Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovei advokatei J. U., suinteresuotiems asmenims V. K., O. K., E. K. ir O. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., A. K., V. K., O. K., O. K., J. K. ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais. Paaiškino, jog tuo metu, kai mirė mama, jai buvo 13 metų, kartu liko dar trys maži vaikai ir susidariusi situacija buvo labai sunki. Netrukus po motinos mirties (birželio-liepos mėnesiais), jie visi kartu pradėjo tvarkyti butą, pakeitė šviestuvus, perdarė tėvų kambarį, kiek vėliau – pilnai suremontavo butą. Pažymėjo, kad mirus mamai, tėvas pats mokėjo mokesčius už butą, darė tai laiku ir tvarkingai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. K. nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais. Paaiškino, jog tuo metu, kai mirė mama, jai buvo 11 metų. Ji pamena, kad praėjus maždaug porai mėnesių po motinos mirties, jie kartu su tėvu išvežė ir atidavė labdarai visus mamos daiktus, atnaujino buitinę techniką, suremontavo vieną iš buto kambarių. Patvirtino, kad tėvas nuolat it tvarkingai mokėjo mokesčius, įsiskolinimų už butą niekada nebuvo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. nurodė, kad tuomet, kai mirė mama, jai tebuvo penkeri metai, todėl ji nelabai kažką atsimena, tik pamena, kad iš karto po mirties buvo išvežti ir paaukoti labdarai mamos rūbai ir daiktai. Taip pat pabrėžė, kad mirus mamai, tėvas visada gyveno kartu ir rūpinosi visais savo vaikais.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. K. nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais. Paaiškino, kad jis yra mirusiosios N. K. brolis ir patvirtino, kad praėjus 2-3 mėnesiams po sesers mirties pareiškėjas A. K. pradėjo tvarkyti butą, išvežė sesers daiktus, pirko naujus baldus, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo butą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad N. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo sutuoktinė (b.l. 5, 6). Pareiškėjas ir Natalija susilaukė penkių vaikų – V. K., A. K.,, O. K., E. K. ir A. K.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas A. K. kartu su vaikais valdė ir naudojosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu – 1/3 dalimi buto, (duomenys neskelbtini) ir jame esančiu kilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius. Nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina, siekiant pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kartu su šiuo pareiškimu teikiamas Testamentų registro išrašas (b.l. 10) patvirtina, kad po N. K. mirties testamentų registre nėra užregistruota jos sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų ir palikimo atsisakymo faktų.

K. N. Karpova testamento sudariusi nebuvo, jai mirus, atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai, o LR CK 5.13 str. yra įtvirtinta nuostata, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jei jų yra). Todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, mirusiosios N. K. įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas A. K. bei pareiškėjo ir N. K. vaikai. Pilnamečiai vaikai V. K. ir O. K. savo teisės į palikimą nerealizavo ir patvirtino, kad su pareiškėjo A. K. pareiškimo reikalavimais sutinka.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teismo posėdyje išklausytus siunteresuotų asmenų paaiškinimus, teismas turi pagrindą išvadai, kad pareiškėjas A. K. po savo sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą, kad oficialiai paveldėtų turtą, tačiau visą laiką prižiūrėjo likusį turtą kaip savo, jį valdė, disponavo, rūpinosi ir naudojosi šiuo turtu, mokėjo už jį mokesčius, atliko remontą, t. y. naudojosi ir valdė visą turtą kaip priklausantį jam. Taigi A. K. priėmė mirusios sutuoktinės N. K. palikimą (nekilnojamąjį turtą ir po jos mirties likusius jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo pareiškimas šioje dalyje yra tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas turtinių teisių sukūrimui (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

2. Dėl termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu turi du nepilnamečius vaikus –E. K. ir A. K., šį faktą patvirtina byloje esantys gimimo įrašai (b.l. 7, 8). Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad N. K. mirė 2008 m. balandžio 18 d. (b.l. 6).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu praleido dėl teisinio neišprusimo bei dėl to, jog mirus sutuoktinei ir likus gyventi su mažais vaikais, buvo prichologiškai palūžęs ir neturėjo jėgų net pasidomėti reikalingomis procedūromis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja A. K. pareiškime išdėstytiems prašymams, darytina išvada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą ir tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjo teisės priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, o toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Įvertinus pateiktus įrodymus, matyti, kad pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, turintys teisę paveldėti turtą po N. K. mirties, yra mirusiosios vaikai E. K. ir A. K.. Kadangi mirusiosios vaikai yra nepilnamečiai, jie patys palikimo priimti negali, tai už juos turi padaryti tėvas A. K.. Palikimo priėmimas atitinka pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesus, jų gyvenimo sąlygos nepablogės, o aplinkybių, kurios leistų teismui manyti, jog palikimo priėmimas pažeis pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesus, nenustatyta. Apie palikėjos skolas teismas duomenų neturi.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti po jo sutuoktinės N. K. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą savo nepilnamečių vaikų E. K. ir A. K. vardu ir išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tenkintinas (LR CK 5.57 str. 1 d., CPK 576 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai valdydamas palikėjos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių sukūrimui.

Atnaujinti pareiškėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti po jo sutuoktinės ir vaikų motinos N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir leisti priimti palikimą nepilnamečių vaikų E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.