Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1831-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2S-1831-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02980-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
A. V.
Skolininkas
T. L.
Kreditorius
Danske Bank A
Civilinė byla Nr. 2S-1831-260/2015;Proceso Nr. 2-69-3-02980-2015-7;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)128.11.; 122.2.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. įgalioto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7314-584/2015 pagal pareiškėjos A. V. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui V. Z., skolininkui T. L., išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja su skundu 2015-02-10 kreipėsi į antstolį V. Z., skunde prašė atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, panaikinti antstolio 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymą Nr. 2014-04458 dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) – varžytynes. Nurodė, kad iš antstolio skolininkė negavo turto arešto akto, patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo bei nebuvo informuota, kuris ekspertas atliks ekspertizę. Pažymėjo, kad apie tai, jog yra atliktas turto įkainojimas, skolininkė sužinojo tik 2015 m. sausio 12 d. iš antstolio gavusi 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje. Nurodė, kad antstolis netinkamai atliko vykdymo veiksmus, pažeidė skolininkės turtines teises bei teisėtus interesus, nesuteikė galimybės susipažinti su turto vertinimo eksperto pateikta išvada ir turto įkainojimu, buvo pažeista jos teisė dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, ginčyti nekilnojamojo turto įkainojimą, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, o taip pat nebuvo informuota apie vykdymo veiksmus - apie būsimas nekilnojamojo turto varžytines.

Antstolis 2015 m. vasario 17 d. motyvuotu patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis V. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 15 - ojo notarų biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 187 932,44 Eur (64 8893,16 Lt) hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo ir 11 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo kreditoriaus pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo, išieškojimo iš skolininko T. L. bei subsidiariai iš skolininkės A. V. išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir jį kartu raginimais bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkams A. V. ir T. L.. Šie procesiniai dokumentai skolininkei A. V. įteikti 2014 m. spalio 1 d. 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad apie prasidėjusį vykdymo procesą pareiškėja žinojo, tačiau vykdomąja byla nesidomėjo, su antstoliu nebendradarbiavo. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis 2014 m. gruodžio 3 d. patvarkymu paskyrė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti turto vertinimo ekspertui UAB „Ober-Haus“. Turto vertinimo ekspertas UAB „Ober-Haus“ nustatė, kad šio buto vertė 2014 m. gruodžio 9 d. buvo 66 612,60 Eur (23 0000 Lt). Teismas pripažino, kad antstolis, įkainodamas areštuotą įkeistą turtą, teisės aktų nepažeidė, kadangi rėmėsi teismo eksperto nustatyta buto rinkos verte. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei vykdymo procese, nei teismui pateiktame skunde nepateikė motyvuotų nesutikimo su eksperto nustatyta turto verte argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai rėmėsi eksperto UAB „Ober-Haus“ nustatyta buto rinkos verte.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde (b. l. 56 – 61) pareiškėjos A. V. įgaliotas atstovas R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo nutartis priimta formaliai, neįvertinus byloje surinktų visų aplinkybių, žeidžia pareiškėjos turtines teises ir teisėtus interesus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino, ar antstolis nepažeidė skolininkės teisės į informavimą, kai nesiuntė jai patvarkymų dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, turto įkainojimo ir turto pardavimo iš varžytynių. Pareiškėja pažymėjo, jog būtent dėl to ji pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nes netinkamas informavimo pareigos vykdymas apribojo jos teisę teikti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto rinkos kainos, taip pat prašyti skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių bei pasinaudoti kitomis skolininkui numatytomis teisėmis. Pareiškėja teigia, kad iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertė realiai yra didesnė, nei nustatė ekspertas, todėl turi būti paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliktų kitas ekspertas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Z., skolininkas T. L., išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Byloje nagrinėjami klausimai dėl antstolio V. Z. 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymo Nr. 201404458 dėl areštuoto turto įkainojimo bei varžytynių paskelbimo vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Skolininkė kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą Nr. 201404458 ir atšaukti paskelbtas pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, kadangi ji apie jas nežinojo, o taip pat jai nebuvo išaiškintos jos teisės vykdymo procese. Antstolis skolininkės skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nutartimi taip pat atmetė skolininkės skundą. Skolininkė pateikė atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 644 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 7) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.

Byloje nustatyta, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir jį kartu su raginimais bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkams A. V. ir T. L. (v. b. l. 22, 24, 25, 27). Šie procesiniai dokumentai skolininkei A. V. įteikti 2014 m. spalio 1 d. (v. b. l. 31). 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. gruodžio 3 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti (v. b. l. 50-51, 53). Antstolis gavęs ekspertizės aktą 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. 201404457; 4458 skolininkei priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įvertino 66 612,60 Eur (230 000 Lt) (v. b. l. 57). Patvarkymas skolininkei įteiktas 2015 m. sausio 12 d. (v. b. l. 58-60).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės atskirojo skundo argumentą dėl antstolio V. Z. netinkamai atliktų vykdymo veiksmų, kurių pagrindu buvo pažeistos skolininkų teisės, nustatė, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir jį kartu su raginimais bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkams, kurie 2014 m. spalio 1 d. skolininkei buvo įteikti (v. b. l. 31). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo šio momento, skolininkė turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, taip pat ji turėjo teisę dalyvauti pati ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, taip pat susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą, taip pat gauti pažymas apie vykdymo eigą (CPK 643 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad remiantis tuo, kas išdėstyta bei CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktu teigti, kad antstolis nevykdė savo pareigos informuoti skolininkus apie vykdymo procese vykstančius veiksmus – paskelbtas turto varžytines, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).

Vertindamas apeliantės argumentus dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo, atlikto eksperto, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2014 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S1-201403868; 3870 antstolis V. Z. paskyrė ekspertizę skolininkų turto vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti turto vertinimo ekspertui UAB „Ober-Haus“, turto vertinimo eksperto UAB „Ober-Haus“ turto ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2014 m. gruodžio 9 d. yra 66 612,60 Eur (230 000 Lt) (v. b. l. 56). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis tokius prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 682 str. 2 d. turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti kiti duomenys, kurie patvirtintų apie kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte. Kadangi pareiškėja įrodymų apie kitokią areštuoto turto rinkos vertę, nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame turto vertinimo eksperto UAB ,,Ober-Haus“ 2014 m. gruodžio 9 d. turto ekspertizės akte, nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, šio turto verte pagrįstai laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.), dėl ko nėra teisinio pagrindo panaikinti 2014 m. gruodžio 23 d. antstolio patvarkymą S-201404457; 4458 dėl areštuoto turto įkainojimo. Įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo naikinti antstolio 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymo, kuriuo turtas įvertintas remiantis ekspertizės aktu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis