- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-102-458-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00319-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- N. K.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-458/2014
Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00319-2011-3
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį išbūtas laikas nuo 2012-12-12 iki 2013-02-08.
Nuosprendžiu UAB „E.“, atstovaujamos direktoriaus M. G., civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Jis 2011-01-13, apie 13.00 val., UAB „E.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgaule, prisistatęs N. S. bei pateikęs N. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šio asmens vardu su UAB „E.“ direktoriumi M. G. sudarė automobilio „W-Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. LT-20110113, pagal kurią 10 dienų laikotarpiui išsinuomojo automobilį „W-Transporter“, kurio vertė 9400 Lt, su magnetola, kurios vertė 50 Lt, tačiau pasibaigus nuomos terminui automobilio negrąžino. Tokiu būdu N. K. apgaule savo naudai įgijo UAB „E.“ turto už 17 000 Lt.
N. K. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Jis 2011 m., tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suradęs N. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo ją laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir gabeno laikydamas prie savęs bei 2011-01-13, apie 13.00 val., UAB „E.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudarydamas automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. LT-20110113, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo N. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis N. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog savo kaltę visiškai pripažino. Ikiteisminiame tyrime ir teisme paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jo materialinė padėtis buvo sunki. Buvo ir yra vedęs, augina mažametę dukrą, tačiau pajamų jokių neturėjo. Žmona taip pat neturėjo darbo, todėl buvo nutaręs vykti į Vokietiją ieškoti padėvėtų rūbų ir gatvėse paliekamos buitinės įrangos. Tuo tikslu ir nuomojosi transporto priemonę. Pasinaudojo svetima tapatybės kortele, nes buvo skolingas ir antstoliai vykdė išieškojimą. Buvo įsitikinęs, jog, patikrinęs internete (skolininkus skelbiančiame tinklalapyje), nuomotojas nebūtų išnuomojęs automobilio. Supranta, kad šios aplinkybės nešalina jo kaltės dėl padarytų veikų, tačiau teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus. M. G. susirado pagal skelbimą internete, susiskambino su juo. Susitarė susitikti dėl automobilio nuomos, susitikęs pateikė ne savo, o N. S. vardu išduotą asmens dokumentą. Išsinuomojęs autobusiuką išvyko su juo į užsienį. Būnant Vokietijoje automobilis sugedo. Sutikti lietuviai padėjo suremontuoti automobilį, bet vėliau jis vėl sugedo. Ne kartą jis ir automobilį remontuoti padėję lietuviai skambino M. G., kuris prašė suremontuoti automobilį, paimti už tai sąskaitas, sakė, kad jas apmokės. Jis pakankamai pinigų neturėjo, todėl automobilį paliko Vokietijoje, o pats grįžo į Lietuvą. Apie tai M. G. nepasakė, jam daugiau neskambino, nes buvo įsitikinęs, kad M. G. praneš apie įvykį policijai (skambindamas jis tvirtino tai padarysiąs). Automobilio raktelius išmetė. N. S. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą buvo radęs Panevėžyje. UAB „E.“ nuomojosi automobilį, nes čia buvo pigesni įkainiai. Dešimties dienų nuoma kainavo 500 Lt, depozitas – 800 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme buvo nuoširdus, apie nusikaltimų padarymo aplinkybes davė teisingus parodymus. Labai išgyveno dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jis yra teistas 2010-10-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams ir 2010-10-12 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams. Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrinus bausmes jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Dalį paskirtų įpareigojimų įvykdė, tačiau nebaigęs jų vykdyti išvyko į užsienį 2011-06-17 ir įsidarbino oficialiai 2011-06-22. Tai padarė norėdamas užsidirbti pragyvenimui teisėtu būdu. 2012-12-12 į Panevėžį grįžo savo valia, siekdamas pripažinti savo kaltę ir atlikti paskirtas bausmes, atvyko į teismą savo valia. 2012-12-12 jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už analogiškas veikas jam paskyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti. Tuo pačiu nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo – buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Suėmimo metu jis suprato savo nusikalstamo elgesio beprasmiškumą, bausmės už padaromus nusikaltimus neišvengiamumą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdė. 2013-04-03 įsidarbino UAB „L.“ 1 kategorijos darbininku-staklių operatoriumi. Eina šias pareigas iki šiol. Iš bendrovės charakteristikos matyti, kad nuoširdžiai stengiasi atlikti darbą, gauti pajamų, kad išlaikytų šeimą. Mano, jog teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neįvertino, kad bausmės atlikimo metu jo šeima (žmona E. K., kuri yra registruota Darbo biržoje, bei trejų metų mažametė dukra) liks be pajamų ir bus priversta kreiptis finansinės pagalbos į valstybę.
Nurodo, jog teisme asmeniškai civiliniam ieškovui M. G. pareiškė, jog sutinka atlyginti žalą, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę tiek dalyvavimas civiliniame procese, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tiek pareiga realiai atlyginti žalą pasunkės.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai teigia, kad jis iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, padarymo buvo teistas tris kartus. Ginčijamu nuosprendžiu yra nuteistas už veikas, kurias padarė 2011-01-13, t. y. iki veikų, už kurias yra nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu. Teismas neįvertino, kad po veikų, už kurias yra nuteistas, jokių nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, yra pasiryžęs gyventi sąžiningą, socialiai teisingą gyvenimą. Yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą galbūt maksimaliam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pat patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
N. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. Jis savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus neginčija, tačiau apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą, iš esmės sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad nuteistasis N. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog klausimo dėl švelnesnės bausmės skyrimo, kaip to prašo apeliantas, nagrinėjimas dabartinėje proceso stadijoje yra netikslingas ir neperspektyvus, kadangi akivaizdžiai matyti, jog šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ištaisyti negali.
Žemesnės instancijos teismas
N. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2011-01-13 apgaule, prisistatęs N. S. bei pateikęs N. S. asmens tapatybės kortelę, šio asmens vardu su UAB „E.“ direktoriumi M. G. sudarė automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. LT-20110113, pagal kurią 10 dienų laikotarpiui išsinuomojo automobilį „W-Transporter“, kurio vertė 9400 Lt, su magnetola, kurios vertė 50 Lt, tačiau pasibaigus nuomos terminui automobilio negrąžino, tokiu būdu N. K. apgaule savo naudai įgijo UAB „E.“ turto už 17 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, jog automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neteisėtu įgijimu buvo kaltinamas ir nuteistas N. K., savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne UAB „E.“, kaip nurodyta kaltinime, o UAB „V.“ (šiuo metu BUAB „V.“). Iš byloje esančio 2011-08-03 ieškomo kelių transporto priemonės išrašo (t. 1, b. l. 84–85) matyti, jog aplinkybė dėl automobilio „W-Transporter“ priklausomybės UAB „V.“ buvo žinoma ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl apeliacinės instancijos teismui neaiškių priežasčių ši įmonė į baudžiamąjį procesą įtraukta nebuvo, o kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodyta, kad automobilis „W-Transporter“ – tai UAB „E.“ turtas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat pripažino, jog nuteistasis N. K. apgaule savo naudai įgijo būtent UAB „E.“ priklausantį turtą. Kadangi nustatyta, jog automobilis „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė UAB „V.“, o ne UAB „E.“, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos esmę nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tų faktinių aplinkybių, kurios įrodymais nustatytos byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog nustatyta faktinė aplinkybė – automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybė UAB „V.“ – iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, kad neva tai UAB „E.“ turtas.
Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, kito tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyviojo požymio arba, esant blanketinei dispozicijai, kito to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto ir pan.) inkriminavimą, griežtesnės bausmės skyrimą. Kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme gali būti ir nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, tačiau vis dėlto gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai gali būti tiek nusikalstamų veiksmų (neveikimo) apimties plėtimas, tiek laiko, vietos, būdo ar kitų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas. Sprendžiant, ar tokiais atvejais pakeistos faktinės aplinkybės suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, atsižvelgiama į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir į kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisei į gynybą užtikrinti. Jei kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia, tokiu atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės bylos Nr. 2K-296/2004, 2K-357/2005, 2K-216/2006, 2K-7-13/2007, 2K-16/2007, 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-555/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008, 2K-405/2008, 2K-34/2009, 2K-651/2012 ir kt.).
Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 str. 1 d. nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Šios nuostatos taikytinos ir šiuo atveju, t. y. keičiant kaltinime nurodyto turto, kuris buvo įgytas apgaule, savininką, nes tokiu atveju faktinės aplinkybės keičiasi iš esmės. Prokuroras savo teise nepasinaudojo ir neprašė keisti kaltinimo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. Tuo tarpu teismui pačiam kaltinime pakeitus faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir tokiu būdu suformulavus naują kaltinimą, nebūtų suteikta galimybė kaltininkui gintis nuo pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytą faktinę aplinkybę, kaltinimo pakeitimas turėtų esminės įtakos jo teisės į gynybą realizavimui. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva pakeitus kaltinimą būtų suvaržyta nuteistojo N. K. teisė žinoti, kuo jis iš tikrųjų kaltinamas, ir pasinaudoti veiksminga gynyba nuo kaltinimo. Dėl išvardytų kaltinamojo akto trūkumų byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju būtina patikslinti turto – automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio įgijimo apgaule savo naudai nuteistas N. K., vertę ir kokia žala neteisėta veika buvo padaryta. Kaltinime nurodyta, jog automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 9400 Lt, magnetolos vertė 50 Lt, o N. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo turto už 17 000 Lt. Kas konkrečiai sudaro 17 000 Lt žalą, kaltinime nėra detalizuota, o ir civilinio ieškovo atstovas M. G. viso baudžiamojo proceso metu negalėjo įvardyti, kas tą žalą sudaro, t. y. ar automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 9400 Lt ar 17 000 Lt, įskaičiuojant automobilio remonto išlaidas, ar į 17 000 Lt įskaičiuojama suma už nuomą, ar 17 000 Lt suma transporto nuomos sutartyje nurodyta tik apsidraudžiant, jeigu išnuomotas automobilis nebus grąžintas, ir pan. (t. 1, b. l. 19, 20–21, 26–27, 37, 41, t. 2, b. l. 84, 98–96, 171–173, 183–184, 185). Pastebėtina, jog tikslus turto vertės nustatytas turi esminę reikšmę ne tik teisingam veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 182 str. dalį, bet ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, taip pat individualizuojant bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog bausmė teisingai gali būti paskirta tik teisingai nustačius ir teisiškai įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju keičiant faktines aplinkybes dėl automobilio „W-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės kartu gali būti nustatytas ir kitoks padarytos žalos dydis, tai atitinkamai gali keisti veikos pavojingumo laipsnį, kuris turi tiesioginę reikšmę skiriant bausmę ir turi būti teismo įvertintas individualizuojant bausmę. Todėl dėl nustatytų pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl nuteistajam N. K. paskirtos bausmės tinkamo/netinkamo individualizavimo. Nagrinėjant skundo argumentus dėl bausmės individualizavimo, būtų neišvengiamai vertinami įrodymai, todėl kolegija negali dėl jų pasisakyti, nes iš naujo nagrinėjant bylą būtų suvaržytos pirmosios instancijos teismo teisės. Dėl tos priežasties nenagrinėjami nuteistojo N. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl jam paskirtos bausmės.
Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Anksčiau aptartos aplinkybės (nusikalstamos veikos aprašymas nurodant tikrąjį turto savininką, padarytos žalos dydis) turi būti tikslinamos, siekiant, kad kaltinamasis aktas atitiktų BPK jam keliamus reikalavimus, būtų aiškus ir suprantamas. To nepadarius, toliau tęsti procesą pagal šiuo metu kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą nėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.