Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 43), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2, 11), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 2, 3). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. sausio 29 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis (b. l. 14, 15), kad:

laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 10-ą būrį 1-ą miegamąjį (3-iasis lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), kurio plotas 45,37 kv. m., yra įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,78 kv. m. gyvenamojo ploto;

laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16-ą būrį 2-ą miegamąjį (2-asis lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), kurio plotas 45,15 kv. m., yra įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,76 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, jo paskyrimo į atitinkamus būrius ir miegamuosius, miegamųjų patalpų plotus neginčijo, tačiau nurodė, kad jam buvo paskirta 13-a vieta 1-ame miegamajame, o tai reiškia, kad atsakovas meluoja jog buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų.

Pastebėtina, kad 10-o būrio 1-o miegamojo plotui esant 45,37 kv. m., o 16-o būrio 2-o miegamojo plotui esant 45,15 kv. m, nepažeidžiant vienam asmeniui turėjusios tekti ploto normos (3,1 kv. m.), galėjo būti apgyvendinta po 14 nuteistųjų (45,37/14=3,24; 45,15/14=3,23). Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam teko mažiau nei 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau kiek konkrečiai miegamuosiuose buvo apgyvendinta nuteistųjų nenurodė. Pastebėtina, kad ploto norma nebūtų pažeista nurodytuose miegamuosiuose apgyvendinus ir 14 asmenų (pareiškėjas nurodė, jog jo vieta buvo 13-a), todėl tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad 2-as bendrabutis buvo pripažintas blogos, avarinės būklės (langų rėmai mediniai, išpuvę, langai nesandarūs, grindys medinės išlūžinėjusios, laiptų pakopos ištrupėjusios, elektros instaliacija kėlė pavojų), neatitiko higienos normų reikalavimų (sienos nuo drėgmės buvo ištrupėjusios, apipelijusios, buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, po sporto teko praustis šaltu vandeniu).

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Higienos normos HN 134:2015 18 p.).

Atsakovas į bylą pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 7 d., ir 2015 m. gruodžio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atliktų periodinių patikrinimų aktus (b. l. 25-28, 22-24; toliau – ir Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio, kad karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, kad prausyklose įrengtos plautuvės, tiekiamas šaltas vanduo, kad nuteistiesiems leidžiama praustis dušinėse vieną kartą per savaitę. Minėti Patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių ir karšto vandens tiekimas nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimų. Be to, Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.

Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodytu 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 20-21) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Tokį Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. Valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akto vertinimą pateikia ir LVAT (žr. pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Nors Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad 2-ajam bendrabučiui (šiame bendrabutyje buvo apgyvendintas pareiškėjas) yra būtinas kapitalinis remontas, tačiau jokios užuominos apie pastato avarinę būklę Patikrinimo aktuose nėra.

Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, kad po sporto tenka praustis šaltu vandeniu, nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl, jo nuomone, netinkamo apšvietimo ar netinkamos oro temperatūros (pastebėtina, kad karšto vandens tiekimas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas atitinka Higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimus, o reikalavimo daliai iki 2016 m. sausio 29 d. taikytas ieškinio senaties terminas), pareiškėjui prašant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismui nėra galimybės nurodytų aplinkybių patikslinti, todėl argumentai dėl gyvenamosiose patalpose buvusio netinkamo apšvietimo, netinkamos oro temperatūros atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Patikrinimo aktuose nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iš jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Alytaus PN administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamos elektros instaliacijos, ar kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai vertintini abstrakčiais ir nėra pagrindo, nurodytų aplinkybių apimtyje, konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Dėl kenkėjų (tarakonų, graužikų) naikinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo daug buitinių parazitų (tarakonų).

Higienos normos HN 134:2015, 20 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Atsakovas į bylą pateikė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 305-37, sudarytą tarp V. M. individualios įmonės ir Alytaus pataisos namų (b. l. 32-33), ir sutartį dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sudarytą su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ (b. l. 36-37).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikė duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (Aprašo 3 priedas), teikiami užsakymai paslaugoms, įforminami prekių ar paslaugų priėmimo aktai, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą pataisos įstaigos patalpose. Teismas vertina, kad vien sutartys dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog patalpose buvo kenkėjų (tarakonų). Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas dėl patalpose buvusių buitinių parazitų (tarakonų) galėjo patirti perteklinius nepatogumus

Dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatuota, kad žema (1,2 m. aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl nesudarytų sąlygų privatumui (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylą G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylą A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tualetai sanitarinėse patalpose yra atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kiekviena kabina turi duris ir pateikė minėtą aplinkybę patvirtinančią fotonuotrauką (b. l. 39).

Nors pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsiliepimą“ nurodė, kad atsakovo pateikta foto nuotrauka yra ne to aukšto, tačiau aplinkybės dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nedetalizavo, nėra aišku, kokį atitvėrimą jis laiko netinkamu, kuo skiriasi jo aukšte sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo pateikto fotonuotraukoje. Pagal pareiškėjo pateiktus abstrakčius ir deklaratyvius argumentus, teismas negali nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimas susijęs su sanitarinio mazgo atitvėrimu, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Dėl vienodos teismų praktikos taikymo.

Pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsikirtimas į Atsiliepimą“ nurodė teismų procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. I-3424-414/2018, Nr. I-1682-422/2017, Nr. I-4591-428/2018, Nr. I-6944-739/2018, Nr. I-983-402/2019, kuriuose patvirtinamos jo nurodytos aplinkybės.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai. Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-3424-414/2018) buvo analizuojamos nuteistojo gyvenimo sąlygos Alytaus PN 4-o būrio 4-ame ir 5-ame miegamuosiuose (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs), Kauno apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-1682-422/2017) buvo analizuojamos nuteistojo gyvenimo sąlygos Alytaus PN 11-o būrio 1-ame, 3-iame ir 5-ame miegamuosiuose (sprendimas įsiteisėjęs), Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-4591-428/2018) buvo analizuojamos nuteistojo gyvenimo sąlygos Alytaus PN 10-o būrio, 4-ame miegamajame (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs), Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-6944-739/2018) buvo analizuojamos nuteistojo gyvenimo sąlygos Alytaus PN 14-ame būryje, 2-ame miegamajame, 16-o būrio, 1-ame miegamajame (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs), Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-983-402/2019) buvo analizuojamos nuteistojo gyvenimo sąlygos Alytaus PN 20-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, 16-o būrio 3-iame ir 2-ame miegamuosiuose (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs).

Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-983-402/2019 analizuotos aplinkybės iš dalies sutampa (buvo analizuotos kalinimo sąlygos 16-o būrio 2-ame miegamajame, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas ir pareiškėjas), tačiau gyvenamojo ploto normos ar privatumo sanitariniame mazge pažeidimo minėtoje byloje teismas nenustatė. Kadangi teismas gali atsižvelgti tik į LVAT formuojamą praktiką, be to pareiškėjo nurodytose kitose administracinėse bylose buvo analizuotos kalinimo sąlygos kituose būriuose ir kitose gyvenamosios patalpos, nei nagrinėjamu atveju buvo apgyvendintas pareiškėjas, o tai suponuoja išvadą, kad faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl pareiškėjo prašymas atsižvelgti į jo nurodytus teismų sprendimus laikytinas nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau duomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateikto Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 18-19) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patyręs sportinę traumą, 2019 m. sausio 7 d. chirurgo konsultacijos atsisakė, nes jautėsi pasveikęs be pasekmių. Taip pat kviestas į Psichologinę tarnybą dėl OASys vertinimo (įvertinta pakartotinio nusikaltimo rizika). Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų pablogėjusi dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų Alytaus PN (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl patalpose buvusių buitinių parazitų, tarakonų) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo Ž. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.