- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-324-935/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01614-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. ir jo atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. R. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 3 d., apie 16.16 val., Kalvarijų g. 49, Vilniuje, vairavo automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus ir policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde R. K. ir jo atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jei bus pripažinta, jog R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, tuomet prašoma pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažinti iki trijų mėnesių.
3. Skunde yra nurodoma, kad R. K. įvykio dieną alkoholio nevartojo, aiškinama, ką jis veikė prieš tai, kai policijos pareigūnai jį sustabdė, taip pat kaip jis buvo sustabdytas ir kaip buvo prašoma pasitikrinti neblaivumą. Skunde pažymima, kad R. K. atsisakė pūsti į alkotesterį, kadangi alkotesterio antgalis nebuvo išpakuotas ir uždėtas jam matant. Jis policijos pareigūnų prašė nuvežti jį medicininei apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą, kur būtų nustatyta, ar jis yra neblaivus. Tuomet policijos pareigūnai jam liepė pasirašyti ant neužpildyto administracinio nusižengimo protokolo lapo, taip pat liepė parašyti paaiškinimą. Policijos pareigūnai pažeidėjo nenuvežė į sveikatos priežiūros įstaigą, kur turėjo būti patikrintas neblaivumas, o nuvežė jį į Kelių policijos valdybos patalpas, kur, neatlikdami jokių veiksmų, laikė virš valandos. Administracinio nusižengimo protokolas pažeidėjui buvo surašytas ir įteiktas tik apie 18.35 val. Ant administracinio nusižengimo protokolo, kuris liko Kelių policijos valdyboje, nebuvo pareikalauta pasirašyti, šiame protokole nėra pažeidėjo ar policijos pareigūno įrašo ir parašo grafoje, jog yra atsisakoma pasirašyti protokolą ir dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pasirašyti. Be to, pažeidėjui nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad R. K., išėjęs iš Kelių policijos valdybos patalpų, į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo nebevyko, kadangi to daryti nebebuvo prasmės, nes administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jis surašytas 17.15 val., t. y. nuo jo surašymo praėjo daugiau nei viena valanda, per kurią pažeidėjas privalėjo pasitikrinti neblaivumą. Šiuo atveju policijos pareigūnai pažeidė R. K. teisę per vieną valandą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo pridavimo blaivumui nustatyti, vilkino laiką, virš valandos laikė Kelių policijos valdyboje, neatliekant jokių procesinių veiksmų.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai privalėjo R. K. nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti, kadangi jie neturėjo nepanaudoto alkotesterio matuoklio antgalio ir negalėjo objektyviai patikrinti neblaivumo.
5. Apeliantam nesuprantama, kaip M. M. galėjo jausti alkoholio kvapą ir matyti, nekoordinuotus pažeidėjo judesius, jeigu jis, priėjęs prie vairuotojo, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, iš karto liepė atiduoti automobilio užvedimo raktelius, net neprašė vairuotojo pažymėjimo ir neklausė, ar vairuotojas vartojo alkoholį. Skunde nurodoma, kad R. K. judesiai galėjo būti nekoordinuoti, kadangi anksčiau jis darbo metu yra patyręs sužalojimus, dėl kurių tapo neįgalus.
6. R. K. ir jo atstovas teigia, kad versija, jog pūsti į alkotesterį buvo atsisakyta, nes policijos pareigūnai nenaudojo naujo alkotesterio antgalio, buvo nurodyta tik antrame teismo posėdyje, kadangi pažeidėjui nebuvo užduotas klausimas, kodėl jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad jie įvykio metu būtų turėję nepanaudotų alkotesterio matuoklio antgalių.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą turėjo būti apklaustas ir A. S., kuris ir siūlė R. K. pasitikrinti neblaivumą. Skunde kategoriškai teigiama, kad R. K. nei vienam iš policijos pareigūnų nenurodė, jog atsisako pūsti į alkotesterį, kadangi nenori, jog būtų nustatytas draudžiamas neblaivumo laipsnis.
8. Apeliantai yra įsitikinę, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai, buvo šališkas, įrodymus vertino neobjektyviai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nutarime fiksavo tik tas aplinkybes, kurios buvo naudingos policijos pareigūnams.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
R. K. ir atstovo advokato skundas tenkintinas iš dalies.
10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Taigi teigtina, jog nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas. Tuo atveju, jeigu kyla prieštaravimai tarp jau surinktų duomenų, privalu imtis įstatyme numatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas pašalinti prieštaravimus bei neaiškumus, nustatyti objektyvią tiesą byloje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nesiėmė visų priemonių tam, jog būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesiėmė priemonių, jog būtų pašalinti nustatyti prieštaravimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas R. K. pripažinto kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, tik atlikęs formalų bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pakankamai pagrįstas, nei kaip teisingas.
11. Iš R. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis nurodė priežastį, dėl kurios atsisakė tikrintis neblaivumą. Jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad policijos pareigūnai neturėjo galimybės atlikti objektyvų jo neblaivumo patikrinimą, todėl jiems kilo pareiga veikti taip, kaip tokiais atvejais yra numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse. R. K. nurodomos priežastys, dėl kurių jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nesutampa su pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo M. M. nurodytomis aplinkybėmis bei šio liudytojo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių (nors ir turėjo tokią galimybę), kurios sudarytų sąlygas pašalinti kilusius neaiškumus, leistų nustatyti, kurie duomenys turėtų būti vertinami kaip tam tikrus faktus patvirtinantys įrodymai, o kuriais duomenimis neturėtų būti vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. K. nepalankų procesinį sprendimą, iš esmės vadovavosi tik liudytojo M. M. parodymais ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, nenurodė, kodėl nesivadovauja R. K. nurodytomis aplinkybėmis. Čia būtina pabrėžti, jog vien faktas, kad R. K. tik teisme nurodė, jog jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes nematė, kaip buvo uždėtas alkotesterio antgalis, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jo parodymais negalima vadovautis.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti, ar policijos pareigūnai turėjo objektyvią galimybę nustatyti R. K. neblaivumą. Nuo minėto fakto nustatymo priklauso tai, ar policijos pareigūnams kilo pareiga pristatyti R. K. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pastebėtina, jog liudytojas M. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kaip įprastai tikrinamas vairuotojų neblaivumas. Tuo pačiu šis liudytojas tvirtino, kad įvykio metu R. K. alkotesterį padavė A. S., kurio ir reikėtų klausti dėl alkotesterio prietaiso vamzdelio išpakavimo aplinkybių ir pan. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kurios leistų išsiaiškinti kilusius neaiškumus, nustatyti, kaip susidariusioje situacijoje viskas vyko iš tikrųjų, neapklausė A. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš liudytojo M. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog įvykio metu policijos tarnybiniame automobilyje buvo filmuojama. Tiek R. K., tiek M. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti išvadą, kad klausimai, susiję su R. K. neblaivumo patikrinimu, buvo sprendžiami būtent policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog būtų gautas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas R. K. ir policijos pareigūnų bendravimas ir kuris galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto nurodomą versiją.
13. Konstatuotina, kad procesiniu sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, todėl teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.