Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-96-280/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
2S-96-280/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08687-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
V. C.
Atsakovas
UAB „Imada“
Civilinė byla Nr. 2S-96-280/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08687-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.3; 3.3.1.21; 3.3.1.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9922-828/2015 pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui UAB „Imada“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. C. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti darbo santykius teismine tvarka tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Imada“, priteisti vidutinį darbo užmokestį už faktiškai išdirbtą laiką ir visą priverstinės pravaikštos laiką iki ieškinio padavimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už išdirbtą laiką ir priverstinę prastovą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bei išreikalauti prašomus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nes ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir išaiškino ieškovui teisę kreiptis į išankstinį ginčo sprendimo ne teisme organą – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas V. C. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad jis jau yra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo sprendimo tvarka. Darbo ginčų komisija 2015-09-15 yra priėmusi sprendimą, atsisakyti nagrinėti V. C. prašymą ir sprendime nurodė, kad sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį. V. C. dėl sunkios finansinės padėties, savo neišprusimo, neturėjo galimybės gauti teisinės konsultacijos. Apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą nebuvo informuotas. 2015-10-15 apeliantui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, raštu kreiptasi į darbdavį. Darbdavys susiekė su ieškovu ir jam pasiūlė tapti direktoriumi ir paimti jo vardu paskolą, tačiau atsiskaityti ir atleisti iš darbo darbuotojo nesutiko. V. C. nesutiko su tokiu pasiūlymu. Darbdavys UAB „Imada“ į ieškovo prašymus atsiskaityti ir atleisti jį iš darbo nereagavo. Darbo ginčo komisija iš esmės neįsigilinusi į ginčą priėmė formalų sprendimą, nes V. C. nuo 2013-08-30 negauna atlyginimo, jo neatleidžia iš darbo ir dėl šių aplinkybių jis negali įsidarbinti, negauna pašalpų. Ieškovas yra praleidęs kreipimosi į teismą terminus dėl svarbių priežasčių, neturėjo galimybės gauti teisinės konsultacijos, o valstybės apmokamą teisinę pagalbą sužinojo vėliau. Šias priežastis prašo laikyti svarbiomis.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis dalyje naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, viena iš jų – jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo tvarkos.

Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti ieškovo V. C. ieškinį, tuo pagrindu, kad jis nėra pasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. C. jau yra kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 9 d. išnagrinėjo V. C. prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo V. C. prašymą, ieškovui praleidus DK 289 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių tvarką ir nustatyto termino neatnaujino.

Šalies argumentai

Ieškovas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškinyje nurodė tapatų reikalavimą – priteisti iš darbdavio jam priklausantį, bet neišmokėtą darbo užmokestį, bei naują reikalavimą – įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį.

Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčų komisiją dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, laikytina, kad jis pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka dėl viso jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo iki bus priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą dėl jam priklausančio atlyginimo priteisimo, pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Nors darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad atsisako nagrinėti V. C. prašymą, tačiau iš esmės komisija, išnagrinėjusi prašymą jį atmetė, nes pagal DK 290 str. atsisakyti nagrinėti prašymą galima tik įstatyme numatytais atvejais jei: reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta; ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio, ieškovui atsisakius tam tikrų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė, ieškovo reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, šis sąrašas yra baigtinis. Todėl daroma išvadą, kad DGK ieškovo V. C. prašymą išnagrinėjo ir atsakovas savo teisę kreiptis į privalomą ikiteisminį organą (DGK) yra realizavęs.

DGK sprendimas teismui buvo pateiktas kartu su ieškiniu ir buvo žinomas teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Tai, kad Darbo ginčų komisija sprendė klausimą tik dėl darbo užmokesčio išieškojimo, o ieškovas teismo prašo priteisti darbo užmokestį už išdirbtą laiką ir priverstinės pravaikštos laiką, bei priverstinę prastovą, nesudaro pagrindo laikyti, kad ginčas nebuvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, kadangi su atleidžiamu darbuotoju nebuvo laiku atsiskaityta, tai atsiranda pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus padarinius – priteisti darbuotojui iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, be to manydamas, kad ieškovo reikalavimas turi trūkumų, teismas gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (115 str.).

Pagal DK 296 str., jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina, jog DK 289 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą darbuotojas negali kreiptis į teismą. DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo apginti pažeistą teisę priėmimo, turi vertinti ar nėra praleistas įstatymo numatytas terminas, o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, teismas praleistą terminą gali atnaujinti (CPK 78 str. ).

DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau šioje byloje aktualus klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo į tokius DK 299 str. 2 d. numatytus atvejus nepatenka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo - įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį, nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovas su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo, visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jam to nepadarius, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ieškovo ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti (CPK 137 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nėra pasinaudojęs ikiteismine ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarka, todėl šioje dalyje nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punkto 3 dalimi, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria atisakyta priimti ieškovo V. C. ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė