Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-797/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-797/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Airoventa“
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos kariuomenė "Santechniniai" darbai" "Airoventa"
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Santechniniai darbai“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-797/2012
2-55-3-02679-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Airoventa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Airoventa“ ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Santechniniai darbai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Airoventa“ pareikštu atsakovui Lietuvos kariuomenei ieškiniu prašė panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos priimtus sprendimus: atmesti ieškovo pasiūlymą, pripažinti UAB „Santechnikos darbai“ pasiūlymą laimėjusiu pasiūlymu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB ,,Airoventa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovo Lietuvos kariuomenės vykdomo viešojo pirkimo „Generolo Jono Žemaičio karo akademijos mokymo korpuso K-4 (Šilo g. 5A, Vilnius) oro kondicionavimo sistemos įrengimo darbų pirkimas“ (pirkimo CVP IS Nr. 126618) procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Santechnikos darbai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pareikalauti pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kas sudaro 50 000 Lt, arba pateikti tokiai sumai banko garantiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą UAB „Airoventa“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Lietuvos kariuomenei, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas išaiškino ieškovui, kad per teismo nustatytą terminą nepervedus 30 000 Lt į teismo specialiąją sąskaitą arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu, bus panaikintos.

Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl vykdomų statybos darbų ir kondicionavimo sistemų įrengimo sutarties vykdymo specifikos, padarė išvadą, kad egzistuoja objektyvi tikimybė, jog atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių dėl sustabdyto viešojo pirkimo. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo nurodytu nuostolių dydžiu. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodoma 50 000 Lt suma nuostoliams, galintiems atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, nėra pakankamai reali, nenurodyti bent preliminarūs tokio galinčio kilti nuostolio paskaičiavimai, todėl prašomą užtikrinti nuostolių dydį sumažino iki 30 000 Lt sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Airoventa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nemotyvavo visų būtinų sąlygų taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Atsakovui nepagrindus objektyvaus turinio duomenimis galimų nuostolių dydžio ir net nepateikus bent preliminaraus galimų nuostolių paskaičiavimo, teismas turėjo atmesti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kaip nepagrįstą.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, ar nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas galės būti apsunkintas, nesprendė ir nepasisakė dėl apelianto pajėgumo atlyginti atsakovo galimus atsirasti nuostolius, nevertino apelianto pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų.

3. Apelianto kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikiami duomenys, patvirtinantys atsakovo finansines galimybes, patvirtina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma apeliantui nėra didelė bei akivaizdžiai paneigia grėsmę, kad atsakovo galimai patirti nuostoliai nebus atlyginti tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, atsakovas privalo pagrįsti atsirasiančių nuostolių dydį, pateikti preliminarius paskaičiavimus. Priešingai, pakanka pateikti įrodymus, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti ar yra tikimybė, kad nuostoliai atsiras. Atsakovas pateikė objektyvaus turinio duomenis, patvirtinančius, jog yra reali nuostolių atsiradimo tikimybė.

2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad biudžetinė įstaiga, kuri dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali panaudoti atitinkamiems metams viešajam pirkimui skirtų lėšų ir negauna planuotu laiku reikalingų (perkamų) paslaugų neabejotinai patiria nuostolių. Nagrinėjamu atveju 2012 metams skirtos valstybės lėšos ginčijamam viešajam pirkimui panaudotos nebuvo, darbai laiku neatlikti. Įrenginėjant oro kondicionavimo sistemas pasibaigus ginčui bus neišvengiamai padaryta žala atliktiems statybos darbams (apdailai). Atsakovui, kaip biudžetinei įstaigai, svarbu užtikrinti, kad šie nuostoliai būtų atlyginti ir valstybės lėšos nebūtų iššvaistytos.

3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių lygybės ir interesų pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas neišvengiamai patirs nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas, išanalizavęs šalių pateiktus duomenis, nurodė, kad atsakovo prašoma suma nuostoliams, galintiems atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra per didelė ir ją sumažino.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas taiko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tik tais atvejais, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Be to, iš apelianto pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas. Atsakovas neturi garantijos, kad tęsiantis ar pasibaigus ginčui ir nustačius galutinį nuostolių dydį, apeliantas vis dar bus tokioje finansinėje padėtyje, kuri jam leis nedelsiant atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Santechniniai darbai“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas įrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam iš tiesų gali atsirasti atitinkamo dydžio nuostolių, pateikdamas aiškų ir pagrįstą tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmą, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusį su jam pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

2. Apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog jo finansinė padėtis yra gera, ir juo labiau nepaneigia būtinumo pastarojo atžvilgiu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009). Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-267/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškinio reikalavimų įvykdymą, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo vykdomo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą bei draudimą sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu.

Atsakovas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius aukščiau minėtas laikinąsias apsaugos priemones, grindžia tuo, jog vykdomas oro kondicionavimo sistemos įrengimo darbų viešasis pirkimas buvo suplanuotas ir vykdomas atsižvelgiant į jau vykdomus statybos darbus, kurie pagal statybos rangos sutartį turėjo būti baigti iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomi statybos darbai bus užbaigti nepradėjus įrenginėti oro kondicionavimo sistemų. Oro kondicionavimo sistemų įrengimas jau po atliktų statybos darbų bus apsunkintas, nes gali būti padaryta žala jau atliktiems statybos darbams, dėl ko gali tekti organizuoti viešąjį pirkimą dėl apdailos darbų pirkimo. Be to, atsakovas yra biudžetinė įstaiga finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl laiku nepanaudojus 2012 metams skirtų asignavimų, jų įsisavinimas tampa neįmanomu.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsakovas nepagrindė objektyvaus turinio duomenimis galimų nuostolių dydžio ir nepateikė preliminaraus galimų nuostolių paskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti, tai yra egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-450-2009). Be to, teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad tuomet, kai sustabdomos viešojo pirkimo procedūros ir atsakovas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojama įstaiga, kuriai kiekvienais metais skiriamos piniginės lėšos konkretiems projektams įgyvendinti, atsakovas dėl sustabdytų procedūrų apskritai gali patirti nuostolių, tačiau šie galimi nuostoliai nelaikomi jo tiesioginiais nuostoliais ir nėra lygūs pinigų sumai, kuri dėl tais metais neįgyvendinto projekto grąžinama į valstybės biudžetą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-591/2005, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2009; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009). Visgi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais ir atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, turi nuspręsti, ar atsakovas dėl teismo taikyto viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo iš tiesų gali patirti nuostolių, jei taip, kokio dydžio šie nuostoliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja objektyvi tikimybė, jog atsakovas dėl sustabdytų viešojo pirkimo procedūrų vykdymo patirs nuostolių. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui neįrodžius visos prašomų nuostolių atlyginimo sumos dydžio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją sumažino.

Apeliantas taip pat teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, todėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi 157 350 Lt vertės ilgalaikį materialų turtą, neturint duomenų apie šio turto sudėtį bei visą apelianto turimą turtą, jo sudėtį ir turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, pati savaime nepaneigia abejonių dėl to, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Apelianto banko sąskaitose turimos piniginės lėšos yra likvidus turtas, todėl atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra aišku ar jos nėra panaudotos, kas neleidžia neabejotinai spręsti apie gerą apelianto finansinę padėtį. Be to, iš apelianto pateiktų 2011 ir 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad apelianto pelnas sumažėjo. Taigi nepaneigta nuostolių atlyginimo apsunkinimo tikimybė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, todėl konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė