Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1472/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-05
Bylos Nr.: 2-1472/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Laineda“, uždarajai akcinei bendrovei „Dutch Investment Company“, A. S., J. W. J.

Kategorijos

110.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1472/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kirmėliškių sodybos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties, kuria taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-2787-262/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kirmėliškių sodybos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Laineda“, uždarajai akcinei bendrovei „Dutch Investment Company“, A. S., J. W. J. v. O. ir R. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Kirmėliškių sodybos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Laineda“, J. W. J. v. O. ir A. S. solidariai bei iš atsakovų UAB „Dutch Investment Company“ ir R. D. subsidiariai 8 200 000 Lt žalos atlyginimo, proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi: areštavo atsakovams UAB „Laineda“, J. W. J. v. O., A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neviršijant 8 200 000 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams UAB „Laineda“, J. W. J. v. O., A. S. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų darbo užmokestį, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu BUAB „Kirmėliškių sodybos“, taip pat leidžiant UAB „Laineda“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; tik nesant atsakovams UAB „Laineda“, J. W. J. v. O., A. S. priklausančio turto, ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovams UAB „Dutch Investment Company“ ir R. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neviršijant bendros 8 200 000 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams UAB „Dutch Investment Company“ ir R. D. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo darbo užmokestį, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu BUAB „Kirmėliškių sodybos“, taip pat leidžiant UAB „Dutch Investment Company“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; sustabdė ieškovo UAB „Kirmėliškių sodybos“ prievolę sumokėti likusią dalį už 2006 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 20692 įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Atsakovas R. D. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010-11-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. D. Taip pat pateikė prašymą įpareigoti ieškovą BUAB „Kirmėliškių sodybos“ pateikti atsakovo R. D. nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą ir per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 765 087,55 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Nurodė, kad dėl 2010-11-26 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių R. D. negavo suplanuotų pajamų. R. D. 2010-06-17 sudarė preliminariąją sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagal šią sutartį šalys įsipareigojo iki 2011-01-17 sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Sudarant preliminariąją sutartį šio žemės sklypo būsimas pirkėjas sumokėjo R. D. 100 000 Lt avansą, kuris, pasirašius pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį turėjo būti įskaitytas į žemės sklypo kainą. Preliminarios sutarties 2.1.1. p. nurodyta, jog R. D. įsipareigojo parduoti žemės sklypą už 1 340 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro centro duomenis šio žemės sklypo vertė 841 490 Lt, todėl sudarius pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį R. D. būtų uždirbęs 498 510 Lt. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, atsakovas gavo AB DnB NORD banko, kuriam buvo įkeistas planuotas parduoti žemės sklypas, sutikimą. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ir patvirtinta notaro iki 2011-01-17. Tačiau paaiškėjo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių R. D. negali sudaryti jokio sandorio, susijusio su jo turimu nekilnojamuoju turtu. Dėl to R. D. ne tik negavo 498 510 Lt pajamų, bet ir privalėjo grąžinti iš busimojo pirkėjo gautą 100 000 Lt avansą bei sumokėti 100 000 Lt baudą. Taip pat atsakovas 2007-11-29 su AB DnB NORD banku sudarė kreditavimo linijos sutartį Nr. K-2400-2007-848 dėl 172 730,10 eurų (596 402,49 Lt) dydžio kredito. Įsipareigojimų užtikrinimui atsakovas R. D. įkeitė savo nuosavybės teise priklausantį 0,2811 ha žemės sklypą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui yra neįmanoma sudaryti naujų kreditavimo sutarčių, nes įprastai kredito įstaigos reikalauja kredito gavėją patiekti užtikrinimą, dažniausiai įkeisti nekilnojamąjį turtą. Šio reikalavimo atsakovas negali įvykdyti, todėl nebeturi galimybių daugiau pasiskolinti ar gauti pajamų iš kitų šaltinių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Kyla grėsmė, jog neužtenkant neareštuotų piniginių lėšų sutriks šio paimto kredito grąžinimas bei R. D. bus priverstas mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir bankas įgis teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį bei reikalauti delspinigių nuo visos negrąžintos sumos iki jos visiško grąžinimo dienos. Negrąžinto kredito suma yra 165 199,98 eurai (570 402,49 Lt), todėl vienos dienos mokėtini delspinigiai sudarys 132,16 eurų (456,32 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas kiekvienoje instancijoje užtruks keletą metų ir visą laikotarpį R. D. bus priverstas mokėti delspinigius, t. y. mokėtini delspinigiai už metų laikotarpį sudarytas 48 238,40 eurų (166 557,55 Lt). Pateikti įrodymai patvirtina jau patirtus nuostolius (498 510 Lt negautos pajamos + 100 000 Lt bauda) bei gresiančius nuostolius 166 557,55 Lt delspinigių), todėl 765 087,55 Lt sudaro R. D. nuostolius dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, o prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino – įpareigojo ieškovą BUAB „Kirmėliškių sodybos“ iki 2011 m. kovo 31 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 765 087,55 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. D., atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas R. D. savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, grindžia 2010 m. birželio 17 d. preliminariąja sutartimi bei 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo linijos sutartimi Nr. K-24002007-848. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl patiriamų nuostolių ir jų dydžio yra grindžiamos pridedamais įrodymais, ir pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus sudaro 765 087,55 Lt sumą, kuria atsakovas ir prašo užtikrinti galimus jo nuostolius dėl pritaikytų jo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, įvertinęs atsakovo prašyme dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, išdėstytas aplinkybes sprendė, kad atsakovo prašomas užtikrinti galimų nuostolių dydis yra teisingas, pagrįstas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės statusas nėra kliūtis, esant pagrindui, tokiam ieškovui taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kaip ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą ir toks procesas neatitiktų įstatymo nustatytų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo R. D. prašymas tenkintinas ir ieškovas BUAB „Kirmėliškių sodybos“ įpareigotinas pateikti atsakovo R. D. nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, t.y. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 765 087,55 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją (CPK 147 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB ,,Kirmėliškių sodybos“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo R. D. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko pažeidė ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, kreditorių interesus. Įmonės negalėjimas vykdyti savo prievolių savaime suponuoja ir tai, kad įmonė yra nepajėgi vykyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, taip pat nepajėgi užtikrinti tiek jau kilusių, tiek ir galimai kilsiančių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Todėl įpareigojimas ieškovui, kuriam yra iškelta bankroto byla ir vykdomos bankroto procedūros, įmokėti į depozitinę sąskaitą 765 087,55 Lt sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai yra objektyviai neįmanomas. Atsakovo prašymu taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą faktiškai siekiama išvengti įstatymo numatyto vienodo visų bankrutuojančios įmonės kreditorių statuso jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Tokiu būdu teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, yra nesuderinamas su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis.

2. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo sutikti su teiginiu, kad atsakovo prašoma užtikrinti galimų nuostolių suma yra suderinama su protingumo kriterijumi. Atsakovas galimus nuostolius grindžia tuo, kad dėl pritaikyto turto arešto jis negalėjo įvykdyti sudarytos preliminarios sutarties, todėl jam gresia 100 000 Lt bauda bei atsakovas negavo lėšų, kurias būtų gavęs pagal preliminariąją sutartį pardavęs turtą. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar preliminariojoje sutartyje nustatyta 100 000 Lt netesybų suma yra protinga ir pagrįsta kitai sutarties šaliai faktiškai kilusiais nuostoliais. Dėl 498 510 Lt neva patirtų nuostolių atsakovas nurodo, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, nebuvo parduotas jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tačiau atsakovas vis dar turi nuosavybės teisę į žemės sklypą, be to, jau šiuo metu nekilnojamojo turto kaina auga. Atsakovas galimai atsirasiančius nuostolius grindžia ir tuo, kad buvo paėmęs 596 402,79 Lt kreditą, kurio grąžinimui kyla grėsmė pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų kredito grąžinimo galimą sutrikimą.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Dutch Investment Company“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo bylą spręsti pagal byloje esančius įrodymus bei nustatytas teisines ir faktines aplinkybes.

Atsakovas R. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas R. D. 765 087,55 Lt dydžio nuostolių, dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimą grindė 2010-06-17 preliminariąja sutartimi dėl atsakovui R. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo bei 2007-11-29 su AB DnB NORD banku sudaryta kredito linijos sutartimi Nr. K-2400-207-848.

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė todėl teismas, įpareigodamas ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galiojantys įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo procesinio instituto vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21/2008 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-17 preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2011-01-17 sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (b. l. 38-39). Preliminarios sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kai jei pagrindinė sutartis, ne dėl būsimo pirkėjo kaltės, nėra sudaroma iki 2011-01-17, būsimasis pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti 100 000 Lt baudą. Minėto žemės sklypo pardavimui AB DnB NORD bankas, kuriam buvo įkeistas planuotas parduoti žemės sklypas, išdavė leidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. D. dėl pritaikyto nurodyto žemės sklypo arešto negalėjo tinkamai įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl nepaneigti atsakovo argumentai, kad jam kyla pasekmės už pagrindinės sutarties nesudarymą – prievolė sumokėti baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas užtikrinti 100 000 Lt dydžio nuostolius, kurie atsakovui atsirastų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovas R. D. nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimą grindė ir ta aplinkybe, kad preliminariąja sutartimi R. D. įsipareigojo parduoti žemės sklypą už 1 340 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro centro duomenis šio žemės sklypo vertė yra 841 490 Lt, todėl sudarius pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį R. D. būtų uždirbęs 498 510 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo neva negautos 498 510 Lt pajamos nelaikytinos galimais nuostoliais dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovo nuosavybės teisė į žemės sklypą išliko ir nėra žinoma jo vertė šiuo metu.

Atsakovas R. D. pateikė 2007-11-29 su AB DnB NORD banku sudarytą kreditavimo linijos sutartį Nr. K-2400-2007-848 dėl 172 730,10 eurų (596 402,49 Lt) dydžio kredito. Atsakovo teigimu, neužtenkant neareštuotų atsakovo R. D. piniginių lėšų, gali sutrikti kredito grąžinimas ir AB DnB NORD bankas, pasinaudojęs 2007-11-29 kreditavimo linijos sutarties 42 p. nurodyta teise, gali nutraukti šią sutartį ir pareikalauti sumokėti 166 557,55 Lt delspinigius. Tačiau byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad bankas jau būtų pasinaudojęs šia savo teise būtent dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant duomenų apie tai, kad bankas būtų pasinaudojęs savo teise nutraukti sutartį ir pareikalavęs sumokėti delspinigius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą prašomai 166 557,55 Lt dydžio sumai nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta 100 000 Lt dydžio realių galimų nuostolių atsiradimo atsakovams tikimybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino atsakovo prašymą visa apimtimi, nustatydamas 765 087,55 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis keistina, sumažinant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį ir nustatant naują teismo įpareigojimo įvykdymo terminą (CPK 147 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti – sumažinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį.

Įpareigoti ieškovą BUAB ,,Kirmėliškių sodybos“ pateikti atsakovo R. D. nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt (šimtą tūkstančių litų) arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją iki 2011 m. liepos 25 d.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėDonatas Šernas