- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-267/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Alė Bakavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agmituras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Chanita“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bakavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agmituras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr.2-7478-516/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agmituras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Chanita“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Agmituras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Chanita“ dėl 617914 Lt nuostolių priteisimo. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštas ieškinio sumai, o turto nesant ar jo nepakankant – atsakovo piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštas.
Atsakovo UAB „Chanita“ atstovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovo materialųjį turtą sudaro darbo įrankiai, įranga bei transporto priemonės, kurių bendra vertė yra apie 89000 Lt. Atsakovas neturi piniginių lėšų, kurių suma viršytų piniginių lėšų arešto sumą. Tokiu būdu atsakovo nuomone, jam neturint turto, kurį galėtų parduoti, ar piniginių lėšų, viršijančių arešto sumą, apribojimas disponuoti 576914 Lt suma atsakovo sąskaitose iš esmės sustabdys visą atsakovo veiklą. Teigia, kad atsakovas, negalėdamas laisvai disponuoti įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, negalės laiku įvykdyti sudarytų statybos rangos sutarčių, nes negalės pirkti statybinių medžiagų, kurias tiekti atsakovas įsipareigojo pagal statybos rangos sutartis, nuomoti statybai būtinos įrangos, o taip pat atsiskaityti su subrangovais pagal sudarytas statybos subrangos sutartis. Atsakovas pažymi, jog jis yra laimėjęs kelis viešojo pirkimo – pardavimo konkursus ir yra sudaręs su užsakovais statybos rangos sutartis, kurių atlikimo terminai baigiasi šių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais, bei kitų metų rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad teisminis šios civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti ne mažiau nei 1 metus, o viso bylos nagrinėjimo metu galiotų atsakovo piniginėms lėšoms pritaikytas areštas, akivaizdu, jog atsakovas dėl sustojusių statybos darų negalės įvykdyti ne tik statybos rangos sutarčių, kurių įvykdymo terminas baigiasi šiais metais, bet ir tų, kurios turėtų būti įvykdytos kitais metais. Atsakovas nurodo, jog kiekvienos iš atsakovo statybos rangos sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo sutartinių prievolių laidavimo draudimu, t.y. apdraudžiant atsakovo atsakomybės statybos rangos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Remiantis draudimo bendrovių UAB DK „PZU Lietuva“, ADB „Baltikums“, „BTA Insurance Company“ atsakovui išduotais draudimo liudijimais, atsakovui neįvykdžius statybos rangos sutarčių, draudikai įsipareigojo, neviršydami draudimo sumų atlyginti užsakovui tiesioginius nuostolius. Tačiau draudimo bendrovė, atlyginusi užsakovui nuostolius, įgys atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl neišmokėtų draudimo sumų. Tokiu būdu atsakovas, dėl ieškovo prašymu pritaikyto arešto patirs nuostolių, kuriuos sudarys atsakovo draudimo kompanijoms regreso tvarka mokėtinos sumos. Šie atsakovo nuostoliai sudarys 485878 Lt. Atsakovas taip pat pažymi, kad be šių nuostolių atsakovo nuostolių suma neišvengiamai išaugtų, kadangi atsakovas privalėtų atlyginti užsakovams ir tuos nuostolius, kurių nepadengs užsakovams draudimo bendrovių išmokėtos draudimo sumos. Be to, atsakovas privalėtų sumokėti ir statybos subrangos sutartyse numatytas netesybas už vėlavimą atsiskaityti su subrangovais (2011-06-28 statybos subrangos sutartį Nr. 06/28). Atsakovas taip pat negalėtų prisiimti naujų įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartis, nes šių įsipareigojimų negalės įvykdyti laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Chanita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies ir įpareigojo ieškovą BUAB „Agmituras“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, 346 150 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Chanita“, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teisminis šios civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 1 metus, todėl akivaizdu, jog atsakovas dėl sustojusių statybos darbų negalės įvykdyti tik tas statybos rangos sutartis, kurių įvykdymo terminas baigiasi šiais metais, t.y. 2011-08-22 Statybos rangos sutarties Nr. 108042 dėl Maišiagalos kunigo Juzefo Obfremskio vidurinės mokyklos pastato remonto darbų pirkimo (nuostolių dydis - 142 800 Lt); 2011-06-08 buvusio pesticidų sandėlio Mostiškių k. užterštos teritorijos sutvarkymo darbų pirkimo sutarties (nuostolių dydis - 49 410 Lt) ir dalies 2011-08-18 Statybos rangos sutarties Nr. 107245 dėl Maišiagalos LDK Algirdo vidurinės mokyklos B korpuso bei likusių statybos darbų pirkimo, kadangi pagal šią sutartį dalis darbų už sumą ne mažesnę nei 1.8 mln. Lt turi būti atlikta iki 2011-12-15 (nuostolių dydis – 153 940 Lt (proporcingai paskaičiavus pagal 1 862 672,25 Lt neatliktų darbų vertę). Teismas nurodė, kad atsakovo prašomas užtikrinti 485 878 Lt nuostolių dydis mažintinas 139 728 Lt suma (92 053 Lt (nuostoliai iš 2011-03-30 Statybos rangos sutarties T1-40, kurios įvykdymo terminas yra 2012-09-01) + 47 675 Lt (nuostoliai iš dalies 2011-08-18 Statybos rangos sutarties Nr. 107245, pagal kurią likusieji darbai turi būti atlikti iki 2012-12-01, t.y. 201 615 Lt – 153 940 Lt).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Agmituras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis pažeidžia imperatyvias ĮBĮ nuostatas, nes ĮBĮ nenumato galimybės naudoti bankrutuojančios įmonės lėšų kitaip nei numato pats įstatymas, o šis nenumato galimybės užtikrinti galimų trečiojo asmens nuostolių.
2. Skundžiama nutartimi teismo taikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas šiuo atveju yra beprasmis ir nereikalingas, nes neatlieka savo užtikrinamosios funkcijos, kadangi tiek ieškovui įnešus 346150 Lt į depozitinę teismo sąskaitą, tiek neįnešus atsakovo interesai nebus labiau užtikrinti, nei bet kurio kito ieškovo kreditoriaus, dalyvaujančio ieškovo bankroto byloje.
3. Kadangi teismas gali įpareigoti asmenį atlikti tik tai, ką jis gali atlikti pagal teisę, todėl teismo įpareigojimas apeliantui atlikti mokėjimą, galiojant apeliantui nustatytam draudimui atlikti mokėjimus, nėra įvykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas skundžiama nutartimi paneigė ieškovo teisę į teisminę gynybą, nes ieškovo prašymu atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir tuo pačiu ieškovo teisių realų apgynimą teismui tenkinus ieškovo ieškinį padarė priklausomą nuo tokios sąlygos įvykdymo, kurios ieškovas objektyviai įvykdyti negali.
5. Atsakovas savo interesų apsaugą gali užsitikrinti kitais būdais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Chanita“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-22 nutartį. Nurodo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis tiek pareikšdamas ieškinį, tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek pateikdamas teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-22 nutarties. Dėl šių nesąžiningų ieškovo veiksmų yra stabdoma atsakovo veikla, atsakovui gresia esminiai nuostoliai, viršijantys 346150 Lt sumą nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011-11-22 nutartyje. Įvertinus tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir neturi praktiškai jokio turto, iš kurio būtų patenkinti atsakovo kreditorių reikalavimai atsakovo nuostoliai liktų neatlyginti, dėl to atsakovui neišvengiamai iškiltų bankroto grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vadovaujantis CPK146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo instituto įtvirtinimas atspindi šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 17 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo BUAB „Agmituras“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 617 914 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Chanita“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 617 914 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškovu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovo UAB „Chanita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 346 150 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui.
Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra grindžiami tuo, kad skundžiama nutartis pažeidžia imperatyvias ĮBĮ nuostatas, nes šis įstatymas nenumato galimybės naudoti bankrutuojančios įmonės lėšų kitaip nei numato pats įstatymas, o šis nenumato galimybės užtikrinti galimų trečiojo asmens nuostolių. Teisėjų kolegija su atskirajame skunde nurodytais argumentais sutikti negali, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galiojantys įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo procesinio instituto vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1472/2011 ). Tokią pačią poziciją išreiškia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2.
Atsakovas UAB „Chanita“ savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius aukščiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones, grindžia tuo, jog jis su užsakovais yra sudaręs 2011-08-18 Statybos rangos sutartį Nr. 107245, 2011-08-18 Statybos rangos sutartį Nr. 107245, 2011-08-22 Statybos rangos sutartį Nr. 108042 bei 2011-03-30 Statybos rangos sutartį Nr. T1-40, kurių atlikimo terminai baigiasi šių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais, bei kitų metų rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Išvardintų statybos rangos sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo sutartinių prievolių laidavimo draudimu, apdraudžiant atsakovo atsakomybės statybos rangos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad teisminis šios civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 1 metus, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas dėl sustojusių statybos darbų negalės įvykdyti tik tas statybos rangos sutartis, kurių įvykdymo terminas baigiasi einamuoju periodu. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, bei atsižvelgdama į atsakovo veiklos pobūdį, t.y., kad įmonė verčiasi nekilnojamojo turto veikla ir iš to gauna pagrindines pajamas, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, į pateiktus įrodymus pagrindžiančius atsakovo nuostolių atsiradimo tikimybę bei į tai, kad nuostolių atlyginimas ieškovui esant nemokiam, taptų praktiškai negalimas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkama apimtimi sprendė dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą, todėl konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.