Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Y. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo M. L. 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 10-ANR_O-83740-2025 atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinių nusižengimų byloje ROIK 24258602408 (toliau – ir Sprendimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo Sprendimo esmė

1. Institucijos vyresnioji tyrėja M. K. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31179-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24258602408 (toliau – ir Nutarimas) nustatė, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2024 m. spalio 20 d. 10.47 val. Vilniaus m. sav., Vilniuje, Vilnius – N. Vilnia pervažos (2+868 km), vairuodamas automobilį įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 73.11, 168, 170 punktus ir padarė minėtus administracinius nusižengimus. Nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pareiškėjui paskirta 380 Eur bauda ir specialiosios transporto priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams.

2. Pareiškėjos atstovas advokatas P. Škėrys 2025 m. spalio 23 d. kreipėsi į Instituciją prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pateikti ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK 24258602408).

3. Institucijos vyriausiasis tyrėjas Sprendimu nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės bylos atnaujinimo, dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintu Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punktu (toliau – ir Taisyklių), Taisyklių 2.4 papunkčiu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu bei byloje surinktais duomenis, Pareiškėjas turėjo pareigą pasikeisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo nuolatinio gyvenimo Lietuvoje pradžios (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)). Kadangi šios pareigos jis neįvykdė, jo užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nebegaliojo Lietuvos Respublikoje. Remiantis Sprendime pacituotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir teisiniu reglamentavimu, nusižengimo padarymo metu (2024 m. spalio 20 d.) Pareiškėjas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo Lietuvos Respublikoje, todėl jam pagrįstai taikyta atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad tuo metu jis turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą) nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kadangi jos buvo ir galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą bei neįrodo, kad Pareiškėjas buvo nekaltas ar padarė lengvesnį pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinta byla, nes visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, ištirtos ir patikrintos nagrinėjant bylą.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. 2025 m. lapkričio 19 d. skundu Pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Sprendimą ir perduoti prašymą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir dėl teisinio neišprusimo Nutarimo teismine tvarka neapskundė; apie jį sužinojo tik 2025 m. rugsėjo mėn., kai jam buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame inkriminuojamas ANK 424 straipsnio 5 dalies pažeidimas (pakartotinis vairavimas be teisės), kurio kvalifikacija grindžiama ankstesniu nepagrįstu Nutarimu. Pagal Registro centro duomenis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Pareiškėjas deklaravo tik (duomenys neskelbtini). Institucija nepateikė jokių Gyventojų registro išrašų, pažymų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių, kad Pareiškėjas Lietuvoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Nuolatinio gyventojo statusas nenustatomas formaliai per vieną registracijos išrašą – reikia faktiškai nustatyti, ar asmuo atitiko 185 dienų per kalendorinius metus kriterijų. To Institucija nepadarė, vien įrašo Gyventojų registre buvimas automatiškai nereiškia, kad asmuo įgijo nuolatinio gyventojo statusą. Administracinio nusižengimo padarymo dieną Pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir Taisyklių 40 punktą, trečiųjų šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tol, kol asmuo netampa nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, o įgijus tokį statusą – ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Institucija neįrodė, kad 2024 m. spalio 20 d. Pareiškėjas buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (nepatikrino minėto 185 dienų kriterijaus), todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neturėjo teisės vairuoti su (duomenys neskelbtini) pažymėjimu. Ši aplinkybė yra nauja ir esminė, įrodo, kad Pareiškėjas neturėjo pareigos keisti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos, todėl turėjo teisę vairuoti ir negalėjo būti laikomas vairavusiu neturint teisės. Be to, Nutarimas neteisėtas, nes Pareiškėjas apie jį sužinojo tik 2025 m. rugsėjo mėn., todėl prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas per 6 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie neteisėtą Nutarimą. Apie pareigą pakeisti užsienio vairuotojo pažymėjimą, Pareiškėjas sužinojo tik 2025 m., kai pareigūnai jam tai išaiškino įvykio fiksavimo vietoje. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į kompetentingas institucijas ir (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas. Tai įrodo asmens sąžiningumą ir norą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau neturi reikšmės vertinant ar 2024 m. spalio 20 d. turėjo teisę vairuoti, nes tuo metu turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ir, nesant įrodymų, apie nuolatinio gyventojo statusą, turėjo teisę juo naudotis.

5. Institucija atsiliepimo nepateikė. Nors Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO 2026 m. sausio 5 d. registruotas dokumentas DOK-512, grafoje „Įvykis“ nurodant „atsiliepimas į prašymą/pareiškimą/skundą Gautas“, visgi minėtu dokumentu Institucijos buvo pateikta administracinio nusižengimo byla ir Pareiškėjo skundas (b. l. 27-58). Joks atsiliepimas pateiktas nebuvo.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

6. Paga l ANK 661 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.

7. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, o kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (ANK 661 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, o iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas ir (ar) nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz. Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-68-417/2025, Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-33-485/2022).

Skundas netenkinamas.

10. SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, <...> asmenims, neturintiems šios teisės <...>.

11. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

12. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

13. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka pateikta tiek CK 2.12 straipsnyje, tiek Taisyklių 2.4. papunktyje.

13.1. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos; o pagal to paties straipsnio 4 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.

13.2. Taisyklių 2.4. papunktyje nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje gyvena ilgiau nei 185 dienas per kalendorinius metus ir vairuoja transporto priemonę su trečiosios šalies išduotu vairuotojo pažymėjimu, nepasikeitęs jo per nustatytą terminą, laikytinas vairuojančiu neturint teisės vairuoti transporto priemonės ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme; taip pat, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, naudojantis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą ir neįvykdęs pareigos jį pasikeisti per 185 dienas, laikytinas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje; teisė vairuoti negali būti grindžiama vien užsienyje išduoto pažymėjimo galiojimu, kai asmuo nuolat gyvena Lietuvoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-26-697/2024, 2AT-34-697/2025).

15. Minėta, Pareiškėjo atstovo teigimu, jog Institucija neįrodė, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neturėjo teisės vairuoti su (duomenys neskelbtini) pažymėjimu. Tokia aplinkybė yra nauja ir esminė, jos nustatymas iš esmės lemia, kad Nutarimas dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Sprendimu nutarta atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinės bylos atnaujinimo, dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nes Sprendimą priėmęs pareigūnas padarė išvadą, jog Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o aplinkybė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą), nelaikytina naujai paaiškėjusia ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kadangi ji buvo ir galėjo būti žinoma nagrinėjant bylą bei neįrodo, kad Pareiškėjas buvo nekaltas ar padarė lengvesnį pažeidimą.

17. Iš byloje esančio SoDros išrašo duomenų apie asmenį matyti, kad Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) palaikė darbinius teisinius santykius su Lietuvos Respublikoje registruotais juridiniais asmenimis (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) registravęs individualią veiklą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (su pertrauka) turėjo darbinius teisinius santykius su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) fiksuojama, kad Pareiškėjas įgijęs verslo liudijimą.

18. Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis, nustatyta, kad Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini). Nuo šios dienos iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) fiksuotas išvykimas iš Lietuvos, nuo (duomenys neskelbtini) atvykimas į Lietuvą iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) atvykimas į Lietuvą. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar gyvenamoji vieta registruota adresu (duomenys neskelbtini).

19. Šio išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad Pareiškėjui buvo išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai: 1) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 2) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir 3) šiuo metu galiojantis – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

20. Šios nutarties 17-19 pastraipose nurodyti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad Pareiškėjas, gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje faktiškai nuolat gyveno Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini), čia buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, palaikė darbinius teisinius santykius, dirba pagal verslo liudijimą. Šios aplinkybės patvirtina Sprendime padarytą išvadą, jog Pareiškėjas turėjo pareigą pasikeisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo pirmiau paminėtos datos.

21. Tuo tarpu, Pareiškėjo ir jo atstovo advokato skundo teiginiai neva Institucija neįrodė, kad 2024 m. spalio 20 d. Pareiškėjas buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (nepatikrino minėto 185 dienų kriterijaus), dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jis neturėjo teisės vairuoti su (duomenys neskelbtini) pažymėjimu, klaidina teismą. Teismas pažymi, kad proceso šalių sąžiningas elgesys yra būtina proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimo sąlyga. Tai reiškia, kad proceso šalis turi pareigą veikti sąžiningai ir atsakingai. Šiuo atveju, dėl Pareiškėjo procesinio nesąžiningumo, nepagrįstai didinamas administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų darbo krūvis, taip pat neefektyviai naudojamos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai – Pareiškėjui neabejotinai žinoma apie turimą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris jam išduotas dar (duomenys neskelbtini), jis čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir nuolat dirba, moka lietuvių k. (kas matyti iš jo prašymo byloje), šios aplinkybės buvo ir iki administracinio nusižengimo padarymo dienos 2024 m. spalio 20 d., tad Pareiškėjo atstovo minimas 185 dienų (šešių mėnesių) kriterijus – nustatytas.

22. Sprendimo turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog Institucija, nors detaliai neaprašinėjo, visgi įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad jokių naujų aplinkybių byloje nėra nustatyta. Pareiškėjas turėjo pareigą pasikeisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo nuolatinio gyvenimo Lietuvoje pradžios, t. y. faktiškai nuo (duomenys neskelbtini), kas yra įrodyta bylos medžiaga. Kadangi šios pareigos jis neįvykdė, jo užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas, įskaitant administracinio nusižengimo padarymo metu, nebegaliojo Lietuvos Respublikoje. Tai, jog Pareiškėjas turėjo kitos šalies vairuotojo pažymėjimą, kaip teisingai nurodyta Sprendime, nebuvo nei naujos, nei esminės aplinkybės, kadangi Pareiškėjas turėjo turėti būtent Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

23. Nelogiški ir Pareiškėjo atstovo teiginiai apie tai, kad Pareiškėjas apie pareigą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą sužinojo 2025 m., kai pareigūnai jam tai išaiškino įvykio fiksavimo vietoje. Kaip matyti, Pareiškėjo šiuo metu turimas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas galioja nuo (duomenys neskelbtini), vadinasi, Pareiškėjas vairuotojo pažymėjimą pasikeitė po jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24258602408, o ne po 2025 m. naujai fiksuoto administracinio nusižengimo padarymo. Kita vertus, tokių veiksmų atlikimas nebuvo savalaikis ir jis nešalina Pareiškėjo atsakomybės retrospektyviai. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nežinojo, jog reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, nepagrįsti. Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnis). Pareiškėjas naudojasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šios teisės turėjimas suponuoja pareigą išmanyti ir laikytis atitinkamo teisinio reglamentavimo, ypač turint omenyje, kad jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje jau daugiau nei (duomenys neskelbtini).

24. Visumos aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad Sprendimas, kuriuo netenkintas Pareiškėjos atstovo advokato prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Y. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 10-ANR_O-83740-2025 atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinių nusižengimų byloje Nr. 24258602408.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.