Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. L. ir A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui D. L. šeima žinoma nuo 2016-05-30, kuomet buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros. 2020-07-13 Skyrius inicijavo atvejo vadybos procesą kartu su A. L.. Šeimai paskirti atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas iki šiol teikia intensyvias paslaugas bei pagalbą. Atvejo vadybos proceso metu atsakovų šeimai buvo identifikuotos pagrindinės problemos – netinkama vaiko priežiūra, socialinių, tėvystės, bendravimo įgūdžių stoka, nepakankamas finansinis raštingumas, įsiskolinimai antstoliams, nedarbas, nesaikingas alkoholio vartojimas, smurtas artimoje aplinkoje. Atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovų šeimoje, gimus (duomenys neskelbtini), vaikui ir mamai buvo teikiama aktyvi krizių įveikimo pagalba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Specialistams tęsiant darbą su šeima, buvo stebimas itin neatsargus atsakovės elgesys su naujagimiu, atsakovės impulsyvumas, negebėjimas susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, nuosekliai ir taisyklingai atlikti pasikartojančių veiksmų, susijusių su naujagimio priežiūra. Nustatyta, kad atsakovė priima pagalbą, tačiau yra dalykų, kurių ji dėl jai nustatyto neįgalumo nesupranta ir negeba išmokti, negeba laikytis susitarimų, yra nenuosekli. Moters emocinė būsena nuolat kinta, ji dažnai nevaldo emocijų, kalba neadekvačius dalykus, be nuolatinės priežiūros ir pagalbos negeba savarankiškai rūpintis sūnumi bei užtikrinti jam saugią aplinką. Kol atsakovai gyveno kartu, vaiko tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, neteikė vaikui išlaikymo, šeima nesirūpino, galimai smurtavo prieš atsakovę, visiškai nepriėmė specialistų pagalbos, savo elgesiui buvo nekritiškas. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, kad pagrindinės jau anksčiau nurodytos problemos išliko, šeima pagalbą priėmė tik iš dalies, todėl pavojus vaiko sveikatai ir saugumui išliko. Specialistai nustatė, kad atsakovams nepavyksta vaikui užtikrinti saugios aplinkos, todėl vaikų teises atstovaujanti institucija kreipėsi į teismą ir 2023-07-21 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi yra išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką V. L. iš jo įstatyminių atstovų D. L. ir A. L..

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog po vaiko paėmimo iš atsakovų įvyko du atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu vertinti pokyčiai atsakovų šeimoje, jų pastangos ir galimybės auginti nepilnametį vaiką. Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams grindžia tuo, kad problemos atsakovų šeimoje išliko, situacija nepasikeitė, kadangi atsakovai nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, šeimoje nėra ilgalaikių, nuoseklių ir pastovių pokyčių, tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, negeba identifikuoti savo problemų, vengia jas spręsti, todėl išlieka realus pavojus vaiko fiziniam, psichiniam saugumui ir sveikatai. Atsakovė neigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jos nuomone, ji vaiku rūpinosi tinkamai ir ateityje tai galės daryti savarankiškai, todėl motinos valdžios prašo neriboti arba apriboti terminuotai.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad socialinių darbuotojų, bendraujančių su atsakovų šeima, buvo nustatyta, jog atsakovė negeba identifikuoti šeimos problemų, tinkamai pasirūpinti vaiku, kuris yra tik pusantrų metų amžiaus. Abu tėvai neturi tėvystės įgūdžių, atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Dėl atsakovės ligos ir turimos negalios jos emocinė būsena dažnai kinta, būna nestabili ar neadekvati, ji sunkiai valdo emocijas, kas nebejotinai neatitinka mažamečio vaiko interesų, nes tokios būsenos atsakovė negali tinkamai užtikrinti mažamečio vaiko poreikių. Specialistai pažymėjo, kad atsakovė susitikimo su vaiku metu nesusikoncentruoja į vaiką, neišlaiko vaiko saugiai, pastebėtas nervingumas. Nors motina buvo konsultuota bendravimo su vaiku klausimais dėl artimo ryšio stiprinimo, tačiau susitikimo metu vaikas su atsakove būti nenorėjo, kas patvirtina, kad dėl minimalaus bendravimo su vaiku ryšys tarp motinos ir vaiko neužmegztas. Nors atsakovė reikalavo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, toks bendravimo būdas neatitinka situacijos. Taip pat ieškovas akcentuoja nuolatinį specialistų pagalbos poreikį atsakovei visose gyvenimo situacijose. Į specialistų pagalbą ir jų teikiamas rekomendacijas atsakovė reaguoja neadekvačiai, lengvai susierzina, taip pat jai sunku įsisavinti informaciją, palaikyti pokalbį, įvertinti situacijų sudėtingumą. Situaciją pasunkina ir tai, kad atsakovė nesilanko pas psichiatrą, registruotis psichologo konsultacijoms kategoriškai atsisako, neaišku, ar vartoja paskirtus vaistus.

15. Nors atsakovė neigia, tačiau surinkta medžiaga patvirtina, kad šeimoje išliko alkoholio vartojimo problemos, šią problemą turi abu vaiko tėvai, taip pat ir naujasis atsakovės sugyventinis. Teismo posėdžio metu, išklausius atsakovės paaiškinimų, pasitvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė linkusi neigti arba sau patogiu būdu interpretuoti kylančias problemas ar sunkumus prižiūrint vaiką, taip pat ir kitose kasdienio gyvenimo situacijose; ji linkusi atsakomybę perkelti kitiems, socialiniams darbuotojams. Byloje liko nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės nuomojamas gyvenamasis būstas neatitinka vaiko poreikių. Abu atsakovai visiškai neteikia išlaikymo vaikui, todėl vaiku visapusiškai rūpinasi trečiasis asmuo.

16. Trečiojo asmens ir ieškovo atstovės teigimu, vaikas, gyvendamas su globėja, jaučiasi gerai, jam užtikrinamos saugios ir tinkamos sąlygos augti ir vystytis; su iškilusiomis problemomis globėja susitvarko. Pažymėtina, kad globėjos šeimoje taip pat gyvena ir berniuko vyresnioji sesuo, kurios atžvilgiu atsakovei taip pat buvo apribota motinos valdžia. Vaikai palaiko artimą ryšį.

17. Teikiant socialines paslaugas ir taikant atvejo vadybą, buvo išnaudoti visi galimi būdai ir priemonės padėti atsakovams susitvarkyti gyvenimą, sukurti ryšį su vaiku, bandant vaiko tėvus įtraukti į pagalbos šeimai procesą, tačiau pagalbos jie nepriima, savo elgesio nekeičia, nevertina kritiškai ir neužtikrina būtiniausių sūnaus poreikių.

18. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

19. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog laiko tarpas, kuris buvo skirtas vaiko tėvams pakeisti savo elgesį, imtis priemonių dėl galimų sveikatos ir kitų problemų sprendimo, įsidarbinti ir susitvarkyti gyvenamąją aplinką, neišnaudotas tinkamai. Atsakovai savo sūnumi tinkamai nesirūpina, nelanko, nebendrauja, neteikia išlaikymo, tai yra, tėvų valdžios neįgyvendina dėl jų pačių kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti sūnaus būtiniausius poreikius, bendrauti su vaiku, atkurti ryšį, atsakovai nesiėmė. Įvertinus vaiko amžių ir tėvų elgesį, darytina išvada, kad ryšys tarp mažamečio vaiko ir tėvų nėra susiformavęs, todėl nėra galimybės šiuo metu jo grąžinti į šeimą. Be to, šeimoje padėtis negerėja dėl tėvų įgūdžių stokos, nenoro ir pasyvumo keistis, dėl ko vaikui aplinka tampa nesaugi, jam daroma ypatingai didelė žala.

20. Visos kitos priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta laikinoji globa, nėra pasikeitusios ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu kažkokie pokyčiai įvyks, todėl šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į šeimą, o su atsakovais gyventi vaikui būtų nesaugu. Toks atsakovų elgesys yra priešingas vaiko interesams (CK 3.159 straipsnis) ir sudaro sąlygas taikyti tėvų valdžios apribojimą, todėl ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis; Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas, CK CPK 185, 186, 197 straipsniai).

21. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovai įrodys, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

22. Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

23. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

24. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.192 straipsnis CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

25. 2023-09-11 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-484 V. L. nuo 2023-09-15 paskirta laikinoji globa, paskirta globėja R. V., nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su globėja. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, jog laikinosios globėjos R. V. šeimoje sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaiko poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo R. V. su šia ieškinio dalimi taip pat sutinka.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas jau kurį laiką gyvena su laikinąją globėja, įpratęs prie ten esančios aplinkos ir globėjos, ten jaučiasi gerai, duomenų apie tai, kad laikinoji globėja netinkamai atlieka globėjos pareigas, nėra, todėl, vaiko tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, V. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su trečiuoju asmeniu R. V. (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui V. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. L. (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

29. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės po 100 Eur, o iš atsakovo po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka, atsakovo pozicija šiuo klausimu nežinoma. Atsakovės pajamas per mėnesį sudaro šalpos neįgalumo pensija apie 236 Eur ir darbo užmokestis apie 190 Eur. Ieškovei nustatytas ribotas darbingumas dėl ligos. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra pateikta. Duomenų, jog atsakovai turėtų registruotino turto, nėra pateikta. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios ribotų atsakovo galimybę dirbti ir užsidirbti pajamų, taip prisidedant prie vaiko išlaikymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Nustatyta, kad atsakovai išlaikymo vaikui neteikia. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovai tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo, kaip tėvų, pareigas perkelia kitiems asmenims ir institucijoms, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

32. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo prašomo dydžio išlaikymas iš abiejų tėvų būtų tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovų galimybes išlaikyti vaiką. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečio vaiko V. L. išlaikymui priteistina po 100 Eur, o iš atsakovo – po 200 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

34. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėja R. V. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuriai išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą globėja privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

37. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

38. Be to, atsakovams valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ir šiuo pagrindu bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, CPK 404 straipsnio 4 dalis).

39. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. L. motinos valdžią į nepilnametį vaiką V. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovo A. L. tėvo valdžią į nepilnametį vaiką V. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko V. L. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją globėją R. V..

Priteisti iš atsakovės D. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2024 m. kovo 19 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2024 m. kovo 19 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio V. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją R. V..

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui V. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.