Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. I. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-977-237/2016 pagal ieškovo P. I. ieškinį atsakovui R. M. dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto ir atsakomybės atsakovui taikymo.Byloje nustatyta, kad atsakovas R. M. atsiuntė ieškovui P. I. jo mobiliojo telefono numeriu tokio turinio trumpąją žinutę (toliau – ir SMS) „labas, man paaiškink, kam reikia vaikui psichologo konsultacijos? Ir nesakyk kad tai ne mano reikalas, bus mano reikalas nes būsim oficiali šeima, ir jei tu dar taip įsidirbinėsi aš tave paduosiu į teismą kad tau atliktų psichiatrinę ekspertizę, idiote tu nelaimingas! Ar supratai? Db gali lėkt su ta sms ir rodyt visiems“. Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė jo garbę ir orumą, reikalavo apginti šias teisines vertybes, įpareigojant atsakovą paneigti paskleistas neatitinkančias tikrovės žinias nustatytu terminu ir priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs žinių apie ieškovą paskleidimo fakto, ieškinį atmetė. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimu, todėl padarė netinkamas išvadas, kad tokios žinios nebuvo paskleistos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais, bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį ir faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kaip nustatyta, atsakovas perdavė ginčo duomenis trumpąja žinute, kurią išsiuntė ieškovui šio mobiliojo telefono numeriu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė trumposios žinutės duomenis, susijusius su ieškovu. Šios kvalifikacijos nekeičia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ginčo žinutės duomenys, susiję su ieškovu, tapo žinomi ieškovui ir kitam pašaliniam asmeniui – ieškovo draugei, tuo labiau, kad ieškovas byloje nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 str.). Kaip nustatyta, tik ieškovui buvo atsiųsta trumpoji žinutė į jo asmeninį telefoną. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti duomenų, susijusių su ieškovu, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu tretiesiems asmenims. Todėl jis nėra atsakingas, kad šie duomenys paties ieškovo valia tapo prieinami ir žinomi kitiems asmenims.Nustačius, jog atsakovas nepaskleidė ginčo trumposios žinutės duomenų, susijusių su ieškovu, negali būti ginami ieškovo garbė ir orumas, nes, kaip nurodyta, šiam teisiniam gėriui apginti yra būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo materialinį subjektinį reikalavimą dėl paskleistų žinių, žeminančių ieškovo garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovės, paneigimo.Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmeniškai ieškovui išsiųstoje žinutėje buvo išsakyta atsakovo nuomonė apie susidariusią situaciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos netinkamumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, ar buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, būtina nustatyti, ar buvo paskleisti faktai, ar tiesiog išsakyta nuomonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamas fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamų SMS žinučių kontekstą, formuluotes. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. I. yra atsakovo R. M. žmonos L. V. buvęs sugyventinis, su kuria ieškovas turi bendrą sūnų L. I.. Tarp ieškovo ir atsakovo žmonos L. V. vyksta konfliktas dėl sūnaus išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos. Ieškovas 2016 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui A. Š. prašymą skirti sūnui L. I. psichologą. Pateikęs minėtą prašymą antstoliui, ieškovas 2016 m. vasario 11 d. skambino L. V. nurodydamas, kad ji turės sūnų savo lėšomis atvežti į Vilnių ir susimokėti privačiam psichologui. Po šio skambučio atsakovas ieškovui ir išsiuntė ginčo trumpąją žinutę. Teisėjų kolegija negali nesutikti su ieškovu, kad atsakovo jam atsiųstame ginčo pranešime pavartotas kreipinys „idiote tu nelaimingas“, nors ir pavartotas siekiant išreikšti atsakovo nepasitenkinimą ieškovo elgesiu, tačiau yra neetiškas, nemalonus, užgaulus, įžeidus ir grubus, galimai žeminantis ieškovo garbę ir orumą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ne tik neetišką kreipinį „idiote tu nelaimingas“, bet ir visą pasisakymo tekstą, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotu kreipiniu netinkama forma išreiškė itin negatyvią nuomonę apie ieškovo elgesį susidariusioje konfliktinėje situacijoje dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų atsakovas, reikšdamas savo nuomonę, nepaisė. Nežiūrint to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Byloje nenustatytas žinių paskleidimo viešai faktas, kadangi atsakovo trumpoji žinutė adresuota ieškovui ir nėra paviešinta. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas šią žinutę galėjo paskleisti kitiems asmenims ar jai rašyti pasitelkti kitus asmenis. Byloje nenustačius ginčo trumposios žinutės paskleidimo fakto ir pripažinus, kad atsakovo ieškovui atsiųstos trumposios žinutės turinys ir pasekmės nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.Apelianto vertinimu, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos neteisingai, be to, atsakovo atstovavimo išlaidos (790 Eur) nepagrįstai didelės.Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu vyko 3 posėdžiai – 2016 m. rugpjūčio 11 d. posėdis truko 8 min., 2016 m. rugsėjo 27 d. – 54 min. bei 2016 m. spalio 27 d. – 63 min. vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius nuostatomis konstatuotina, jog atstovavimas teisme truko 2 valandas, todėl maksimalią advokato atlyginimo sumą galėtų sudaryti – 154,38 Eur (2 x 771,9 (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) x 0,1). Už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalią atlyginimo sumą galėtų sudaryti – 1,929,75 Eur (771,9 x 2,5). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad ši byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo prasme, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, atstovavimas teismo posėdžiuose truko trumpai, todėl atmesdamas ieškinį pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas R. M. pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovės byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo interesus atstovauja ta pati atstovė, kuri atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apelianto (ieškovo) atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.