Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-497-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-324-935/2019Nutarimas · 2019-07-04Vilniaus apygardos teismas
  2. A15.-3931-961/2019Nutarimas · 2019-09-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. AN2-497-574/2019Nutartis · 2019-11-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
AN2-497-574/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01614-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-497-574/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01614-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir nubaustas 1500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 3 d., apie 16.16 val., Kalvarijų g. 49, Vilniuje, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus, policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti neblaivumą atsisakė. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismui nusprendus R. K. pripažinti kaltu, prašo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą ir baudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 7, 9 dalyje minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas ir bauda.

Šalies argumentai

3. Nurodo, kad byla išnagrinėta nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, buvo pažeista įrodymų vertinimo pusiausvyra. Byloje esančias abejotinas aplinkybes, neaiškumus ir abejones dėl R. K. kaltės teismas traktavo ne jo naudai ir taip pažeidė in dubio pro reo ( visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismas, darydamas išvadas, gali jas pagrįsti tik patikimais įrodymais, vertinti jų visumą. Nutartis turi būti motyvuota, priimta tik tada, kai asmens kaltumas visiškai įrodytas ir teismo išvados apie asmens kaltumą grindžiamos byloje surinkta medžiaga ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nutartis negali būti grindžiama prielaidomis, kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvardinti teismo. Visos abejonės dėl kalto asmens kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

4. Iš M. M. ir R. K. duotų parodymų pirmosios instancijos galima daryti išvadą, kad klausimas, susijęs su R. K. neblaivumo patikrinimu, buvo sprendžiamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Policijos tarnybiniame automobilyje buvo daromas vaizdo įrašas, tačiau dėl Vilniaus miesto apylinkės kaltės iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nebuvo laiku išreikalautas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, iš kurio būtų matyti R. K. ir policijos pareigūnų bendravimas, kuris patvirtintų arba paneigtų R. K. versiją. 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apskrities VPK informatikos ir ryšių skyrius pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad vaizdo įrašai neišlikę ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-963, vaizdo įrašai turi būti saugomi 30 dienų. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principu - visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. R. K. 2019 m. kovo 3 d. policijos tarnybiniame automobilyje atsisakė pasitikrinti neblaivumą todėl, nes ne jo akivaizdoje buvo pakeistas alkotesterio antgalis, todėl ši aplinkybė aiškintina R. K. naudai.

5. 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje liudytojas M. M. nurodė, kad alkotesterį padavė ne jis, o kolega, tai reikėtų jo klausti kada buvo išpakuotas vamzdelis. 2019 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje liudytojas M. M. parodė, kad sustabdė automobilį, jis priėjo prie vairuotojo, jo porininkas A. S. liko sėdėti automobilyje. Sutartu ženklu jis pakvietė A. S. ir paprašė, kad atsineštų alkotesterį su alkotesterio antgaliais. A. S. atėjo prie vairuotojo, vienoje rankoje laikydamas alkotesterį, o kitoje neišpakuotus antgalius. R. K., sėdint už savo automobilio vairo, A. S. davė jam išlukštenti alkotesterio antgalį ir paprašė pūsti į alkotesterį dėl neblaivumo nustatymo. Nepamena ar kolega išpakavo alkotesterio vamzdelį. R. K. atsisakius pūsti, jam liepė eiti į tarnybinį policijos automobilį. Automobilyje dar kartą paprašė pasitikrinti neblaivumą, tačiau ir automobilyje R. K. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Ar R. K. prašė pakeisti alkotesterio antgalį, neatsimena. Taigi iš M. M. 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. parodymų matosi, kad jie yra prieštaraujantys. 2019 m. gegužės 7 d. M. M., būdamas teismo įspėtas už melagingų parodymų davimą, atsakydamas į R. K. klausimą, kodėl ne jo akivaizdoje buvo užtaisytas alkotesteris ir duotas jam pūsti, jis atsakė „Dėl kolegos nieko negaliu sakyti, nes ne aš tai dariau“. Teismas teismo posėdžio metu šių prieštaravimų nepašalino.

6. Iš pareigūno M. M. 2019 m. gegužės 7 d. parodymų matosi akivaizdūs prieštaravimai tarp jo ir liudytojo A. S. parodymų. M. M. parodė, kad sustabdę R. K. vairuojamą automobilį, sustojo už jo automobilio; kad jis pirmas išlipo iš policijos tarnybinio automobilio, pirmas priėjo prie R. K.; kad jis ištraukė iš automobilio variklio užvedimo spynelės raktelius; kad jis, prie R. K. automobilio, apieškojo jį (atliko R. K. asmens kratą) tikslu nustatyti ar neturi neleistinų daiktų; kad kol M. M. vykdė virš nurodytus veiksmus, A. S. sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje ir pranešinėjo Kelių policijos valdybos operatyvaus valdymo skyriui apie sulaikytą pažeidėją; kad jis paprašė A. S. iš policijos tarnybinio automobilio atnešti alkotesterį ir pačiam ateiti prie R. K. vairuojamo automobilio. Liudytojas M. M. nė viename teismo posėdyje nenurodo, kad R. K. buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje, kad nesugebėjo išlipti iš savo automobilio, kad blaškėsi visur, svirduliavo ir kėlė grėsmę savo gyvybei, kad jis su A. S., R. K. paėmę už parankių, nuvedė prie policijos tarnybinio automobilio ir pasodino ant galinės sėdynės. 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje A. S. parodė: kad jis sustabdė R. K. vairuojamą automobilį, jį aplenkdamas ir sustabdydamas;?kad jis pirmas išlipo iš policijos tarnybinio automobilio, kad pirmas priėjo prie R. K., kad vairuotojas buvo toks girtas, kad nesugebėjo išlipti iš automobilio; kad jis atidarė automobilio duris; kad jis išėmė iš automobilio paleidimo variklio spynelės raktelius, o gal vairuotojas išėmė, tiksliai nepamena ir jis juos paėmė, pajuto didelį alkoholio kvapą; priėjęs prie automobilio, su savimi nebuvo paėmęs alkotesterio, neblaivumui nustatyti; kad jis patikrino vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus; kad alkotesterį greičiausiai atnešė kolega; kad jis su liudytoju M. M. pasiūlė R. K. persėsti į tarnybinį automobilį, nes asmuo blaškėsi visur, svirduliavo ir kėlė grėsmę savo gyvybei, nuvedė jį į automobilį. Iš išdėstyto matyti, kad policijos pareigūnai tas pačias įvykio aplinkybes skirtingai aiškina.

7. Liudytojas A. S. nurodė, kad R. K. nesugebėjo parašyti paaiškinimo nei policijos patrulių tarnybiniame automobilyje, nei Kelių policijos valdyboje. Tuomet iškyla klausimas, kaip atsirado R. K. paaiškinimas 2019 m. kovo 3 d. protokole. Taip pat iš visų aplinkybių matyti, kad kai buvo sustabdytas R. K. vairuojamas automobilis, prie jo pirmas priėjo M. M. ir liepė R. K. eiti į policijos tarnybinį automobilį pasitikrinti neblaivumą. Kaip to reikalauja teisės aktai, kokie daiktai randami automobilyje turi būti surašyti, nufotografuoti ar nufilmuoti ir tik po to automobilis turi būti nuvežamas į automobilių saugojimo aikštelę. Šiuos veiksmus atliko M. M., o A. S. pranešinėjo Kelių policijos valdybos budėtojui apie sulaikytą pažeidėją. Policijos tarnybiniame automobilyje A. S. pasiūlė R. K. pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti, nes prie jo akių nebuvo išpakuotas alkotesterio antgalis. Policijos pareigūnai nepateikė duomenų, o teismas neišreikalavo informacijos apie tai, kokia tvarka, išvažiuojant policijos pareigūnams išduodamas alkotesteris, neišpakuoti alkotesterio antgaliai. Kokia yra apskaita šių darbo priemonių - išdavimas ir priėmimas. Nėra aišku, ar policijos pareigūnai turėjo automobilyje neišpakuotų alkotesterio antgalių. Jeigu jų neturėjo, tai policijos pareigūnai privalėjo elgtis taip, kaip nurodyta Lietuvos Vyriausybės 2016 m. gegužės 12 d. Nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju darytina išvada, kad policijos pareigūnai neturėjo galimybių policijos tarnybiniame automobilyje nustatyti R. K. neblaivumo.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nurodė tik tas aplinkybes, kurios yra palankios policijos pareigūnams. M. M. duoti parodymai 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarime surašyti apibendrintai t. y. tos įvykio aplinkybės, kurios nenaudingos R. K.. Nėra aišku kodėl teismas neaptarė ir nenurodė motyvų, kodėl atmetami R. K. parodymai duoti 2019 m. kovo 3 d. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir patikslintas prašymas administracinio nusižengimo byloje dėl pažeidėjo parodymų 2019 m. kovo 3 d., tačiau šių prašymų pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė. Nepateikė jokių motyvų, kodėl jie neaptarti ar kodėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų M. M. ir A. S. parodymų. Taip pat pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutarime, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis nutarimas, nurodytus argumentus ir išaiškinimus, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti. Vien faktas, kad R. K. tik teisme nurodė, jog jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nes nematė kaip buvo uždėtas antgalis, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jo parodymais negalima vadovautis.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Žemesnės instancijos teismas

12. ANK 422 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyta atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. 2019 m. kovo 3 d., apie 16.16 val., Kalvarijų g. 49, Vilniuje, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šios aplinkybės, t.y., kad atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, neneigia ir pats R. K., tačiau nurodo, kad atsisakė tikrintis blaivumą, kadangi alkotesterio antgalis jam matant nebuvo išpakuotas, neaišku ar policijos pareigūnai turėjo automobilyje neišpakuotų alkotesterio antgalių. Atsakant į šį skundo argumentą, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu dėl to, kad jis buvo netinkamai paruoštas, išskyrus jo paties parodymus. Iš 2019 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolo (b.l. 3) grafoje „asmens paaiškinimas“, R. K. padaryto įrašo matyti, kad jis nurodė, jog vartojo alkoholį išvakarėse bei, kad atsisako pasitikrinti šiandien. Jokių aplinkybių apie tai, kad jam buvo siūloma pasitikrinti blaivumą netinkamai paruoštu alkotesteriu ir dėl to atsisako tikrintis, nenurodė.

14. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymo, aktualios Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Sisteminė šio teisės akto normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 3 punktas). Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi, apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai turėjo pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, neblaivumui nustatyti, yra nepagrįstas. R. K. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Asmens sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus ir kt.), taip pat neturi reikšmės. Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).

15. Aukščiau minėtų taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis arba jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pasinaudojimas teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis gali turėti įtakos tokio asmens veiksmų vertinimui. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir per minėtą laiką neatliko medicininės apžiūros savo lėšomis. Nors iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo sugedęs kompiuteris, todėl R. K. buvo nuvežtas į Kelių policijos valdybą protokolo surašymui ir protokolo surašymas truko apie valandą laiko. Tačiau nei pats R. K., nei pareigūnai nenurodė, kad R. K. išreiškė pageidavimą savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą ir tokia galimybė jam nebuvo suteikta dėl užtrukusio administracinio nusižengimo protokolo rašymo.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų M. M. ir A. S. teisme duoti parodymai yra prieštaringi, kad įvykio aplinkybes policijos pareigūnai aiškina skirtingai. Su šiuo skundo argumentu sutiktina iš dalies. Nors liudytojų M. M. ir A. S. parodymuose yra neatitikimų dėl įvykių eigos sustabdžius kaip įtariama neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, dėl pareigūnų veiksmų, jų eiliškumo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi ta liudytojų parodymų dalimi, kuri patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais ir yra reikšminga toms aplinkybėms, dėl kurių surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nustatyti. Administracinio nusižengimo protokolas R. K. surašytas už tai, kad jis vengė pasitikrinti blaivumą. Iš paties R. K. parodymų seka, kad jis pareigūnui M. M. padavė vairuotojo pažymėjimą, kurį pastarasis įsidėjo į kišenę ir liepė jam praeiti į tarnybinį automobilį, kuriame sėdėjo jo kolega A. S.. Jis atsisėdo A. S. už nugaros, po ko jam buvo liepta pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsakė, kad yra blaivus ir nepūs, kad nevartojo alkoholio. Po to pareigūnai paklausė ar jis tikrinsis blaivumą ar ne, po ko jis R. K. pareigūnams pasakė, kad alkotesteryje nepakeistas filtras. Tada jie trečią kartą paklausė ar jis pūs, o jis atsakė, kad važiuos priduoti kraujo. Iš R. K. parodymų matyti, kad sustabdžius automobilį, prie jo priėjo pareigūnas M. M., o A. S. liko tarnybiniame automobilyje. Tai patvirtina ir M. M. parodymai. Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad R. K. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir pasodintas ant galinės automobilio sėdynės, tuomet tiek jis, tiek M. M. dar kartą pasiūlė asmeniui pasitikrinti blaivumą. Vairuotojui buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą prie automobilio, taip pat tarnybiniame automobilyje. Pasitikrinti blaivumą buvo siūlyta ir žodžiu, ir duodant aparatą. Alkotesterio antgaliai buvo supakuoti, nepažeisti, jie yra vienkartinio naudojimo. Jis su kolega keletą kartų siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Buvo susisiekta su budėtoju ir pranešta, kad asmuo atsisako tikrintis blaivumą bei buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą, budėtojas nurodė, kad vežti asmenį į narkologinį nėra pagrindo. Jis nepamena, ar vairuotojas prašė nuvežti jį narkologinį, o jeigu ir prašė, tai jis pats turėjo tai padaryti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apeliantą apkalbėti nepagrįstai kaltinant į padarius administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta, surašius administracinio nusižengimo protokolą, apeliantas raštiškame paaiškinime nenurodė, kad atsisakė tikrintis blaivumą dėl to, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis ar dėl kitokio patikrinimo alkotesteriu procedūrų pažeidimo.

17. R. K. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ne už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o už tai, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir taip pažeidė KET 17 punktą, kuris numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (KET redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 30 d.). Taigi apelianto nurodomi liudytojų parodymuose kai kurių aplinkybių aiškinimo neatitikimai nepaneigia fakto, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

18. Apeliantas pagrįstai kelia klausimą dėl vaizdo įrašo, daryto policijos tarnybiniame automobilyje, kuris nebuvo išreikalautas (išreikalauti nebėra galimybių dėl to, kad įrašas sunaikintas) ir galėtų būti įrodymu byloje dėl nustatinėjamų aplinkybių, tačiau, net ir nesant vaizdo įrašo, R. K. kaltė nustatyta kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

19. ANK 422 straipsnio 7 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) sankcijoje už jame nurodyto nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

20. Apeliantas prašo vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir baudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 7 bei 9 dalyse minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir bauda tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog jis padarė administracinį nusižengimą, t.y. apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodomi jokie motyvai, kurie pagrįstų tokį prašymą.

21. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių ar aplinkybių visumos šioje byloje nėra ir R. K. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nėra pagrindo skirti R. K. mažesnę baudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tokių aplinkybių nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Galiausiai pažymėtina, kad už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas buvo numatęs itin griežtą nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o šiuo metu ( nuo 2019 m. balandžio 1 d.) už analogiškus veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 281¹ straipsnis), kas tik pabrėžia nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kai 2019 m. kovo 3 d., apie 16.16 val., judrioje Kalvarijų gatvėje, dienos metu vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant neblaivumo požymių ir vengė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir paskyrė 1500 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

23. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius. Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą dėl 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo (b.l. 20-24) pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, negalėjo paskirti griežtesnės nuobaudos bei nustatyti ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimas keistinas ir R. K. paskirtos baudos dydis mažintinas iki 1000 Eur, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas iki 1 metų 6 mėnesių.

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą pakeisti.

R. K., pripažintam kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 1000 (vienas tūkstantis) Eur, paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė