Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-405-881/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2A-405-881/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-14934-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
G. L.
Trečiasis asmuo
I. K.
Advokatai
Dmitrijus Bogdanovas, Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-405-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14934-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7.; 75.8.; 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus,

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

dalyvaujant ieškovei I. L. ir jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui G. L. ir jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-160-545/2011 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendro turto padalijimo ir pavardžių nustatymo bei atsakovo G. L. priešieškinį ieškovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendro turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo, trečiasis asmuo – I. K., išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė I. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 1989 m. spalio 6 d. šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo G. L. kaltės, pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimu priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo sūnui A. L. išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. spalio 31 d. iki A. L. pilnametystės, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 12 100 Lt vertės, automobilį AUDI 100 AVANT, (duomenys neskelbtini), 4 318,98 Lt vertės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 945,99 Lt kompensacijos už jos dalį bendrame turte, bylinėjimosi išlaidas, 980,18 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų biudžetui, palikti šalims dabartines pavardes.

Atsakovas G. L. pareikštu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nutraukus santuoką, palikti jam pavardę L., priteisti nepilnamečiui sūnui A. L. padidintą iki 250 Lt išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, priteisti iš ieškovės I. L. 7 000 Lt skolos kreditoriui I. K. atlyginimui, ieškovės ieškinį dėl piniginės kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo atmesti, priteisti atsakovui automobilį Audi 100 Avant, (duomenys neskelbtini), 1 040 Lt vertės, garažą, 10 400 Lt vertės, ieškovei I. L. priteisti skalbyklę „Elektrolux“, 3 400 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 500 Lt vertės, videomagnetofoną, 1 200 Lt vertės, spintą „Zunda“, 1 000 Lt vertės, elektros virdulį, 200 Lt vertės, kavos virimo aparatą, 150 Lt vertės, lygintuvą, 150 Lt vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei I. L. dabartinę pavardę – L., atsakovui G. L. – L. pavardę; pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0133-67/2005 iš atsakovo G. L. priteisti sūnaus A. L. išlaikymui po 200 Lt iki sūnaus A. pilnametystės – nustatė išieškoti iš G. L. sūnaus A. L. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2009 m. lapkričio 23 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovei disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise; atsakovo nuosavybėn priteisė garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 12 100 Lt, transporto priemonę AUDI 100 AVANT, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos verte yra 1 400 Lt, viso turto už 13 500 Lt; ieškovės I. L. naudai priteisė videomagnetofoną, 150 Lt vertės, spintą „Zunda“, 300 Lt vertės, viso turto už 450 Lt; priteisė iš atsakovo 1 850 Lt kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovės naudai; priteisė iš atsakovo 80 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai, kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio atleido; priteisė iš ieškovės 50 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt advokatės išlaidų atsakovo naudai, kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio atleido; priteisė iš atsakovo 55,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 490,09 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą; ieškovę nuo 55,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atleido.

Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio netvarko, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes ir charakterių nesutapimo, pasitikėjimo nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad šeimos iširimo priežastimi tapo nesutarimai šeimoje, barniai, pinigų trūkumas, dėl kurių sutuoktiniai pradėjo gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį atskirai.

Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo pareigą išlaikyti savo vaiką A., tačiau priteisto išlaikymo dydis (200 Lt) yra nepakankamas patenkinti net minimalius vaiko poreikius, kas sudaro pagrindą išlaikymo dydį pakeisti (CK 3.196 str.1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad nors šiuo metu atsakovas yra bedarbis, gauna minimalias pajamas, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, jo išlaikomas sūnus M. tapo pilnamečiu, o išlaidos atsakovo nepilnamečio vaiko sūnaus A. išlaikymui padidėjo, nes berniukui yra 11 metų, jis auga ir jo poreikiai didėja, berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 5 klasėje, lanko piešimo būrelį, todėl teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas priteisto išlaikymo dydį pakeisti CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad orientaciniais kriterijais, nustatant išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt. 800 Lt išlaikymas yra proporcingas tik minimaliems nepilnamečio sūnaus poreikiams ir tėvo, kuris turi galimybę gauti vidutinį darbo užmokestį, paskelbtą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2011 m. II ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis buvo 2 107,70 Lt), turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), tad atsakovui tenka prisidėti prie išlaikymo 400 Lt, kita dalimi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ieškovė. Atsakovas kitų išlaikytinių pagal įstatymą neturi, yra darbingo amžiaus (45 metai) ir sveikas asmuo (neturi nustatytos invalidumo grupės), ieško darbą ir turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal antstolio Vitalio Milevičiaus 2010 m. spalio 26 d. pažymą nurodytai dienai G. L. skola sūnaus A. išlaikymui sudaro 2 537 Lt. Teismas nusprendė, kad atsakovo teiginys, kad ieškovė neprisideda prie sūnaus M. išlaikymo, yra ne visiškai pagrįstas, nes pastaroji nereguliariai siuntė sūnui pinigines lėšas išlaikymui, teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad pirkdavo sūnui ir drabužius, 2006 metais buvo nupirkusi mobilaus ryšio telefoną, padovanojo galimai sidabrinį žieduką, auksinį pakabuką. Teismas sprendė, kad šalių sūnus M. L., būdamas pilnametis, galėtų svarstyti dėl papildomo darbo, kredito ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nes kaip tėvas, taip ir motina, yra bedarbiai, su minimaliomis pajamomis, todėl prisidėti prie jo išlaikymo turi ribotas finansines galimybes.

Teismas nurodė, kad santuokos metu įsigytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini),

dalintinas ieškinio pateikimo teismui momentu nustatytomis rinkos kainomis, t. y. teismas vadovavosi VĮ Registro centras 2009 m. rugsėjo 18 d. išrašu dėl 12 100 Lt dalintino garažo vertės. Nustatydamas transporto priemonės AUDI, 100 AVANT, (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, teismas vadovavosi atsakovo pateikta Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, pagal kurią, dalintinos transporto priemonės rinkos vertė yra 1 400 Lt. Teismas nustatė, kad šaldytuvas, kurį atsakovas prašė priteisti ieškovei, buvo priimtas utilizacijai. Teismas taip pat nurodė, kad antstolis Rimantas Vižainiškis, apžiūrėjęs ieškovės daiktus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 12 d. faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ant medinės rudo atspalvio drabužių spintos su antresolėmis paviršiaus matosi įvairūs subraižymai, vietomis apdaužyti spintos ir durelių kampai, tarp spintos durelių yra skirtingo dydžio tarpai, skalbimo mašina sugedusi, nes sugedo skalbimo būgno mechanizmas, elektrinis virdulys „Braun“ apdegęs ir vietomis išsilydęs apatinis virdulio apvalus pagrindas su centrine jungtimi, elektrinio drabužių lygintuvo „Tefal“ pado paviršius yra subraižytas, vietomis ant lyginimo pado paviršiaus matosi juodos spalvos dėmės, elektrinio kavos aparato „Moulinex“ korpusas subraižytas, stiklinis pastatomas indas daužtas – nėra dalies stiklo. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad šie daiktai dėl nusidėvėjimo virš 10 metų ir faktinės būklės yra beverčiai. Atsižvelgęs į šalių sūnaus M. L. parodymus, kad spinta „Zunda“ bei videomagnetofonas liko ieškovei, teismas šiuos daiktus priteisė ieškovei natūra, tačiau pažymėjo, kad atsakovo nurodytos kainos neatitinka rinkos vertės, daiktai yra nusidėvėję, nes naudoti virš 10 metų, šalys dėl jų jokių įrodymų teismui nepateikė, taigi atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas nustatė videomagnetofono (vaizdo grotuvo) vertę – 150 Lt, o spintos „Zunda“ – 400 Lt, iš viso ieškovei priteisė daiktų už 450 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta ofiso kėde (180 Lt) bei rašomuoju stalu (1200 Lt), kuriuos turi atsakovas, naudojosi tuo metu nepilnametis sūnus, šiuo metu pilnametis M., o dėl kitų daiktų įrodymų teismui nepateikta, be to, jų ir neprašoma padalyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys pareiškė norą turtą padalyti natūra, su tokiu turto padalijimo variantu sutiko, todėl nurodytą transporto priemonę ir garažą teismas priteisė atsakovui, kuris jais ir naudojasi, o videomagnetofoną, miegamojo komplektą „Zunda“ priteisė ieškovei (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas nustatė nelygias turto dalis – 2/3 ieškovei ir 1/3 atsakovui, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra 11 metų, ir jis turi būti išlaikomas tėvų. Pilnametis sūnus M. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tėvo turtinė padėtis yra geresnė nei motinos. Teismas taip pat konstatavo, kad I. K. L. paskolino 3 500 JAV dolerių (14 000 Lt) šeimos poreikiams, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, bylos duomenimis, visą paskolą grąžino G. L., todėl I. L. turi kompensuoti pastarajam pusę šios sumos – 7 000 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė įpareigota kompensuoti atsakovui 7 000 Lt kreditorinio įsiskolinimo I. K., teismas, įskaičiavęs šią kompensaciją, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 850 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl piniginės 1 850 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei už tenkančią didesnę turto dalį, šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl priteisto nepilnamečiui sūnui A. L. išlaikymo padidinimo iki 400 Lt ir sumažinti priteistą išlaikymą iki 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CK 3.119 straipsnį, turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovui priteisto garažo vertė 2010 m. balandžio 25 d. buvo tik 10 400 Lt, tad atsakovui natūra atiteko turto tik už 11 800 Lt. Teismas padarė klaidą, priskaičiuodamas papildomai 2 700 Lt, kai pagal CK 3.118 straipsnį teismo pareiga yra tiksliai sudaryti turto balansą. Dalintino turto yra už 12 250 Lt.

2. Priteisdamas ieškovei 2/3 turto, o atsakovui – 1/3 turto, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad sūnūs tarp sutuoktinių buvo pasidalyti, todėl turėjo būti taikomos lygios sutuoktinių turto dalys ir ieškovei negalėjo būti priteisiama 1 850 Lt piniginė kompensacija. Ieškovė buvo gavusi pačius vertingiausius daiktus, toks buvo jos noras, ir tai tik jos problema, kad šie vertingi daiktai tapo nebevartojami dėl jų netinkamos priežiūros.

3. Priteisiant išlaikymą vaikui turi būti įvertinta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, yra bedarbis, intensyviai ieško darbo, lanko kompiuterių kursus. Be to, atsakovas išlaiko moksleivį sūnų M., ieškovė šiam sūnui išlaikymo neteikia. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas sūnui A. pirkdavo daiktus, o ieškovė vaiko net tinkamai neaprengdavo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji siekia pagerinti savo turtinę padėtį, apsiribojo tik nurodydama, kad yra bedarbė. Abiejų tėvų turtinė padėtis yra vienoda, abu yra bedarbiai. Įvertinant šalyje esančią bedarbystę, sūnaus A. poreikiai gali būti tenkinami iš 500-550 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai sudarė ieškovo ir atsakovės dalintino turto balansą, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 1 850 Lt kompensaciją. Nors apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis VĮ Registrų centro 2009 m. rugsėjo 18 d. išrašu dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės sprendė, kad garažo vertė yra 12 100 Lt, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieškovės pateiktoje 2009 m. rugsėjo 18 d. registro pažymoje vidutinė garažo rinkos vertė nurodyta 12 100 Lt, atsakovo pateiktoje 2010 m. balandžio 26 d. registro pažymoje vidutinė garažo rinkos vertė nurodyta 10 400 Lt, o 2011 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimo išvadoje nurodyta, kad garažo rinkos vertė svyruoja nuo 14 917,50 Lt iki 16 672,50 Lt (nuo 850 Lt iki 950 Lt už kv. m.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas garažo vertę, pagrįstai rėmėsi apytikriu kainų vidurkiu tarp mažiausios ir didžiausios garažo kainos. Toks teismo vertinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ­– visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Ieškovė, prašydama padidinti Vilniaus 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimu nepilnamečiui sūnui G. priteistą išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt, nurodė, kad sūnui augant, didėja ir jo poreikiai, todėl anksčiau teismo priteistos sumos nepakanka sūnaus išlaikymui. O ieškovės turtinė padėtis yra itin bloga.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718). Taigi, nagrinėjamoje byloje apelianto prašomas nustatyti sūnaus išlaikymo dydis – po 250 Lt per mėnesį būtų mažesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja pagrindas padidinti Vilniaus 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimu nepilnamečiui sūnui G. priteistą išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt, nes tik tokiu būdu, nuolat augant infliacijai, būtų užtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Nors apeliantas nurodo, jog jo turtinė padėtis taip pat yra bloga, jis yra bedarbis, turi sveikatos problemų, be to, turi išlaikyti jau pilnamečiu tapusį sūnų M., nes jis mokosi aukštesniojoje mokykloje, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog nors apeliantas oficialiai ir nedirba, yra registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 47 metų amžiaus), iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, iki šiol prekiaudavo Gariūnuose, todėl turi patirties verslo srityje, be to, turi jo vardu registruotą garažą, nors ir yra silpnos sveikatos, tačiau jam nėra nustatytas invalidumas, taigi turi visas galimybes gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie nepilnamečio sūnaus G. išlaikymo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad negali skirti teismo nustatyto dydžio sūnaus G. išlaikymui, nes išlaiko neseniai pilnamečiu tapusį sūnų M. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. L. studijas Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre baigė 2012 m. birželio 30 d. Taigi nepagrįstas yra apelianto argumentas, jog jis negali skirti sūnui G. teismo nustatyto dydžio 400 Lt išlaikymo, nes turi pareigą išlaikyti sūnų M. M. L. yra pilnametis, darbingo amžiaus, specialybę įgijęs asmuo, kuris nors ir gyvena su tėvu, tačiau gali išsilaikyti pats, o kartu ir prisidėti prie tėvo vedamo ūkio. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tėvas turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo 400 Lt suma, nes sunki tėvų turtinė padėtis nors ir turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau tai negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti pakankamas vaiko minimalių poreikių tenkinimui.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 2/3 turto, o atsakovui – 1/3 turto, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Pasak apelianto, teismas nevertino tos aplinkybės, kad sūnūs tarp sutuoktinių buvo pasidalyti, todėl dalinant tarp šalių turtą turėjo būti taikomos lygių sutuoktinių turto dalių principas. Nors iki santuokos nutraukimo vienas sūnus gyveno su ieškove, o kitas – su atsakovu, tačiau, kaip jau buvo minėta, sūnus M. tapo pilnamečiu, taigi su ieškove liko gyventi nepilnametis sūnus, kuris vis dar turi būti išlaikomas abiejų tėvų. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, teisėjų kolegija sprendžia, jog vaiko interesų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir motinai, su kuria liko gyventi nepilnametis sūnus, skyrė 2/3 dalis turto.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo valstybės naudai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodo, jog dėl to, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybė patyrė 250 Lt išlaidų (2012 m. rugpjūčio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų). Kadangi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija šį ieškovės atstovo prašymą tenkina ir priteisia valstybės naudai iš atsakovo 250 Lt valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. L. 250 Lt valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius