Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas bauda 90 MGL (3398,4 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu R. G. skirta galutinė bausmė – bauda 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio.

R. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Iš R. G. konfiskuota 1200 Eur valstybės naudai.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta grąžinti K. M..

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ 2014 m. rugpjūčio 14 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta perduoti Valstybės įmonei „Regitra“ Utenos filialui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 16 d. 14.57 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,34 promilės alkoholio, vairavo automobilį „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde neginčijama R. G. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje (turto konfiskavimo) paskyrimas, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) nuostatų, taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise) nustatytu terminu.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo institutą reglamentuojančių nuostatų taikymo bei R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino nustatymo aspektais daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai R. G. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nustatė teisingą baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

8. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), todėl nepagrįstai jo (R. G.) neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas teigia priešingai, jog byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

8.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. G. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žalos niekam nepadarė. Taip pat, priešingai nei skunde teigia apeliantas, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad R. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos - yra pagrindo manyti, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.3. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

8.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias R. G. padarytos veikos pobūdį, jo elgesį po veikos padarymo ir kitas aplinkybes.

8.5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal atitinkamas BK nuostatas. R. G. transporto priemonę vairavo mieste, dienos metu, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta net 2,34 promilės alkoholio, kas žymiai viršijo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ribą. Neabejotina, kad minėti R. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, taip pat ir kartu su nuteistuoju automobilyje važiavusiai K. M., pačiam nuteistajam. Tačiau R. G. sėsdamas už vairo neblaivus visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia - žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau įstatymus pažeidžia ne pirmą kartą, buvo baustas administracine tvarka, o būtent: Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, kurį įvykdė būdamas neblaivus (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas), bei Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu baustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad viešoje vietoje pasirodė girtas (nustatytas 2,98 promilių girtumas). Paminėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant apelianto asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paminėti faktai rodo, jog R. G. pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu, tačiau kaip matyti, iš savo klaidų nepasimokė, ir šiuo atveju vėl gi būdamas neblaivus padarė naują, tik sunkesnį teisės pažeidimą – nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

8.6. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo R. G. pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo padarytos veikos pobūdžio, jo asmenybės. Nors teigiamai vertintini apelianto skunde akcentuojami jo asmenybę apibūdinantys duomenys – teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, veikos padarymo metu dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau jų visuma minėtos išvados nepaneigia. Be to, pagrįstai, priimdamas tokį sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto veiksmus šios bylos tyrimo metu, t. y. sustabdytas policijos pareigūnų neigė neblaivus vairavęs automobilį, po įvykio perleido automobilį. Remiantis visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o būtent BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos - pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Skundu R. G. prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 2 (dvejų) metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

9.2. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

9.3. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

9.4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padarymo aplinkybes (R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu iš pavojingiausių KET pažeidimų – mieste, dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas net 2,34 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, laikomas neteistu, nebaustu administracine tvarka, tačiau kaip jau minėta aukščiau praeityje du kartus baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu), spręstina, jog apylinkės teismo nustatytas dviejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti.

9.5. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis daugiau kaip 15 metų dirbo krovininių automobilių vairuotoju, kad šis darbas buvo jo profesija ir pragyvenimo šaltinis, kad ankščiau per visą paminėtą laikotarpį analogiškų veikų nebuvo padaręs, nėra pagrindas trumpinti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Pažymėtina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. G. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, kelių transporto eismo saugumui.

10. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.