Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-03-10 · Administracinė byla Nr. TA-147-438/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
TA-147-438/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04333-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-147-438/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kurį papildė, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 6 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes kamera Nr. 244, kurioje jis buvo laikomas, yra pusrūsyje, sanitarinis mazgas neatskirtas, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrinamas taip pat Lukiškių TI-K duše, kadangi maudymosi kabinos nebuvo atskirtos. Kameroje Nr. 244 ant sienų buvo pelėsis, grybelis, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją, po jo pranešimo apie bados akcijos nutraukimą pareigūnai nereagavo ir nedavė maisto, įstaigos administracija ignoruodavo jo prašymus.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad, vadovaujantis teisės aktais, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti po dušu. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, o siekiant užtikrinti privatumą duše yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems į kameras yra išduodamas visas reikalingas valymo inventorius.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu Lukiškių TI-K, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Pagal LVAT praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas kameroje Nr. 244 buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 7 d., nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., iš viso – 606 paras. Teismas padarė išvadą, kad laikant pareiškėją kameroje Nr. 244 jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas iš viso 606 paras.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje Nr. 244 buvo pelėsis, grybelis, oro temperatūra kameroje buvo netinkama, teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo akte patvirtinti pažeidimai savaime nepagrindžia, kad kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 244, joje nebuvo užtikrintas higienos normų laikymasis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2019 m. sausio 25 d. atlikęs kameros Nr. 244 grįžtamąjį patikrinimą, nustatė, kad pažeidimai pašalinti, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas iš 2018 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akto nustatė, jog 2018 m. lapkričio 2 d. buvo atlikta ginčo kameros patikra, kurios metu buvo nustatyta, jog kameroje ant sienų šalia lango buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 9-13504 „Dėl atliktų patikrinimų“ informavo, jog nustatyti pažeidimai pašalinti – kameros sienos apdorotos antigrybeliniu skysčiu, nušlifuotos ir naujai užglaistytos. Iš nurodyto (taip pat iš kitų patikrinimo aktų) nustatyta, jog Lukiškių TI-K pažeidimai buvo nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. Kameros buvo dažnai tikrinamos, buvo matuojama oro temperatūra, drėgmės lygis, galimybė kameras vėdinti, bendra kamerų būklė. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl laikymo antisanitarinėmis sąlygomis nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl antisanitarinių sąlygų kameroje.

Atsiliepimas

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, teismas pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime nurodė, jog asmenų privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Tai patvirtinta ir Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad dušų patalpų duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užtikrinti suimtųjų ir (ar) nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Teismas nurodė, kad LVAT yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu. Teismo vertinimu, maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle nuo stebėjimo lango, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą, todėl konstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimą visą ginčo laikotarpį, t. y. 606 paras.

Šalies argumentai

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo duodamas maistas, pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vykdė bado akciją. Tačiau net apytikriai nenurodė, kada jam buvo teikiamas (ar neteikiamas apskritai) netinkamas maistas. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 2 d. raštas Nr. 96-9 „Dėl maitinimo“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. informavo, jog nutraukia bado streiką, tačiau pareiškimą apie badavimo nutraukimą rašyti atsisakė. Nepaisant to, rašte teigiama, jog pareiškėjas jam skirtą valdiško maisto davinį gavo. Teismas nurodė, kad abejoti atsakovo atstovo teiginiais neturi pagrindo, todėl pareiškėjo nedetalizuotus teiginius dėl nesuteikto maisto atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. teismui pateikė raštą, kurį pavadino „Skundo ieškinio papildymas“, kuriame prašė prie bylos pridėti papildomus įrodymus (pvz. patikrinimo aktai, atsakymus į skundą), tačiau jokių konkrečių reikalavimų ar argumentų dėl nurodytų aktų nepareiškė, skundo dalyko netikslino, papildomų Lukiškių TI-K pažeidimų nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 606 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais bei dušo patalpomis. Kiti jo nurodyti pažeidimai laikyti nepagrįstais.

14. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 1 000 Eur suma.

III.

15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš esmės panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, neapsikentęs gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K kameroje Nr. 244, jog atkreiptų Kalėjimų departamento dėmesį ėmėsi bados akcijos ir 19 parų išbuvo be maisto. Tik tada buvo atlikti kažkokie pokyčiai kameroje, bet šildymui skirtos šildymo įrangos nedavė. Dėl sveikatos problemų nutraukė bado akciją ir pranešė pareigūnams, kad pradėtų maitinti. Kadangi tuo metu blogai jautėsi, atsisakė rašyti prašymą, jog pradėtų maitinti. Pažymi, kad kameroje Nr. 244 visiškai pelėsis nebuvo pašalintas. Kameroje Nr. 244 buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, ant sienų buvo grybelis.

17. Atsakovo atstovas Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

19. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. gruodžio 6 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovų atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 606 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais bei dušo patalpomis, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 1 000 Eur.

23. Apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas Vilniaus PN.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kameroje Nr. 244 buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, ant sienų buvo grybelis, kad visiškai pelėsis nebuvo pašalintas, pažymi, jog dėl sveikatos problemų nutraukė bado akciją ir pranešė pareigūnams, kad pradėtų maitinti. Kadangi tuo metu blogai jautėsi, atsisakė rašyti pareiškimą apie badavimo nutraukimą.

25. Atsakovo atstovo Vilniaus PN apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, taip pat pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus dvasinius išgyvenimus, bei priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

27. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl pelėsio, drėgmės, šalčio, ventiliacijos nebuvimo, grybelio ant sienų kameroje Nr. 244. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reguliuojančių teisės normų taikymu. Byloje esančiame Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime paminėta, kad pareiškėjas prašymų ar skundų, adresuotų Lukiškių TI-K direktoriui, dėl higienos reikalavimų jo buvimo įstaigoje ginčo laikotarpiu nepateikė, t. y. Administracijos reikalų skyriuje tokio pobūdžio prašymų/skundų nėra registruota. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas šiuo klausimu, o jo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su bado akcija, jos nutraukimo ir pranešimo pareigūnams, kad pradėtų maitinti, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad šie pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

29. Vertinant teismo sprendimo motyvus dėl dušo įrengimo, pažymėtina, kad pagal vyraujančią vėliausiąją LVAT praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020). Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Lukiškių TI-K dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas tarp pertvarų ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaromis (šiais Lukiškių TI-K nurodytais duomenimis nėra pagrindo abejoti), konstatuoja, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai.

30. Visgi nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeista (pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 606 paras kameroje Nr. 244 buvo laikomas vienas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamo sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo kameroje kali vienas, yra mažesnio masto ir nesukelia asmeniui tokių intensyvių neigiamų išgyvenimų, kokius jis patiria turėdamas pasinaudoti tualetu, kai kameroje nuolat yra kitas asmuo (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020).

32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti būtų pakankama satisfakcija jo pažeistos teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

33. Įvertinus pareiškėjui padaryto teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (606 paros), atsižvelgus, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas kameroje Nr. 244 buvo laikomas vienas, tai, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 400 Eur.

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys