automobilyje M. B. E270, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame J. B. gatvėje prie pastato Nr. 95, K.ių m., Ž. A. pagrasinus pistoletu „IZH 71H“ šio automobilio savininkui A. Ž. ir jo bendrakeleiviui V. R. ir taip privertus juos išlipti iš automobilio, o J. A., tuo metu vairavusiai automobilį M. B. E270, nuvažiavus, - J. A. ir Ž. A. pagrobė svetimą A. Ž. priklausantį 30000 Lt vertės automobilį M. B. E 270, v.n. (duomenys neskelbtini)

Be to, Ž. A. nuteistas už tai, kad, neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo, pažeisdamas LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. reikalavimus, kad „Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir savo namuose, esančiuose, seife, iki 2010 m. vasario 4 d. 22 val. 12 min. laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16 - to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad teismas jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip sukčiavimą, nes tai yra civiliniai santykiai. Teismų praktikoje laikoma, kad civiliniai santykiai perauga į baudžiamuosius tik tada, kai asmuo neturi galimybės savo pažeistų teisių apginti civilinio proceso tvarka, nes dėl kitos šalies panaudotos apgaulės tampa apsunkintas sandorio fakto įrodinėjimas ar apgavusios šalies identifikavimas. Teismas nustatė, kad A. Ž. buvo suklaidintas dėl nuteistųjų ketinimų, nes jie nukentėjusiajam žodžiu pažadėjo už automobilį sumokėti 30000 Lt, tačiau raliai planavo sumokėti tik sutartyje nurodytus 4000 Lt. Tačiau nukentėjusysis A. Ž. galėjo prisiteisti negautą sumą už parduotą automobilį civiliniame procese, nes žinojo jo automobilį nupirkusių asmenų tapatybes, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo suklastoti dokumentai.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad jis iš anksto susitarė su kitais dviem nuteistaisiais padaryti sukčiavimą. Tiek jis, tiek Ž. A. nurodė, kad tarp jų nebuvo jokio išankstinio susitarimo pirkti automobilį susitarus už jį sumokėti žymiai didesnę sumą nei nurodyta rašytinėje sutartyje. Pagal Ž. A. parodymus, jis, išgirdęs apelianto pasakojimą apie perskaitytą straipsnį, savarankiškai nusprendė nupirkti automobilį tokiu būdu žmonai J. A., taip patvirtina Ž. A. telefoninių pokalbių išklotinės, kuriose jis su kitu asmeniu aptarinėja galimybę sudaryti sutartį, nesumokant pinigų. Apeliantas teigia nenumatęs Ž. A. veiksmų, todėl jis nepagrįstai pripažintas sukčiavimo organizatoriumi. Be to, jis nepagrįstai pripažintas ir šio nusikaltimo padėjėju, nes kiti du nuteistieji pirkti automobilį jį pakvietė tik dėl kompanijos, šio sandorio sudarymo metu jis sėdėjo automobilyje ir neatliko jokių veiksmų. Ž. A. pradėjus disponuoti automobiliu, jis šiam nenurodinėjo, kaip toliau elgtis važiuojant į Pasvalį ir kelyje atsiradus kliūtims, tik kitų nuteistųjų prašymu stebėjo, ar nesimato įtartino automobilio. Tokie veiksmai nereiškia, kad jis padėjo realizuoti kitų nuteistųjų nusikalstamus ketinimus.

Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 55 str. nuostatomis ir jam nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, didinančių jo veikos ir asmenybės pavojingumą, dėl kurių jam būtina skirti griežčiausią bausmės rūšį. Be to, jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesuderintos tarpusavyje, nes jis dirba, mokosi, todėl jam sunku dar ir atlikti 100 valandų nemokamų darbų. Dėl šios priežasties ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti panaikinta, sumažintas valandų skaičius arba prailgintas atlikimo terminas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir ją išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuteistoji skunde teigia nesitarusi su Ž. A. ir J. R. apgaulės būdu nusipirkti iš A. Ž. automobilį. Ji pati internete surado nukentėjusiojo skelbimą, su juo susitarė sumokėti 24700 Lt, o J. R. nieko apie savo planus neaiškino. Kiti nuteistieji jokių patarimų, kad rašytinėje sutartyje reikia nurodyti 4000 Lt dydžio automobilio pardavimo kainą, jai nedavė. Nupirktame automobilyje Ž. A. perdavus A. Ž. pinigus, šis ėmė priekaištauti dėl per mažos sumos. Ž. A. automobilyje ginklo neturėjo ir juo niekam negrasino, o ji, manydama, kad su nukentėjusiuoju atsiskaityta, su vyru išvyko nusipirktu automobiliu. Apeliantė teigia nepadariusi plėšimo, automobilis atsiskaitymo su nukentėjusiuoju metu buvo jos nuosavybė, todėl ji nepagrįstai nuteista pagal BK 180 str. 3 d. Teismas nepagrįstai iš jos konfiskavo automobilį ,,M. B. E270“, nes ji jį įsigijo teisėtai, sumokėdama nukentėjusiajam pinigus.

Nuteistasis Ž. A. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde teigia nesitaręs su J. A. ir J. R. apgaule iš J. Ž. pirkti automobilį. J. R. jam papasakojo internete perskaitęs, kad automobilį galima teisėtai įsigyti už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, o jei pirkėjas pardavėjui turi turtinių pretenzijų, jas gali pareikši civiliniame procese, todėl tai nėra nusikaltimas. J. R. jam nesiūlė tokiu būdu įsigyti automobilį, J. A. taip pat nežinojo apie jo planus, nes jis jos tik paprašė sutartyje įrašyti mažesnę, nei suderėta, kainą, tačiau kitiems nuteistiesiems detaliau savo plano nepasakojo.

Apeliantas teigia kartu su J. A. nepadaręs plėšimo, nes automobilis antrojo bandomojo važiavimo metu jau buvo ne A. Ž., o J. A. nuosavybė, o jis pats neturėjo ir nepanaudojo jokio ginklo. Kilus konfliktui dėl mokėtinos už automobilį sumos, A. Ž. ir V. R. iš automobilio išlipo J. A. liepimu. J. A. nesuprato, dėl ko kilo konfliktas, todėl jis jai paaiškino norėjęs A. Ž. sumokėti už automobilį.

Apeliantas nurodo neturėjęs pistoleto ir jo nelaikęs seife. Teismo išvada, kad jis pistoletą į seifą galėjo padėti tuo metu, kai po pareigūnų atvykimo trumpam užėjo į namą, tėra tik prielaida, nes jis į namą nebeužėjo, o tai nurodęs liudytojas V. V. klysta. Apeliantas teigia nežinojęs, kad jo namuose, maišelyje, be 12 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti lygiavamzdžiu šautuvu ,,Simson“, yra ir 16 kalibro šoviniai ir apie tai sužinojo tik 2010-03-04 apklaustas įtariamuoju. Jis šių šovinių tyčia neįsigijo ir juos perėmė arba iš A. M., arba iš Pakruojo policijos komisariato. Jo laikyti abiejų kalibrų šoviniai labai panašūs, šovinių neatskyrė ir kratą jo namuose atlikę pareigūnai. Jo veiksmuose laikant šovinius nėra tyčios, nes jis nežinojo laikantis 16 kalibro šovinius. Šių šovinių laikymas nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams, todėl jis gali būti atleistas nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį ,,M. B. E270“, nes jis iš A. Ž. įgytas teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, nuteistųjų J. A. ir Ž. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl J. R. apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu J. R. nuteistas už sukčiavimą, kuris pasireiškė vienu iš BK 182 str. 2 d. numatytų šios veikos objektyviuoju požymių – svetimo turto įgijimu. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliantas parengė nusikaltimo planą, pagal kurį kiti du nuteistieji susitarė su nukentėjusiuoju A. Ž. žodžiu iš jo pirkti automobilį už 30000 Lt, automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti mažesnę nei sutartą, t. y. 4000 Lt automobilio pardavimo kainą, tačiau likusios sumos pagal žodinį susitarimą nukentėjusiuoju jam nesumokėjo ir taip apgaule užvaldė jo automobilį. Taigi, apeliantas ir kiti nuteistieji, panaudodami apgaulę, nevykdė pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių šalys įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, civilinių sutarčių nevykdymas savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai sukelia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, t. y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo, negalimumas dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų – apgaulės – panaudojimo. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltininkas savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, apsunkinančių asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, sandorio fakto įrodinėjimą, skolininko dirbtinai sukelto nemokumo, laikoma, jog veika peržengė civilinių santykių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-214/2008; 2K-387/2008; 2K-516/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje teisingai pripažino, kad apeliantas su kitais nuteistaisiais suklaidino nukentėjusįjį dėl jų ketinimų sumokėti visą suderėtą sandorio sumą, tačiau jų veiksmų tuo požiūriu, ar jie savo veiksmais siekė apsunkinti nukentėjusiojo turtinių teisių atkūrimą civilinio proceso tvarka, visai neaptarė, todėl apeliantas skunde pagrįstai teigia, kad jo kaltės dėl sukčiavimo įrodinėjimas nuosprendyje nėra išsamus.

Nukentėjusiojo A. Ž. ir nuteistosios J. A. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis savanoriškai sutiko su J. A. pasiūlymu įrašyti į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį mažesnę automobilio kainą – 4000 Lt – nei automobilį įkainojo faktiškai, t.y. 30000 Lt. Nors nuteistasis galėjo pagrįstai tikėtis, kad J. A. vykdys savo pažadą sumokėti visą suderėtą automobilio kainą, tačiau jis, kaip civiliniuose santykiuose dalyvaujantis žmogus, turėjo suprasti, kad jo sudaroma sutartis susijusios su tam tikra rizika, nes jis pasikliovė tik J. A. sąžiningumu. Pats nukentėjusysis neįsigilino į šią aplinkybę, taip iš dalies prisiimdamas žodinės sutarties neįvykdymo riziką. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, jei J. A. ir Ž. A. nebūtų peržengę susitarimo ribų, nukentėjusiajam nebūtų apsunkinta galimybė ginti savo pažeistas teises civiliniame procese, įrodinėjant sutarties sudarymo faktą, sutartį sudariusį asmenį. Byloje esančioje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje teisingai nurodyti J. A. duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta (1 t., 121 b. l.). Sudarant sutartį, nebuvo pateikti suklastoti dokumentai ar nurodyti klaidingi duomenys. Nuteistųjų elgesys nusikalstamos veikos darymo metu – tai, kad jie į sandorio sudarymo vietą atsivežė visą realiai sutartą sumokėti pinigų sumą ir veiksmai po nusikaltimo – sumokėjo visą automobilio kainą – rodo, kad jie turėjo finansines galimybes įvykdyti žodinės sutarties sąlygas. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jei J. A. ir Ž. A. nebūtų peržengę susitarimo su J. R. ribų ir įvykdę plėšimo, nukentėjusysis nebūtų praradęs galimybės įgyvendinti savo teises civiline tvarka, o tai reiškia, kad šiuo atveju civiliniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius. Esant tokioms aplinkybėms, J. R. pagal BK 24 str. 4 d., 6 d. 182 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 4 d. 1 p.). J. R. išteisinus šiuo pagrindu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. R. paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o proceso išlaidos lygiomis dalimis priteistinos tik iš J. A. ir Ž. A..

Dėl J. A. ir Ž. A. apeliacinių skundų

Šiuo sprendimu pripažinus, kad J. R. neorganizavo sukčiavimo, nebelieka pagrindo ir J. A. ir Ž. A. pripažinti padarius šią veiką, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina tai, kad po to kai J. R. organizavo, t. y. parengė ir pasiūlė jiems realizuoti A. Ž. priklausančio automobilio užvaldymo apgaule planą, pagal kurį J. A., prisistačiusi A. Ž. kaip K.ių m. gyventoja, ketinanti pirkti iš jo automobilį M. B. E270, susitiktų su A. Ž. K.iuose tikslu pirkti iš jo automobilį ir įtikinusi A. Ž. įrašytį automobilio pirkimo pardavimo sutartyje mažesnę nei sutarta 30000 Lt automobilio kaina, bei sudariusi su A. Ž. automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei sutarties pagrindu perregistravus automobilį savo vardu, automobilio savininkui A. Ž. sumokėti ne sutartą, o sutartyje nurodytą pinigų sumą, bei tokiu būdu – apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą A. Ž. priklausantį turtą – automobilį M. B. E270, pritarę J. R. parengtai nusikalstamai veikai ir veikdami bendrai kaip bendrininkų grupė, padedant J. R., t. y. 2010 m. vasario 4 d. apie 16 val. J. R. nuvežus J. A. ir Ž. A. M. M. priklausančiu automobiliu „A. R.“, v.n. (duomenys neskelbtini) į K.ius, kur J. A. J. B. gatvėje prie pastato Nr. 95, K.ių m. susitikus su automobilio pardavėju A. Ž. ir prisistačius K.ių m. gyventoja bei susitarus su A. Ž. už 30000 Lt pirkti jam priklausantį automobilį M. B. E270, surašė su juo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje vietoj sutartos 30000 Lt sumos įrašė 4000 Lt sumą ir šios sutarties pagrindu VĮ „Regitra“, esančioje J. B. g. 95, K.iuose, perregistravo automobilį M. B. E270 savo – J. A. vardu.

Apeliantai savo skunduose ginčydami jų galutinį veikos kvalifikavimą pagal BK 180 str. 3 d., pateikia iš esmės analogišką viso proceso metu dėstytai versiją, kurios esmė ta, kad tarp apeliantų ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl mokėtinos už automobilį sumos, tačiau Ž. A. pistoletu negrasino A. Ž. ir V. R.. Šią apeliantų versiją paneigia nuosprendyje išnagrinėti įrodymai – nuoseklūs nukentėjusiųjų A. Ž. ir V. R., kuriems, sėdintiems automobilio gale, Ž. A. grasino pistoletu, parodymai, kratos apeliantų namuose metu rastas pistoletas IZH 71H, kurį V. R. atpažino kaip ginklą, kuriuo jam grasino Ž. A. (1 t., 43, 113-114 b. l.). Nors J. A. pati ginklu nukentėjusiesiems negrasino, tačiau ji pagrįstai pripažinta plėšimo bendravykdytoja. Teismas, motyvuodamas J. A. indėlį į plėšimą, teisingai nurodė, kad jos susitarimas su Ž. A. pasireiškė konkliudentiniais veiksmais nusikaltimo eigoje: ji, nebūdama aptarusi su Ž. A. konkrečių automobilio užvaldymo detalių, jame sėdėdama greta Ž. A., matė jo grasinimą ginklu nukentėjusiesiems, o jiems įbaugintiems išlipus iš automobilio, jį nuvairavo. Tokie J. A. veiksmai rodo, kad ji suprato ir sutiko su Ž. A. atliekamais veiksmais ir jų padariniais ir kartu dalyvavo grobiant A. Ž. turtą, taigi, veikė kaip plėšimo bendravykdytoja. Kadangi Ž.ir J. A. nebuvo aptarę smurto panaudojimo ribų, Ž. A. veiksmai grasinant nukentėjusiesiems ginklu negali būti laikomi jo ekscesu, paneigiančiu J. A. bendrininkavimą ginkluotame plėšime.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus duomenis, plėšimo nusikaltime pripažįsta įrodytomis šias aplinkybes: 2010 m. vasario 4 d. apie 16 val., Ž. A. ir J. A. automobilyje ,,M. B. E270“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame J. B. gatvėje prie pastato Nr. 95, K.ių m., Ž. A. pagrasinus pistoletu „IZH 71H“ šio automobilio savininkui A. Ž. ir jo bendrakeleiviui V. R. ir taip privertus juos išlipti iš automobilio, o J. A., tuo metu vairavusiai automobilį ,,M. B. E270, nuvažiavus, - J. A. ir Ž. A. pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį 30000 Lt vertės automobilį ,,M. B. E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas, skirdamas apeliantams bausmes už plėšimą, iš esmės teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. išdėstytas aplinkybes, tačiau vienai iš bausmės skyrimo motyvuose nurodytų aplinkybių – tai, kad apeliantai savanoriškai atlygino visą nukentėjusiajam A. Ž. padarytą turtinę žalą – 30800 – skyrė nepakankamą teisinę reikšmę. Teismų praktikoje dalies žalos atlyginimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Atsižvelgusi į didelę apeliantų nukentėjusiajam sumokėtą sumą, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas dalinį žalos atlyginimą pripažinti J. A. ir Ž. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir šiuo pagrindu švelninti jiems už plėšimą skirtas bausmes.

Ž. A. skunde dėstoma versija, kuria jis ginčija nutesimą pagal BK 253 str. 1 d. už 11 vnt. 16-to kalibro šovinių įgijimą ir laikymą, teigdamas nežinojęs, jog kartu su kitais šoviniais laiko ir šiuos, nuosprendyje taip pat išsamiai išnagrinėta ir pagrįstai atmesta. Teismas įvertino tai, kad Ž. A. nurodytas šių šovinių perėmimo iš policijos pareigūno V. S., kuriam šiuos šovinius atidavė apelianto uošvis A. M., aplinkybės prieštarauja šių liudytojų parodymams, pagal kuriuos A. M. policijai neperdavė 16-to kalibro šovinių, taip pat rašytinis įrodymas: ginklų ir šaudmenų priėmimo aktas, nustatantis, kad 2008-02-11 A. M. policijai pridavė ginklus Simson ir IZH bei 81 vnt. 9 mm pistoleto šovinių, bei pakvitavimas, nurodantis į tai, jog 2008-07-17 Ž. A. iš Pakruojo rajono PK paėmė ginklus Simson ir IZH71H bei 81 vnt. 9 mm kalibro pistoleto šovinių (1 t., 53, 56-57 b. l.). Ta aplinkybė, kad Ž. A. nenurodė tikrųjų 11 vnt 16 kalibro šovinių įsigijimo aplinkybių, rodo, kad jis neabejotinai suprato neteisėtai laikantis šiuos šovinius, taigi, veikęs tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip jau nurodyta, byloje nėra įrodymų, kada ir kokiais veiksmais apeliantas įgijo šiuos šovinius. Teismas šių šovinių įgijimą preziumavo, remdamasis nustatytu jų laikymo faktu, tačiau nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, todėl nuosprendžio dalis dėl Ž. A. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. už neteisėtą 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16 - to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams, įgijimą naikintina.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko įrodyta, kad Ž. A., neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. reikalavimus, kad „Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti“ savo namuose, esančiuose Pakruojo raj., Klovainių sen., Klovainių kaime, Beržų g. 22, seife, iki 2010 m. vasario 4 d. 22 val. 12 min. laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16 - to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Sumažėjus apelianto nusikalstamos veikos apimčiai, švelnintina jam pagal BK 253 str. 1 d. paskirta bausmė. Apelianto skunde išdėstytas prašymas šią veiką vertinti kaip mažareikšmę negali būti tenkinamas, nes dėl nemažo šovinių kiekio laikymo laikyti veiką nepavojinga nėra pagrindo.

Nustatyta, kad J. A. ir Ž. A. iš nusikalstamos veikos įgijo automobilį, kuris negražintas teisėtiems savininkams BPK 108 str. nustatyta tvarka. Civilinis ieškinys dėl automobilio vertę atitinkančios žalos atlyginimo nereiškiamas, nes kaltinamieji atlygino žalą nukentėjusiajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskavo automobilį, nes jei iš nusikalstamos veikos gautas turtas dėl įvairių priežasčių negražinamas nukentėjusiajam, jis netampa kaltininko nuosavybe, net ir atlyginus žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p.,

NUSPRENDĖ:

Panaikinti K.ių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl J. R. nuteisimo pagal BK 24 str. 4 d., 6 d., 182 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį:

J. R. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį Ž. A. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. už neteisėtą 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16 - to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams įgijimą

Kitą nuosprendžio dalį pakeisti.

Pripažinti J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

J. A. pagal BK 180 str. 3 d. skirtą bausmę sumažinti iki dviejų metų.

P. Ž. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

Ž. A. pagal BK 180 str. 3 d. skirtą bausmę sumažinti iki trejų metų šešių mėnesių.

Ž. A. pagal BK 253 str. 1 d. skirtą bausmę sumažinti iki dešimties mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d., pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos bausmės, Ž. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams septyniems mėnesiams.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. R. palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš J. A. ir Ž. A. A. Ž. po 700 Lt iš kiekvieno atstovavimo išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis