- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e2-898-980/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Trečiasis asmuo
- V. N.
- Ieškovas
- akcines bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Baltija“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcines bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Baltija“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 1747,71 Eur žalos atlyginimą, 82,17 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018-01-30 įvykio metu buvo padaryta žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 1-3 grindys, reikalinga ardyti gipskartonio šachtą, dažyti sienas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, draudėjos pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 1760,22 Eur draudimo išmokos. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo karšto vandens stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas UAB „Danės būstas“, kurio teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė UAB „Mano būstas Baltija“. Namo administratorius privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodoma, jog trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ turėtų atsakyti už ieškovės reikalaujamą žalą (jei bylos iš esmės nagrinėjimo metu būtų nuspręsta, kad egzistuoja neteisėti veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryšys). Ieškovė apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo draudėjo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiu kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai, taip pat matyti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, t.y. 2018-02-06 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, turto remonto sąmatas, kitus su ieškiniu pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties bei žalos dydžio. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK LR 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę.
Trečiasis asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl ieškovės reikalavimų paliek spręsti teismo nuožiūra. Trečias asmuo sutinka su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2018-01-30 įvykio, įvykus karšto vandens vamzdyno avarijai, buvo užpiltos jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas DB „Lietuvos draudimas“, grindys. Pastebėjus ant grindų atsiradusią vandens išsiliejimo dėmę, trečias asmuo, nedelsdamas informavo tiek ieškovę, tiek atsakovę, suteikė galimybę patekti į butą, išardė dekoratyvinį vamzdžių šulinio aptvėrimą. Buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Trečias asmuo kreipėsi į statybos-remonto darbus atliekančią įmonę UAB “Enki”, kurią surado pagal skelbimą ir jos darbuotojas, apžiūrėjęs žalą bute, sudarė remonto darbu sąmatą. Nurodyta sąmata buvo pateikta draudimo bendrovei ir nuostolių dydis buvo patvirtintas. Kokia tvarka vyko įvykio tyrimas ir nuostolių patvirtinimas - trečias asmuo negali nurodyti, jis atliko tuos veiksmus ir pateikė tuos dokumentus, kuriuos jam nurodė atlikti ir pateikti ieškovė. Net nepradėjusi darbų, UAB “Enki” atsisakė atlikti remontą, nustojo bendrauti su trečiuoju asmeniu ir jis buvo privesrtas kreiptis į kitą rangovą - R. S., dirbantį su verslo liudijimu, kurį taip pat surado atsitiktinai. Nurodytas asmuo faktiškai atliko remonto darbus ir buvo surašytas darbų priėmimo-pardavimo aktas, kuris vėliau, kaip patvirtinimas apie darbų faktą ir kainą, buvo pateiktas ieškovei. Dėl darbų rangovo pakeitimo su ieškovu buvo konsultuojamasi ir jis sutiko apmokėti remonto darbų kainą tokio dydžio, kuris neviršytų jau patvirtintą, t.y. 1800,00 Eur. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, priimtas sprendimas padengti visus dokumentais pagrįstus nuostolius. Kodėl draudimo išmoka buvo sumokėta keliais pavedimais - trečias amsuo atsakyti negali. Dokumentai, patvirtinantys darbų apimtį ir kainą, priešingai, nei teigia atsakovė, nebuvo klastojami, ir tokie teiginiai, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, vertintini, kaip trečiojo asmens žmeižimas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 154str. Pažymėtina, kad apžiūrint patalpas ir nustatinėjant avarijos priežastį, buto savininkui iš atsakovo pusės nebuvo pareikšta, kad jis pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T-569 patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių (toliau -Taisyklės) 6 p. nuostatas, kad jis pažeidė kitų patalpų savininkų ir nuomininkų, kurie naudojasi gyvenamosiomis, bendrojo naudojimo patalpomis, teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad paprastai, atliekant buto vidaus apdailą, visi neestetiškai atrodantys techninio pobūdžio įrenginiai, t.t. vamzdynų šuliniai, yra uždengiami laikinomis konstrukcijomis ir lengvai išardomos. Šiuo konkrečiu atveju, trečias asmuo nebuvo apgadinęs, pertvarkęs ar padaręs kitą neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams, nesinaudojo jais ne pagal paskirtį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo inžinerinį įrenginį – vandens stovą, dėl ko įvyko jo gedimas ir buvo aplietas trečiojo asmens turtas. Pažymėjom, jog atsakovė pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, jog trečiojo asmens bute buvo įrengtos specialios durelės, kad būtų galimybė apžiūrėti vandens stovą ir esant poreikiui atlikti jo remontą, tačiau atsakovė to neatliko laiku ir tinkamai dėl ko buvo patirta žala.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, be to, tikėtina, jog trečiasis asmuo nesudarė galimybės atsakovės darbuotojams patekti ir tinkamai apžiūrėti, tvarkyti vandens stovą, dėl ko taip pat turi prisiimti atsakomybę.
Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuosavybės teise turi kelis butus ir visus yra apdraudęs turto draudimu, todėl labai tiksliai žino, kaip reikia elgtis įvykus draudiminiam įvykiui. Kadangi šiame name, kuriam jis turi butą (duomenys neskelbtini) nuolat įvyksta gedimai, jis ne kartą kreipėsi į namo administratorių dėl jų šalinimo ir namo priežiūros, ne kartą skambino ir prašė apžiūrėti bendrus namo inžinerinius įvadus, nes vanduo nuolat užpila jo turtą, veržiasi rūsyje ar įvyksta kiti gedimai. Įvykio dieną, jis pamatė, kad bute liejasi vanduo ant grindų, po ko atidaręs specialiai įrengtas dureles pats pastebėjo, jog bėga vanduo iš bendro namo vandens stovo, kuris praeina per jo butą. Kadangi yra susidūręs su tokia situacija, iš karto pranešė namo administratoriui ir savo draudimo bendrovei. Atvykus avarinės darbuotojui, stovas buvo užtvarkytas, tačiau žala vis tiek jau buvo padaryta ir teko bute atlikti remonto darbus. Kadangi draudimo atstovas apžiūrėjo įvykusią žalą vietoje ir viskas buvo užfiksuota nuotraukose, draudimo bendrovė leido pasirinkti rangovą ir pateikti jiems darbų atlikimo sąmatą. Jis susirado rangovą, kuris paskaičiavo sąmatą ir ją nustatyta tvarka pateikė draudimo bendrovei, tačiau atėjus laikui, rangovas atsisakė atlikti remonto darbus, o sąmata jau buvo paskaičiuota, todėl jam ir vėl teko ieškotis rangovo, kuris sutiktų atlikti darbus už nustatytą kainą. Laiko, kad būdamas buto savininku, padarė viską tinkamai ir kaip reikalauja draudimo taisyklės, o stovas yra bendro naudojimo objektas ir turėjo būti tvarkomas būtent namo administratoriaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl draudimo išmokos priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo V. N. ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2191-0005-2041:0001, turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. TAI Nr. 345183248.
Nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos 1-3 grindys, teko ardyti sienų gipsokartonio šachtą, dažytis buto sienas. Nustatyta, kad butui padaryta žala užfiksuota fotonuotraukose, 2018 m. vasario 6 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte, pastatų nuostolių aprašyme.
Nustatyta, kad byloje esantys dokumentai – pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 1956774, ir į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui, trečiajam asmeniui1760,22 Eur dydžio draudimo išmoką.
Bylos duomenimis šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo sugadintas ir jam padaryta žala dėl užliejimo nekilo. Nustatyta ir tai, kad atsakovė pateikė į bylą duomenis, jog 2018 m. sausio 30 d. buvo gautas pranešimas apie karšto vandens stovo (duomenys neskelbtini) avariją ir atvykęs darbuotojas sutvarkė karšto vandens stovą ir surašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. MB:T17-194885. Tokiu būdu matyti, jog nagrinėjamu atveju avarija įvyko būtent bendro naudojimo vandens inžineriniame įrenginyje – karšto vandens stove. Ieškovė – draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 , 6.249 straipsniai).
Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).
Nustatyta, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2018 m. sausio 30 d.) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“.
Nustatyta ir tai, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą įtraukta profilaktinė vandentiekio vamzdynų apžiūra, profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas, vamzdyno dalių apšiltinimas ar apšiltinimo smulkių defektų šalinimas.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o ieškovė netinkamai įvertino draudiminio įvykio priežastis, o trečiasis asmuo nesudarė galimybės namo administratoriui apžiūrėti bendro naudojimo objektą ir tinkamai atlikti jo techninę priežiūrą, be to, kad bendro naudojimo objekto dalis patenką į jo asmeninę nuosavybę jis taip pat privalo jį naudoti valdyti tinkami prižiūrėti ir remontuoti, pranešti namo administratoriui apie defektus.
Pagal CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas nuostatas neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymą namo administratoriui pavedus kitam subjektui, šiuo atveju trečiajam asmeniui, namo administratoriaus pareiga, numatyta Nuostatų 4.3 punkte, organizuoti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą nepasibaigia, t. y. administratorius, be kita ko, privalo kontroliuoti techninės priežiūros vykdymą ir šią savo funkciją atlikti apdairiai bei taip, kad būtų išvengta žalos bendrojo naudojimo objektams, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.1, 7.7 punktai).
Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku.
Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, jog priėjimas prie vandens stovo bute (duomenys neskelbtini) nebuvo ne tik apsunkintas, o priešingai, priėjimui prie stovo įrengtos plastmasinės durelės, kurias atidaręs trečiasis asmuo ir pastebėjo vandens bėgimą iš karšto vandens stovo, vadinasi laisvai patekti ir atlikti stovo apžiūrą galėjo ir namo administratoriaus darbuotojai, be to, atsakovė nepateikė duomenų, jog atsakovės darbuotojai kreipėsi dėl patekimo į butą ir jiems nebuvo sudarytos sąlygos tai padaryti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog atsakovės nepakankamas apdairumas kontroliuojant namo bendrojo naudojimo techninę priežiūros paslaugas teikusį asmenį ir organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vertinti kaip jos neteisėti veiksmai ir kaltė dėl to, kad nebuvo nustatytas netvarkingas karšto vandens stovas ir jo trūkumai nebuvo pašalinti, taigi tarp atsakovės neveikimo ir draudėjui kilusios žalos, dėl kurios buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka yra priežastinis ryšys.
Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui, (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerūpestingumas). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl trečiojo asmens turtui – butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos ir turi pareigą sumokėti ieškovei šiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką.
Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 82,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Šios palūkanos apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį – 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ginčo dėl apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų dydžio tarp šalių nekilo. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 829,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 551,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 54,52 Eur kelionės išlaidų advokato padėjėjai vykstant iš Kauno į Klaipėdos apylinkės teismą.
Ieškovės atstovė prašo priteisti 54,52 Eur bylinėjimosi išlaidas už keliones į teismo posėdį. Teismas pažymi, jog ieškovė neįrodė, jog negali pasinaudoti Klaipėdoje dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ar jų specializacija buvo netinkama. Aplinkybių, kad būtent ieškovės pasirinktos advokato padėjėjo paslaugos buvo būtinos šioje byloje, nenustatyta. Rekomendacijų 3 punktas nustato, jog advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Tai, kad ieškovė sudarė sutartį su advokato padėjėja iš Kauno, esant ieškovės pasirinkimo laisvei, nesudaro pagrindo priteisti advokato padėjėjo kelionės išlaidas iš atsakovės. Pažymėtina, jog ir ieškovė nepagrindė būtinybės samdyti advokatą iš kito miesto, taip didinant bylinėjimosi kaštus, todėl teismas sprendžia nepriteisti šios dalies išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-172-459/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 496,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 1 747,71 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 71 cnt) išmokėtos draudimo išmokos, 82,17 Eur (aštuoniasdešimt du eurai ir 17 cnt) kompensuojamųjų palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 829,88 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt devyni eurai, 88 cnt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 496,58 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai 58 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.