Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Delagama“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „V. K. administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Delagama“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „V. K. administratorių biuras“, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovės nemokumo administratorės įgaliotas asmuo V. K. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašomą priteisti sumą sudaro nemokumo administratoriui neperduoto įmonės ilgalaikio turto, minusavus jo nusidėvėjimą, vertė. Buvęs įmonės vadovas su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja, neteikė duomenų apie turto buvimo vietą ar galimai pakitusią vertę.

4. Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nesijungė į teismo posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Atsakovas apie procesą informuotas visais teismui įmanomais būdais: siunčiant procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), per darbovietes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), taip pat papildomai išsiunčiant ir ieškinyje nurodytu kaip atsakovo naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nors ir neišreiškė sutikimo gauti procesinius dokumentus per Elektroninių paslaugų portalą (175¹ straipsnio 9 dalis), tačiau Elektroninių paslaugų portale turi paskyrą (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovas prie Elektroninių paslaugų portalo buvo prisijungęs 2023 m. kovo 22 d., t. y. po ieškinio šioje byloje priėmimo ir pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo išsiuntimo). Atsakovas tiek apie ieškinio priėmimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimą, tiek apie teismo posėdžius laikomas tinkamai informuotu CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – išsiuntus procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant juos tinkamai įteiktus praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2926-392/2022 uždarajai akcinei bendrovei „Delagama“ iškėlė bankroto bylą (17-19 e. b. l). Atsakovas A. S. nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. buvo UAB „Delagama“ vadovu, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. – akcininkas.

6. Iš į bylą pateiktų UAB „Delagama“ finansinės atskaitomybės už 2019 metus dokumentų – balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, aiškinamojo rašto – matyti, kad 2019 m. pabaigoje UAB „Delagama“ turėjo ilgalaikio materialaus turto, kurio vertė sudarė 3 585 Eur (25, 26, 53-60 e. b. l). Bendros sąskaitų apyvartos duomenimis, šį ilgalaikį turtą 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė transporto priemonės, kurių bendra vertė 965 Eur bei taikomas 48,45 Eur nusidėvėjimas (t. y. AUDI A4 BE, kurio vertė nurodoma 165 Eur, automobilis ŠKODA Octavia, kurio vertė nurodoma 300 Eur, automobilis VW Passat, kurio vertė nurodoma 500 Eur) ir įranga, kurios bendra vertė sudarė 3208,08 Eur ir taikomas 540,18 Eur nusidėvėjimas (t. y. mobilusis telefonas Apple iPhone XR 64 GB Black, kurio vertė nurodoma 833,25 Eur, mobilusis telefonas Huawei P30 Pro 128GB, kurio vertė nurodoma 748,84 Eur, nešiojamasis kompiuteris ACER Aspire, kurio vertė nurodoma 420 Eur, nešiojamas kompiuteris ASUS VivoBook A541UAi3, kurio vertė nurodoma 455,99 Eur, glaisto šlifavimo mašina MEEC, kurios vertė nurodoma 350 Eur, perforatorius Bosch, kurio vertė nurodoma 400 Eur) (24 e. b. l.).

7. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas A. S. būtų nemokumo administratoriui perdavęs nurodytą turtą ar pateikęs duomenis apie šio turto buvimo vietą ar būklę, galimai pakitusią vertę.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

9. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

10. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 14 punktas ir jame nurodyta praktika).

11. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas).

13. Atsakovas neginčijo nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bendrovės turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonės ilgalaikis turtas buvo teisėtu būdu būtų realizuotas, nurašytas, perduotas kitiems asmenims ir atsakovas kaip paskutinis įmonės vadovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių šią turtui sugrąžinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Tais atvejais, kai įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie turto (lėšų) panaudojimą įmonėje nėra, vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

15. Atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, be kita ko, ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, taigi, būtent atsakovas turėjo pareigą išsaugoti ir nemokumo administratoriui perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Kadangi nemokumo administratoriui neperduoti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai už 2020 ir 2021 metus, taip pat ir ilgalaikis turtas, nurodytas finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2019 metus, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu bei pareigą tinkamai vesti turto apskaitą.

16. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, nevykdydamas savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, taip pat neįvykdydamas JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje pareigos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens informaciją, neperduodamas įmonės turto atliko neteisėtus veiksmus ir būtent šiais veiksmais padarė ieškovei 3 584,45 Eur žalą. Šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 3 584,45 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 584,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 81 Eur žyminio mokesčio (3 584,45 Eur x 3 % x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas) ir 53,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis), iš viso iš atsakovo priteistina 134,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Delagama“, j. a. k. 304442951, naudai 3 584,45 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai keturiasdešimt penki centai) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 584,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 134,12 Eur (šimtas trisdešimt keturi eurai dvylika centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.