Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. I. (N. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5500 Lt bauda su kontrabandos daiktų (552 pakelių cigarečių: 9260 cigarečių ,,NZ Gold Super Slims“, 1740 cigarečių ,,Minsk Super Slims“ ir 3 butelių degtinės ,,Jelzin“) bei automobilio ,,Mercedes Benz A 170“ (valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. I. nubausta už tai, kad 2013 m. balandžio 17 d., 19.30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdama per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu ,,Mercedes Benz A 170“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, bet paslėpusi lagamine tarp asmeninių daiktų, kelionės krepšyje ir rankinėje gabeno 552 pakelius cigarečių: 9260 cigarečių ,,NZ Gold Super Slims“, 1740 cigarečių ,,Minsk Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, bei 3 butelius degtinės ,,Jelzin“, kurių bendra muitinė vertė 4438,71 Lt. Tuo ji pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 40, 41 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d.

Anot apeliantės, teismas nepagrįstai automobilį, kuriame buvo cigaretės ir alkoholis, pripažino kontrabandos įrankiu, kadangi pagal svorį ir apimtį ji galėjo minėtus daiktus persinešti be automobilio.

Teigia, jog ji negalėjo susipažinti su teismo posėdžio protokolu, kadangi jis surašytas lietuvių kalba. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirminį paaiškinimą ji parašė netiksliai, kadangi muitinės pareigūnai su ja bendravo netikslia rusų kalba, todėl ji negalėjo suprasti pažeidimo esmės.

Pažymi, jog jos kaltės dėl vežtų per sieną kontrabandinių daiktų nėra.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl N. I. veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog N. I. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., t.y. ji per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, paslėpusi lagamine tarp asmeninių daiktų, kelionės krepšyje ir rankinėje gabeno 552 pakelius cigarečių: 9260 cigarečių ,,NZ Gold Super Slims“, 1740 cigarečių ,,Minsk Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, bei 3 butelius degtinės ,,Jelzin“.

ATPK 210 str. 2 d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 50 MGL. ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nors N. I. savo kaltės padarius pažeidimą nepripažino, jos kaltė visiškai įrodyta 2013-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.1), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu (b.l.7), fotonuotraukomis (b.l. 10-14) bei kita bylos medžiaga.

Iš 2013-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 3VK2001683 matyti, kad N. I. savo ranka rašytame paaiškinime nurodė, kad, vykdama žaliuoju kanalu per sieną, krepšiuose turėjo kaltinime nurodytus daiktus (b.l.6). Analogiškas aplinkybes N. I. nurodė ir teismo posėdyje.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l.10-14) matyti, kaip muitinio patikrinimo N. I. automobilyje Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini )metu krepšiuose rastos cigaretės bei degtinė „Jelzin“.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuotraukos skiriasi fonu, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo fotografuojami ne N. I. vežti daiktai, o kiti objektai.

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad paimti nurodyti daiktai (prekės), dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankiai: automobilis Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini), cigaretės „NZ gold superslims“ 9260 vnt., cigaretės „Minsk superslims“ 1740 vnt., alkoholis degtinė „Jelzin“ 3 vnt. (b.l. 7)

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš dalies ir pačios N. I. paaiškinimais apie nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad N. I., vairuodama automobilį ,,Mercedes Benz A 170“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, bet paslėpusi lagamine tarp asmeninių daiktų, kelionės krepšyje ir rankinėje gabeno 552 pakelius cigarečių: 9260 cigarečių ,,NZ Gold Super Slims“, 1740 cigarečių ,,Minsk Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, bei 3 butelius degtinės ,,Jelzin“, kurių bendra muitinė vertė 4438,71 Lt. Nors apeliantė teigia, kad minėtos cigaretės ir alkoholinio gėrimo buteliai jai nepriklausė, iš jos rašyto paaiškinimo matyti, kad jai buvo žinoma, kad patikrinimo atveju gali pervežamus daiktus tiesiog pasiimti, ji tik nežinojo, kad gali turėti problemų su automobiliu, iš paso kopijose esančių sienos kirtimo žymių matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta N. I. sistemingai važinėja iš vienos šalies į kitą per pasienio postus, todėl darytina išvada, kad su reikalavimais, kertant sieną žaliuoju kanalu ar raudonuoju kanalu, yra susipažinusi. N. I. inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį sudaro prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, todėl pažeidimo inkriminavimui neturi reikšmės, kieno nuosavybė yra gabenami daiktai.

Apeliantė skunde nurodo, jog iš įvardinto kaltinime cigarečių bei alkoholio kiekio nebuvo išskaičiuotas leistinas pervežimui daiktų kiekis.

ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Iš skundžiamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo matyti, kad teismas pripažino N. I. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., ir paskyrė jai 5500 Lt baudą su kontrabandos daiktų (552 pakelių cigarečių: 9260 cigarečių ,,NZ Gold Super Slims“, 1740 cigarečių ,,Minsk Super Slims“ ir 3 butelių degtinės ,,Jelzin“) konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 26 str. nuostatas, reglamentuojančias akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimą, t. y. konfiskavo visus gabentus 552 pakelius cigarečių ir 3 butelius degtinės, pažeidėjai negrąžindama jų dalies, kaip gabentos teisėtai. N. I. tyčios kryptingumas rodo, kad ji siekė neteisėtai gabenti visą nurodytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių, nepateikdama jų muitinės kontrolei, todėl pažeidimo tiesioginis objektas turi būti konfiskuotas visiškai (žr. LVAT nutartis bylose Nr. N3-533/2007, N575-2491/2009, N62-824/2010 ir kt., Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje ATP-462-648/2012 ir kt.).

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliantė skunde nurodo, kad teisės pažeidimo tyrimo metu buvo pažeistos jos teisės, kadangi ji nesuprato kaltinimo esmės dėl kalbos barjero. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 272 str. nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

ATPK 278 str. nurodyta, jog vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Vertėjas privalo atvykti organo (pareigūno) šaukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavestą vertimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu vertėja dalyvavo, N. I. susipažino su protokolo turiniu, gavo vieną protokolo egzempliorių, jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., protokolo tekstas išverstas į jai suprantamą kalbą (b.l. 1,2 ). Be to, ji pasiaiškinimus rašė jai suprantama rusų kalba (b.l. 4,5). Tuo pačiu laikytinas nepagrįstu ir jos apeliacinio skundo argumentas, kad ji surašė paaiškinimą netiksliai, nes muitinės pareigūnai su ja bendravo netikslia rusų kalba, todėl ji negalėjo suprasti pažeidimo esmės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad visų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų pasienio poste atliktų su N. I. veiksmų metu dalyvavo vertėjas A. L.. Nusiskundimų dėl netinkamo vertėjo pareigų atlikimo bylos medžiagoje neužfiksuota.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog N. I. negalėjo susipažinti su teismo posėdžio protokolu, kadangi jis surašytas lietuvių kalba.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, N. I. ir teismo posėdyje dalyvavo, jai buvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba, nes posėdyje dalyvavo vertėja, apeliantei buvo išaiškintos jos procesinės teisės, taip pat teisė teikti teismui prašymus, tačiau jokių prašymų (tame tarpe susipažinti su teismo posėdžio protokolu) ji teismui nepateikė.

Dėl automobilio konfiskavimo

ATPK 210 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė N. I. ATPK 210 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą su kontrabandos daiktų - cigarečių, alkoholio konfiskavimu bei gabenti panaudotos transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas nėra privalomas, tačiau teismas, spręsdamas taikyti, ar ne tokią administracinę nuobaudą, turi atsižvelgti į visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. I., slėpdama krepšiuose automobilyje, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 552 pakelius cigarečių bei 3 butelius degtinės 4438 Lt bendros muitinės vertės, jų nedeklaravusi ir nepateikusi muitinės kontrolei. Tokio kiekio cigarečių gabenimas be automobilio yra fiziškai įmanomas, tačiau įvertintina ir tai, kad pažeidėja be transporto priemonės nebūtų galėjusi cigaretes gabenti per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės. Todėl darytina išvada, jog ji tiesiogiai panaudojo automobilį, kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtą aplinkybę įvertino. Cigaretės buvo paslėptos automobilyje krepšiuose. Tai rodo, kad N. I. iš anksto kruopščiai ruošėsi neteisėtos veikos padarymui. Be to, atsižvelgiant į tokį cigarečių kiekį, akivaizdu, jog cigaretes buvo siekiama realizuoti ir gauti neteisėtų pajamų. Pabrėžtina, kad N. I. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda - turto konfiskavimas, susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius pažeidėjai automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nėra nepažeista. Jos nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Iš tiesų pareiškėja panaudojo automobilį neteisėtai, nuslėpdama nuo muitinės kontrolės įvežamas į Lietuvos Respubliką cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (mutatis mutandis Yildirim v. Italy; C.M. v. France, a contrario mutatis mutandis Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Milosavljev v. Serbia, no. 15112/07, judgment of 12 June 2012). Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto jam gabenti būtina transporto priemonė. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos krepšiuose, važiuojant „žaliuoju kanalu“, tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Pagal teismų praktiką ta aplinkybė, jog transporto priemonės vertė yra didesnė, nei kontrabanda gabentų prekių vertė, taip pat nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62-1782/2011, N62-68/2012). Šiuo atveju įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, gabentų cigarečių kiekį, jų slėpimo būdą, automobilio didesnė vertė už kontrabanda gabentų prekių vertę neleidžia nekonfiskuoti transporto priemonės. N. I. šeimyninė padėtis (sergantis senelis ir kt.) nesudaro pagrindo neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

Įvertinus visas aplinkybes, automobilio konfiskavimas šiuo atveju nelaikytina kaip neproporcinga ir neteisinga administracinė nuobauda už padarytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir N. I. (N. I.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.