Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-07 · Byla Nr. 2T-70/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
2T-70/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Pareiškėjas
J. A. O.
Suinteresuotas asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-70/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00045-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. A. O. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, priimtą byloje dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. P. santuokos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismas (toliau tekste – Baltarusijos Respublikos teismas) 2014 m. sausio 23 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos J. A. O. ir suinteresuoto asmens V. P. santuoką, priteisė iš suinteresuoto asmens V. P. pareiškėjos Julijos A. O. naudai alimentus nepilnametės dukters M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 25 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 50 proc. nuo pragyvenimo minimumo vienam gyventojui, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 28 d. iki vaikas sulauks pilnametystės.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. A. O. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Be prašymo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėja taip pat prašo iš suinteresuoto asmens išieškotas pinigų sumas siųsti jos nurodytu pašto adresu.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. birželio 17 d. gautas elektroninis laiškas, kuriuo suinteresuotas asmuo V. P. išdėsto poziciją dėl pareiškėjos prašymo (elektroninis laiškas atsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai Baltarusijos Respublikoje 2013 m. inicijavus bylą dėl santuokos nutraukimo, suinteresuotas asmuo V. P. iš Baltarusijos Respublikos teismo gavo laišką, iš kurio turinio sužinojo, jog pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog, abejodamas dėl vaiko tėvystės, susisiekė su Baltarusijos Respublikos teismu, tačiau nebuvo išklausytas, vėliau rašė elektroninį laišką, siekdamas teismo sprendimo peržiūrėjimo ir tėvystės nustatymo tyrimo atlikimo, tačiau negavo atsakymo iš užsienio valstybės teismo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Užsienio valstybių teismų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 – 817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Teismas, sprendžiantis užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, negali revizuoti užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, imtis iš naujo nustatinėti ir vertinti faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas. Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie atitinkamo prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas. Tarptautinės sutarties 19 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 2-3), Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo teismo patvirtintą kopiją su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 4-5, 6-7), Baltarusijos Respublikos teismo išduotą pažymą apie suinteresuoto asmens informavimą apie teismo procesą ir procesinių dokumentų įteikimą, Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdytinumą kilmės valstybėje (b.l. 8-9). Prie prašymo taip pat pridėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštas, iš kurio matyti, jog Baltarusijos Respublikos teismas, priėmęs pareiškėjos ieškinį, Tarptautinės sutarties nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo – procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui V. P.. Minėtame rašte nurodoma, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas iš Baltarusijos Respublikos teismo gautus procesinius dokumentus 2013 m. birželio 25 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su Baltarusijos Respublikos teismo siųstais procesiniais dokumentais suinteresuotam asmeniui taip pat buvo siunčiamas šaukimas 2013 m. rugpjūčio 8 d. atvykti į teismą apklausai. Iš minėtos teismo pažymos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo V. P. siųsta procesinių dokumentų siunta 2013 m. liepos 4 d. buvo įteikta jo senelei O. Ž.. Vilniaus rajono apylinkės teismo pažymoje nurodoma, kad į teismą paskambino moteris, prisistačiusi V. P. motina, nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra išvykęs į užsienį uždarbiauti, todėl neturi galimybės atvykti į teismą. Minėtoje pažymoje Baltarusijos Respublikos teismas informuojamas, kad paskirtą teismo posėdžio dieną V. P. į teismą neatvyko ir apklaustas nebuvo (b.l. 10, 13).

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatė Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų ir Tarptautinės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Baltarusijos Respublikos teismas suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus Tarptautinės sutarties nustatyta tvarka išsiuntė likus daugiau nei pusmečiui iki teismo posėdžio, kuriame priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas, datos. Minėti dokumentai 2013 m. liepos 4 d. įteikti suinteresuoto asmens senelei adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas yra daugiau nei pakankami bet kuriam asmeniui imtis veiksmų pačiam dalyvauti ir (arba) pasirūpinti gynyba kaimyninėje užsienio valstybėje inicijuotame teismo procese. Lietuvos apeliacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, kuriais įrodinėjama, jog V. P. Baltarusijos Respublikoje vykusiame teismo procese nebuvo sudarytos gynybos galimybės. Be dokumentų, įrodančių, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie inicijuotą teismo procesą Tarptautinės sutarties numatyta tvarka, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad užsienio valstybės teismas procesinei komunikacijai su suinteresuotu asmeniu naudojo ir kitus susižinojimo būdus. Iš Baltarusijos Respublikos teismo elektroninio laiško, adresuoto suinteresuotam asmeniui (išsiųstas 2014 m. sausio 15 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)), matyti, kad suinteresuotas asmuo ne tik buvo informuotas, bet ir gynėsi užsienio valstybėje vykusiame teismo procese – iš minėto laiško turinio seka, jog suinteresuotas asmuo Baltarusijos Respublikos teismui įrodinėjo, jog analogiška byla dėl santuokos nutraukimo yra inicijuota Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, o Baltarusijos Respublikos teismas, reaguodamas į V. P. pateiktus duomenis, įpareigojo suinteresuotą asmenį iki teismo posėdžio dienos pateikti informaciją, susijusią su minėta aplinkybe. Minėtame laiške nurodomos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir dėl to, kad suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta teisė iki teismo posėdžio dienos pateikti teismui priešieškinį dėl tėvystės įrašo nuginčijimo (b.l. 15).

Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje išaiškinta, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku apie jį informuotas, laikoma, kad šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-34/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo yra išaiškinta, kad dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš atsakovo galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad jis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013). Taigi aplinkybė, jog užsienio valstybėje vykusiame teismo procese formaliai nesilaikyta reikalavimų procesinių dokumentų įteikimo būdui, savaime nelemia užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo taikymo, jeigu iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad kiti informavimo būdai buvo efektyvūs ir šalis buvo faktiškai informuota apie teismo procesą, galėjo pasinaudoti atitinkamos valstybės teisės aktuose numatytomis teisių gynybos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju Baltarusijos Respublikos teismas suinteresuotą asmenį informavo tiek pagal Tarptautinės sutarties nuostatas, tiek ir kitu suinteresuotam asmeniui priimtinu būdu.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad suinteresuotas asmuo V. P. Tarptautinės sutarties nustatyta tvarka tinkamu laiku ir būdu buvo informuotas apie teismo procesą, be to, buvo informuojamas ir kitais būdais, nėra teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo suinteresuoto asmens pateiktų argumentų pagrindu. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens elektroninio laiško, kuriuo V. P. atsiliepė į pareiškėjos prašymą, suinteresuotas asmuo naudojasi elektroninių ryšių priemonėmis procesinei komunikacijai ir su Lietuvos apeliaciniu teismu, pripažindamas šį susižinojimo būdą tinkamu komunikacijos būdu. Visa atsakomybė dėl teisių ir teisėtų interesų gynybos Baltarusijos Respublikoje vykusiame teismo procese šiuo atveju tenka pačiam suinteresuotam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog negali šioje byloje analizuoti ir spręsti dėl suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su tėvystės nustatymu, nes šios bylos dalykas yra ne Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo peržiūrėjimas, tėvystės nustatymas ar pakartotinis bylos dalies dėl išlaikymo priteisimo išnagrinėjimas, o tik minėto teismo sprendimo dalies nepripažinimo pagrindų, įtvirtintų Tarptautinėje sutartyje, patikrinimas Tarptautinės sutarties nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas reikštų Tarptautinės sutarties bei ją sudariusių valstybių valios pasitikėti viena kitos teisinėmis sistemomis paneigimą ir neatitiktų užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto esmės. Lietuvos apeliacinis teismas, kaip minėta, šioje byloje Tarptautinėje sutartyje nustatytų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų nenustatė. Dėl šios priežasties Baltarusijos Respublikos teismo sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo, manydamas, jog Baltarusijos Respublikos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir (arba) nepagrįstas, turi teisę naudotis Baltarusijos Respublikos teisės aktuose numatytais teismų procesinių sprendimų apskundimo aukštesnės instancijos Baltarusijos Respublikos teismams instrumentais arba atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytų argumentų pagrindu inicijuoti savarankišką teismo procesą.

Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas siųsti jos nurodytu adresu. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus ar jų pagrindu inicijuoti vykdymo procesą. Pasirinkti antstolį ir perduoti jam vykdomuosius dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, privalo pats išieškotojas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 str. 3 d.). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 str. 1 d.). Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas tik išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Kaip jau minėta, vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo dalį vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.). Antstolių sąrašas ir jų aptarnaujamos teritorijos yra pateikiamas interneto svetainėje adresu http://www.antstoliurumai.lt/.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 ir 810 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš V. P. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) J. A. O. (adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai alimentus nepilnametės dukters M. (gimimo data: (duomenys neskelbtini)) išlaikymui – 25 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 50 proc. nuo pragyvenimo minimumo vienam gyventojui, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 28 d. iki vaikas sulauks pilnametystės.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Artūras Driukas