Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-31 · Administracinė byla Nr. I-1463-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
I-1463-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04333-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1463-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3; 57.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gruodžio 10 d. teismui pateikė skundą (b. l. 1), kurį 2019 m. kovo 24 d. papildė (b. l. 66), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 6 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes kamera Nr. 244, kurioje jis buvo laikomas, yra pusrūsyje, sanitarinis mazgas neatskirtas, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrinamas taip pat Lukiškių TI-K duše, kadangi maudymosi kabinos nebuvo atskirtos.

1.2. Teigia, kad kameroje Nr. 244 ant sienų buvo pelėsis, grybelis, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų.

1.3. Nurodo, kad paskelbęs bado akciją, negaudavo maisto, įstaigos administracija ignoruodavo jo prašymus.

2. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas)), teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime (b. l. 10–13) atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, kad sanitarinis mazgas būtų atskirtas nuo kameros ploto. Tualetas, atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

3.1. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis – 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.

3.2. Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jei palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems į kameras yra išduodamas visas reikalingas valymo inventorius.

3.3. Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų sąlygos, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (Vilniaus pataisos namai), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 6 d.

5.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

5.2. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

5.3. Pareiškėjas skunde nurodo, jog privatumas nebuvo užtikrintas kameroje Nr. 244. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 10, 15) matyti, jog pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 7 d., nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., iš viso – 606 paras. Konstatuotina, kad laikant pareiškėją kameroje Nr. 244, jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas iš viso 606 paras. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.

5.4. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 244 buvo pelėsis, grybelis, oro temperatūra kameroje buvo netinkama.

5.5. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

5.6. Teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktai ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolai (b. l. 18–19, 20–22, 23, 24–25, 26–27, 28, 29–31,32–34, 35–39, 40–44, 45–49, 50,78–79, 82–84). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ne visi aktai yra susiję su ginčo kamera Nr. 244, kurioje, pareiškėjo teigimu, ir pasireiškė nurodyti pažeidimai.

5.7. Teismas pažymi, jog dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko ar pagrindo, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Be to, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos.

5.8. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde remiasi 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo aktu (b. l. 82–84), kuris ginčui neaktualus, nes šioje byloje vertintinas laikotarpis – iki 2018 m. gruodžio 5 d., laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 244. Iš nurodyto akto matyti, jog patikrinimas kameroje buvo atliktas 2019 m. sausio 4 d. Teismas pažymi, jog pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 24 d. skundo papildymą, kuriame nurodė kitus, nei 2018 m. gruodžio 5 d. skunde, pažeidimus. Tačiau papildyme nedetalizavo, ar jis ir toliau buvo laikomas kameroje Nr. 244, nenurodė, ar minėtoje kameroje buvo laikomas ir patikros metu. 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo akte buvo patvirtinti pažeidimai savaime nepagrindžia, kad kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 244, joje nebuvo užtikrintas Higienos normų laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, jog patikrinimo akte nustatyti pažeidimai – oro temperatūra kameroje buvo 17oC, nors pagal Higienos normas gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18oC ir ne aukštesne kaip 28oC; palangės ir greta esančios sienos paviršiai buvo užglaistyti ir netinkami drėgnam valymui, vizualiai nešvarūs, liečiantis su šiais paviršiais šie dažė susiliečiančius objektus, tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimų. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 17 d. raštas Nr. 9-643 „Dėl atliktų patikrinimų“, kuriuo įstaigos direktorius informavo VSC, jog nustatyti pažeidimai pašalinti – padidintas paduodamo termofikato kiekis sistemoje, o kameroje laikomam gyventojui pasiūlyta žiemos metu trumpiau laikyti atidarytą langą; sienos paviršiai užglaistyti, nudažyti. 2019 m. sausio 25 d., atlikęs kameros Nr. 244 grįžtamąjį patikrinimą, VSC nustatė, pažeidimai pašalinti, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 87–88). Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

5.9. Iš 2018 m. lapkričio 6 d. VSC patikrinimo akto (b. l. 78–80) matyti, jog 2018 m. lapkričio 2 d. buvo atlikta ginčo kameros (Nr. 244) patikra, kurios metu buvo nustatyta, jog kameroje ant sienų šalia lango buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 9-13504 „Dėl atliktų patikrinimų“ Lukiškių TI-K informavo, jog nustatyti pažeidimai pašalinti – kameros sienos apdorotos antigrybeliniu skysčiu, nušlifuotos ir naujai užglaistytos. Iš nurodyto (taip pat iš kitų patikrinimo aktų) matyti, jog Lukiškių TI-K pažeidimai buvo nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. Kameros buvo dažnai tikrinamos, buvo matuojama oro temperatūra, drėgmės lygis, galimybė kameras vėdinti, bendra kamerų būklė, o VSC grįžtamųjų patikrinimų metu tikrino kamerų būklę, ar buvo pašalinti nustatyti pažeidimai. Taip pat pažymėtina, jog iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. tarnybinio pranešimo „Apie A. T. prašymus ar skundus dėl sanitarinio mazgo ir higienos reikalavimų“ (b. l. 51) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl laikymo, jo teigimu, antisanitarinėmis sąlygomis, nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl antisanitarinių sąlygų kameroje.

5.10. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas.

5.11. Siekdamas paneigti šiuos pareiškėjo skundo argumentus, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad asmenų privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Tai patvirtinta ir Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 67), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad dušų patalpų duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užtikrinti suimtųjų ir (ar) nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Atitinkamai LVAT yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018).

5.12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušuose yra įrengtos pertvaros. Ginčo dėl to nėra. Rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad dušai taip pat būtų atitverti ir nuo stebėjimo langelio. Vadinasi, pareigūnai galėjo stebėti asmenis, kai jie naudojasi dušu. Atitinkamai, pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad buvo stebimas, kai maudėsi duše. Vertinant skundo argumentus dėl šio fakto, darytina išvada, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau net ir nurodytas teiginys turi būti vertinamas neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo nuolatinis stebėjimas naudojantis dušu būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismo vertinimu, maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle nuo stebėjimo lango, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Todėl darytina išvada, kad įvertintų individualių aplinkybių kontekste nesant bent minimalaus dušo patalpos uždengimo užuolaidėle, kuri apsaugotų asmens teisę į privatumą, orumą ir garbę, konstatuotinas pareiškėjo privatumo, naudojantis dušu, pažeidimas visą ginčo laikotarpį, t. y. 606 paras.

5.13. Pareiškėjas skundėsi, jog jam nebuvo duodamas maistas. Teismas pažymi, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vykdė bado akciją. Tačiau net apytikriai nenurodė, kada jam buvo teikiamas (ar neteikiamas apskritai) netinkamas maistas. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 2 d. raštas Nr. 96-9 „Dėl maitinimo“ (b. l. 63), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. informavo, jog nutraukia bado streiką, tačiau pareiškimą apie badavimo nutraukimą rašyti atsisakė. Nepaisant to, rašte teigiama, jog pareiškėjas jam skirtą valdiško maisto davinį gavo. Abejoti atsakovės atstovo teiginiais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo nedetalizuoti teiginiai dėl nesuteikto maisto atmestini kaip nepagrįsti.

5.14. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. teismui pateikė raštą, kurį pavadino „Skundo ieškinio papildymas“ (b. l. 60). Rašte prašė prie bylos pridėti papildomus įrodymus (pvz. VSC patikrinimo aktai, atsakymus į skundą), tačiau jokių konkrečių reikalavimų ar argumentų dėl nurodytų aktų nepareiškė, skundo dalyko netikslino, papildomų Lukiškių TI-K pažeidimų nenurodė.

6. Pažymėtina, kad nustačius tam tikrus pažeidimus, jie buvo šalinami, įstaiga stengėsi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

7.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7.2. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

8. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 606 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais bei dušo patalpomis. Kiti jo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

8.1. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių nebūtų patyręs, jei jo laikymo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą.

8.2. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju nurodoma 15 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

8.3. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 1 000 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė