- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-117/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00383-2005-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- G. P., M. M.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. P. pripažinta kalta dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo, panaudojant suklastotus dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnyba, ir nuteista:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
– pagal BK 184 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 228 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Be to, G. P. pripažinta kalta dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo piktnaudžiaujant tarnyba ir nuteista:
– pagal BK 183 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;
– pagal BK 228 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. M. pripažintas kaltu dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ir jų realizavimo, dėl padėjimo iššvaistyti didelės vertės turtą piktnaudžiaujant tarnyba ir nuteistas:
– pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– pagal BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
– pagal BK 228 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
– pagal BK 222 str. 1 d. – 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu tenkintas UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir nuspręsta išieškoti solidariai iš G. P. ir M. M. 194 333,56 Lt bei iš G. P. – 25 478,70 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteista už tai, kad nuo 2000-11-21 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), finansų direktore, 2003 m. vasario 17 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų stelažo montavimo darbų UAB (duomenys neskelbtini) neatliko, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2003 m. vasario mėn. 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), dėl tariamo stelažų pastatymo bendrai 7 248,15 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2003 m. kovo 13 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų komunalinių patarnavimų UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2003 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA (duomenys neskelbtini), dėl tariamos priemokos už komunalinius patarnavimus bendrai 5943,33 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2003 m. balandžio 16 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto šildymo sistemos projektavimo UAB (duomenys neskelbtini) neatliko, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2003 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA (duomenys neskelbtini), dėl tariamo šildymo sistemos projektavimo bendrai 7788 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. kovo mėn. 22 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto automobilio „Iveco“ remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) neatliko, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. kovo mėn. 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini) dėl tariamo automobilio „Iveco“ remonto darbų bendrai 14236,70 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. balandžio mėn. 23 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto patalpų remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) neatliko, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. balandžio mėn. 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini) dėl tariamo patalpų remonto darbų bendrai 14230,80 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 1 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 18880 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 16 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. birželio mėn. 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 21550 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. liepos 4 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini) dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 14855 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 4 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini) dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 14855 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 26 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 14855 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos elektros energijos UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. rugsėjo mėn. (nenurodant dienos) PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos priemokos už elektros energiją bendrai 5831,56 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. rugsėjo 22 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 14855 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 1 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos automobilių aikštelės nuomos paslaugų pagal priedą Nr. 01/01-02 UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini) dėl tariamos automobilių aikštelės nuomos pagal priedą Nr. 01/01-02 bendrai 17844,08 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 15 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos elektros energijos UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos priemokos už elektros energiją bendrai 4366 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. gruodžio 9 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos elektros energijos UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamos priemokos už elektros energiją bendrai 5033,88 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 27 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų patalpų šildymo paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2004 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamo patalpų šildymo bendrai 5910,86 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2005 m. sausio 7 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodama, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. suklastotą ir perduotą jai 2005 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), dėl tariamo paslaugų suteikimo bendrai 6050, 20 Lt sumai, ir tokiu būdu panaudojo suklastotą dokumentą.
Šių nusikalstamų veiksmų pasekmė – pagal nurodytas suklastotas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2003-02-17 iki 2005-01-27 G. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą neteisėtai pervedus ir kartu su M. M. sukčiaujant pasisavinus 194 333,56 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė materialinė žala.
Be to, G. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad padedant nusikalstamos veikos padėjėjui M. M., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iššvaistė jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, o būtent:
ji, nuo 2000-11-21, būdama UAB (duomenys neskelbtini) , į. k (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), finansų direktore, tai yra būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktoriaus pareigybės nuostatus turėdama teisę valdyti bendrovės pinigines lėšas, veikdama bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. M. pagal išankstinį susitarimą, kad M. M. klastos ir teiks jai PVM sąskaitas faktūras, neva patvirtinančias, kad UAB(duomenys neskelbtini) atliko įvairias paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o ji, šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukdama į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą atliks mokėjimo pavedimus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tyčia, turėdami bendrą tikslą UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, laikotarpyje nuo 2003-02-17 iki 2005-01-07, po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M., vykdydamas išankstinio susitarimo sąlygas, suklastojo ir pateikė jai žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini), apie neva UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus ir paslaugas bendrai 194 333, 56 Lt sumai, o ji šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, 2003-02-17 mokėjimo pavedimu Nr. 110, 2003-02-26 mokėjimo pavedimu Nr. 15, 2003-03-20 mokėjimo pavedimu Nr. 37, 2003-04-17 mokėjimo pavedimu Nr. 77, 2003-05-15 mokėjimo pavedimu Nr. 480000000, 2003-06-03 mokėjimo pavedimu Nr. 5890102, 2003-03-23 mokėjimo pavedimu Nr. 4068, 2004-04-02 mokėjimo pavedimu Nr. 5025, 2004-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. 15 , 2004-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 9015, 2004-07-01 mokėjimo pavedimu Nr. 9115, 2004-08-09 mokėjimo pavedimu Nr. 2590, 2004-08-26 mokėjimo pavedimu Nr. 2956, 2004-09-22 mokėjimo pavedimu Nr. 5008, 2004-09-23 mokėjimo pavedimu Nr. 2001, 2004-10-27 mokėjimo pavedimu Nr. 3643, 2004-10-01 mokėjimo pavedimu Nr. 1225, 2004-10-27 mokėjimo pavedimu Nr. 3643, 2004-12-09 mokėjimo pavedimu Nr. 1521, 2005-01-27 mokėjimo pavedimu Nr. 000000036, neteisėtai pervedė iš viso 194 333, 56 litus iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB Vilniaus banke“, Vilniaus g. 12, Vilniuje, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB SEB Vilniaus banke“, Vilniaus g. 12, Vilniuje, tokiu būdu G. P., siekdama nenustatytos turtinės bei asmeninės naudos, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistė jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendrai 194 333, 56 Lt sumai.
Be to, G. P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad piktnaudžiaudama tarnyba pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent:
ji, nuo 2000-11-21, būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, finansų direktore, tai yra būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktoriaus pareigybės nuostatus turėdama teisę valdyti bendrovės pinigines lėšas, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą turtą, tyčia, žinodama, kad pagal 1997-07-14 darbo sutartį Nr.03, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. P. (buv. K.), pagal 2000-02-17 įsakymą Nr. 24/02/2000, 2004-02-24 įsakymą Nr. 04/02/24/03, 2003-06-30 įsakymą Nr. 2003/06/30, 2003-09-05 įsakymą Nr. 2003/09/05, 2003-12-23 įsakymą Nr. 2003/12/09, 2004-04-20 įsakymą Nr. 04/04/20, 2004-07-07 įsakymą Nr. 04/07/07, 2004-10-01 įsakymą Nr. 04/10/01, 2004-11-30 įsakymą Nr. 04/11/30 už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-03-15 jai turėjo būti išmokėta darbo užmokesčio iš viso 109512,78 Lt: už 2003 m. sausio mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. vasario mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. kovo mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. balandžio mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. gegužės mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. birželio mėn. – 4421,53 Lt, už 2003 m. liepos mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. rugpjūčio mėn. – 3057,40 Lt, už 2003 m. rugsėjo mėn. – 5399,99 Lt, už 2003 m. spalio mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. lapkričio mėn. – 2900 Lt, už 2003 m. gruodžio mėn. – 5899,99 Lt, už 2004 m. sausio mėn. – 2900 Lt, už 2004 m. vasario mėn. – 2900 Lt, už 2004 m. kovo mėn. - 3300 Lt, už 2004 m. balandžio mėn. – 5300 Lt, už 2004 m. gegužės mėn. – 3441,33 Lt, už 2004 m. birželio mėn. – 3300 Lt, už 2004 m. liepos mėn. – 6144,65 Lt, už 2004 m. rugpjūčio mėn. – 3300 Lt, už 2004 m. rugsėjo mėn. – 3300 Lt, už 2004 m. spalio mėn. – 7300 Lt, už 2004 m. lapkričio mėn. – 7300 Lt, už 2004 m. gruodžio mėn. – 7300 Lt, už 2005 m. sausio mėn. – 3300 Lt, už 2005 m. vasario mėn. – 3811,59 Lt, už 2005 m. kovo mėn. – 4636,30 Lt, iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-03-15 pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB Vilniaus banke, Vilniaus g. 12, Vilniuje, 125 991,48 Lt darbo užmokesčio: pagal 2003-02-03 mokėjimo pavedimą Nr. 109 – 1860 Lt, pagal 2003-02-17 mokėjimo pavedimą Nr. 112 – 6000 Lt, pagal 2003-02-19 mokėjimo pavedimą Nr. 117 – 1500 Lt, pagal 2003-03-04 mokėjimo pavedimą Nr. 127 – 1864,48 Lt, pagal 2003-03-20 mokėjimo pavedimą Nr. 130 – 1500 Lt, pagal 2003-04-02 mokėjimo pavedimą Nr. 140 – 1864,48 Lt, pagal 2003-04-17 mokėjimo pavedimą Nr. 146 – 1500 Lt, pagal 2003-05-05 mokėjimo pavedimą Nr. 147 – 1864,48 Lt, pagal 2003-05-19 mokėjimo pavedimą Nr. 149 – 1500 Lt, pagal 2003-05-30 mokėjimo pavedimą Nr. 159 – 1864,48 Lt, pagal 2003-06-11 mokėjimo pavedimą Nr. 160 – 3000 Lt, pagal 2003-06-13 mokėjimo pavedimą Nr. 163 – 4500 Lt, pagal 2003-07-17 mokėjimo pavedimą Nr. 171 – 1500 Lt, pagal 2003-07-31 mokėjimo pavedimą Nr. 174– 1859,70 Lt, pagal 2003-07-31 mokėjimo pavedimą Nr. 175 – 1870,23 Lt, pagal 2003-08-19 mokėjimo pavedimą Nr. 176 – 3000 Lt, pagal 2003-09-03 mokėjimo pavedimą Nr. 178 – 1500 Lt, pagal 2003-09-18 mokėjimo pavedimą Nr. 185 – 1500 Lt, pagal 2003-10-17 mokėjimo pavedimą Nr. 190 – 1500 Lt, pagal 2003-10-30 mokėjimo pavedimą Nr. 191 – 1859 Lt, pagal 2003-11-04 mokėjimo pavedimą Nr. 193 – 1000 Lt, pagal 2003-11-17 mokėjimo pavedimą Nr. 198 – 1500 Lt, pagal 2003-12-02 mokėjimo pavedimą Nr. 199– 1859,70 Lt, pagal 2003-12-16 mokėjimo pavedimą Nr. 200 – 1500 Lt, pagal 2004-01-06 mokėjimo pavedimą Nr. 202 – 1875,64 Lt, pagal 2004-01-16 mokėjimo pavedimą Nr. 203 – 1800 Lt, pagal 2004-02-02 mokėjimo pavedimą Nr. 204 – 2059,70 Lt, pagal 2004-02-12 mokėjimo pavedimą Nr. 207 – 1800 Lt, pagal 2004-02-25 mokėjimo pavedimą Nr. 208 – 1500 Lt, pagal 2004-03-01 mokėjimo pavedimą Nr. 210 – 1559,70 Lt, pagal 2004-03-16 mokėjimo pavedimą Nr. 214 – 1800 Lt, pagal 2004-03-19 mokėjimo pavedimą Nr. 215 – 6000 Lt, pagal 2004-04-01 mokėjimo pavedimą Nr. 218 – 1719,70 Lt, pagal 2004-04-19 mokėjimo pavedimą Nr. 221– 1800 Lt, pagal 2004-05-03 mokėjimo pavedimą Nr. 224 – 1507,25 Lt, pagal 2004-05-17 mokėjimo pavedimą Nr. 227 – 1800 Lt, pagal 2004-06-07 mokėjimo pavedimą Nr. 228 – 1581,23 Lt, pagal 2004-06-18 mokėjimo pavedimą Nr. 230 – 1800 Lt, pagal 2004-07-01 mokėjimo pavedimą Nr. 231 – 2839,40 Lt, pagal 2004-07-15 mokėjimo pavedimą Nr. 234 – 1800 Lt, pagal 2004-08-02 mokėjimo pavedimą Nr. 237 – 1731,05 Lt, pagal 2004-08-17 mokėjimo pavedimą Nr. 250 – 1800 Lt, pagal 2004-09-01 mokėjimo pavedimą Nr. 253 – 1419,70 Lt, pagal 2004-09-03 mokėjimo pavedimą Nr. 255 – 1500 Lt, pagal 2004-09-16 mokėjimo pavedimą Nr. 256 – 1800 Lt, pagal 2004-09-30 mokėjimo pavedimą Nr. 261 – 1300,12 Lt, pagal 2004-10-19 mokėjimo pavedimą Nr. 264 – 1800 Lt, pagal 2004-11-02 mokėjimo pavedimą Nr. 265 – 1590,89 Lt, pagal 2004-11-15 mokėjimo pavedimą Nr. 267 – 8000 Lt, pagal 2004-11-17 mokėjimo pavedimą Nr. 268 – 1800 Lt, pagal 2004-11-30 mokėjimo pavedimą Nr. 269 – 3000 Lt, pagal 2004-12-07 mokėjimo pavedimą Nr. 271 – 1549,73 Lt, pagal 2004-12-17 mokėjimo pavedimą Nr. 272 – 1800 Lt, pagal 2004-12-22 mokėjimo pavedimą Nr. 273 – 2000 Lt, pagal 2004-12-30 mokėjimo pavedimą Nr. 275 – 1659,25 Lt, pagal 2005-01-13 mokėjimo pavedimą Nr. 276 – 1800 Lt, pagal 2005-01-24 mokėjimo pavedimą Nr. 277 – 1500 Lt, pagal 2005-01-31 mokėjimo pavedimą Nr. 279 – 1128,54 Lt, pagal 2005-02-17 mokėjimo pavedimą Nr. 282 – 1800 Lt, pagal 2005-03-02 mokėjimo pavedimą Nr. 285 – 1924,18 Lt, ir į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Sampo bankas“, adresu Gerosios Vilties 18a, Vilniuje, pervedė 9000 Lt darbo užmokesčio: pagal 2004-07-14 mokėjimo pavedimą Nr. 233 – 1500 Lt, pagal 2004-08-09 mokėjimo pavedimą Nr. 245 – 1500 Lt, pagal 2004-08-09 mokėjimo pavedimą Nr. 247 – 1500 Lt, pagal 2004-08-20 mokėjimo pavedimą Nr. 252 – 1500 Lt, pagal 2004-09-01 mokėjimo pavedimą Nr. 254 – 1500 Lt, pagal 2004-11-08 mokėjimo pavedimą Nr. 266 – 1500 Lt, ir pagal 2005-03-15 kasos išlaidų orderį be numerio gavo grynais pinigais 2578,85 Lt, iš viso ji pervedė ir pasiėmė grynais pinigais 134991, 48 Lt darbo užmokesčio, t.y. 25 478,70 Lt daugiau, nei turėjo būti išmokėta, tokiu būdu ji, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pasisavino jai patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendrai – 25 478,70 Lt.
M. M. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą bei suklastojo tikrą dokumentą ir juos realizavo, o būtent: jis, nuo 1996 m. vasario 21 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2001 m. vasario 1 d. darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia pagamino netikrą dokumentą t. y. kompiuteriu sumaketavo ir atspausdino 2001 m. vasario 1 d. papildomą susitarimą Nr. 01/1-02 prie sutarties Nr. 01-01, pasirašytos 2001 m. vasario 1 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kur melagingai įrašė duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios 915 m² ploto asfaltuotos aikštelės, esančios šalia negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą ir šį susitarimą patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir savo parašu ir, tikslu pateisinant nepagrįstus pinigų pervedimus įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šį netikrą dokumentą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu pagamino ir realizavo netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. vasario 17 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šių darbų neatliko, į 2003 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva atliktus stelažų pastatymo darbus bendrai 7 248,15 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. kovo 13 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2003 m. kovo mėn. 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva suteiktus komunalinius patarnavimus bendrai 5943, 33 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. balandžio 16 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šių darbų neatliko, į 2003 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva atliktus šildymo sistemos projektavimo darbus bendrai 7788 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. kovo 22 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šių darbų neatliko, į 2004 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva atlikto automobilio „Iveco“ remonto darbus bendrai 14 236,70 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinant nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. balandžio 23 d, darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šių darbų neatliko, į 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva atliktus patalpų remonto darbus bendrai 14 230,80 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą;
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 1 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 18 880 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 16 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 21 550 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. liepos 4 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 14 855 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 4 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 14 855 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 26 d, darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą, GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 14855 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. rugsėjo mėn. (diena nenurodyta) PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tai yra 5831,6 Lt priemoka už elektros energiją, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugsėjo 22 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 14 855 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 1d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 17 844,08 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 15 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8. 00 val. iki 17. 00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tai yra 4 366 Lt priemoka už elektros energiją, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 27 d., darbo dienos metu laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2004 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tai yra 5910,86 Lt priemoka už elektros energiją, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. gruodžio 9 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šių darbų neatliko, į 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) neva patalpų šildymą už 3 (tris) mėnesius bendrai 5 033,88 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir, tikslu pateisinant nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. sausio 7 d., darbo dienos metu, laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios paslaugos nesuteikė, į 2005 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių aikštelės nuomą pagal priedą Nr. 01/01/02 bendrai 6050,20 Lt sumai, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, perdavė šią suklastotą sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., tokiu būdu suklastojo ir realizavo tikrą dokumentą.
Šių nusikalstamų veiksmų pasekmė – pagal nurodytas suklastotas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2003-02-17 iki 2005-01-27 G. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą neteisėtai pervedus ir kartu su M. M. sukčiaujant pasisavinus 194 333, 56 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė materialinė žala.
Be to, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo nusikalstamos veikos bendrininkei G. P. iššvaistyti jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, o būtent:
jis, nuo 1996 m. vasario 21 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. 2350875, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 1996-05-11 nutarimą Nr. 4, turėdamas teisę sudaryti sandorius bendrovės vardu, turėdamas savo žinioje įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktore G. P. pagal išankstinį susitarimą, kad jis klastos ir teiks G. P. PVM sąskaitas-faktūras, neva patvirtinančias, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko įvairias paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o ji, šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukdama į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, atliks mokėjimo pavedimus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tyčia, turėdami bendrą tikslą UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, žinodamas, kad 915 m² ploto asfaltuota aikštelė, esanti šalia negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini), o 2001-02-01 papildomas susitarimas Nr. 01/1-02 prie 2001-02-01 sutarties Nr. 01-01, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl šios aikštelės nuomos yra suklastota, bei žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko UAB (duomenys neskelbtini) naudai nurodytų darbų ir nesuteikė tokių paslaugų, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2003-02-17 iki 2005-01-27 išrašė ir G. P. perdavė žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini) bendrai 123 744, 28 Lt ir 66 295, 88 Lt sumai, po to G. P. 2003-02-17 mokėjimo pavedimu Nr. 110, 2003-02-26 mokėjimo pavedimu Nr. 15, 2003-03-20 mokėjimo pavedimu Nr. 37, 2003-03-23 mokėjimo pavedimu Nr. 4068, 2003-04-17 mokėjimo pavedimu Nr. 77, 2003-05-15 mokėjimo pavedimu Nr. 480000000, 2004-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. 15, 2003-06-03 mokėjimo pavedimu Nr. 5890102, 2004-04-02 mokėjimo pavedimu Nr. 5025, 2004-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 9015, 2004-07-01 mokėjimo pavedimu Nr. 9115, 2004-08-09 mokėjimo pavedimu Nr. 2590, 2004-08-26 mokėjimo pavedimu Nr. 2956, 2004-09-22 mokėjimo pavedimu Nr. 5008, 2004-09-23 mokėjimo pavedimu Nr. 2001, 2004-10-01 mokėjimo pavedimu Nr. 1225, 2004-10-27 mokėjimo pavedimu Nr. 3643, 2004-12-09 mokėjimo pavedimu Nr. 1521 ir 2005-01-27 mokėjimo pavedimu Nr. 000000036, neteisėtai pervedė iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB Vilniaus banke“ Vilniaus g. 12, Vilniuje, į UAB(duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke Vilniaus g. 12, Vilniuje, iš viso 194 333, 56 Lt, tokiu būdu M. M., būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padėjo G. P. iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) naudai UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą bendrai 194 333,56 Lt sumai.
Be to, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, būdamas nuo 1996 m. vasario 21 d. paskirtas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2005 m. kovo 14 d. pagal 1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 24 straipsnio ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio nuostatas, numatančias atsakomybę už apskaitos organizavimą pagal kurią „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ir tuo pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas numatančius „Dokumentų juridinė galia“, ir 6 str. 2 p. nuostatas numatančius, kad „ Į apskaitą privalomą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimo dydžio ar struktūros pasikeitimu“, nes iš anksto žinodamas, kad 915 m2 ploto asfaltuota aikštelė, esanti šalia negyvenamųjų patalpų Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), niekaip nepriklauso UAB (duomenys neskelbtini), o 2001-02-01 papildomas susitarimas Nr. 01/1-02 prie 2001-02-01 sutarties Nr. 01-01, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl šios aikštelės nuomos yra suklastota, bei žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko UAB (duomenys neskelbtini) naudai nurodytų darbų ir nesuteikė tokių paslaugų, laikotarpyje nuo 2001 m. vasario mėn. 01 iki 2005 m. sausio mėn. 27 d., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išrašė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini) bendrai 194 333, 56 Lt sumai, ir tikslu pateisinti nepagrįstą pinigų gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini), įtraukė jų duomenis apie realiai neįvykusias ūkinės operacijas, įrašė į apskaitos registrus ir apskaitė nuomos bei papildomų komunalinių mokesčių paslaugų ir remonto darbų pardavimus.
Dėl nustatytų įstatymų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Nuteistoji G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį ir ją išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 20 straipsnio nuostatas, kadangi išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir tinkamai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai duoda pagrindą pripažinti, kad ji ir M. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde G. P. cituoja savo ir liudytojo V. K. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Teigia, kad V. K. teisme duoti parodymai yra melagingi. Pastarasis ją apkalbėjo iš keršto dėl jų tarpusavio nesutarimų ir įtemptų santykių įmonėje. Teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę vertinant įrodymus suteikė liudytojo V. K. parodymams. Be to, teismas nevertino byloje esančių liudytojo V. K. parodymų, kurie prieštarauja jo paties parodymams, duotiems vėlesnio ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. 2009 m. rugsėjo 23 d. papildomos apklauso metu V. K. parodė, kad G. P. paėmė ir įsakymų registracijos žurnalą bei kirtus įmonės buhalterinius dokumentus, kurių jis nerado. Apeliantė tvirtina, kad tai tik liudytojo prielaida, nepagrįsta jokiais rašytiniais ar objektyviais įrodymais. Be to, liudytojas parodė, kad įsakymus dėl premijų išmokėjimo rašydavo tik G. P., o jis pasirašydavo jau ant atspausdinto įsakymo. Dėl pinigų pervedimo elektroniniu būdu liudytojas V. K. parodė, kad prisijungimo kodus su slaptažodžiais turėjo tik jis pats ir G. P.. Šie kodai ir slaptažodžiai buvo atskiri, prie savęs nepririšti. Kodai keitėsi kas savaitę. Apeliantė teigia, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodyti tariamai neatlikti darbai buvo atlikti pilna apimtimi. Kai kuriuos atliktus darbus pripažino pats V. K.. Byloje pakanka įrodymų, kad tarp įmonių susiklostė komerciniai santykiai. Teismas taip pat nevertino liudytojo R. B. teisme duotų parodymų, kad jis remontavo automobilius, statė stelažus, darė remontą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, kadangi išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė ne byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, proceso metu nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis, tarp jų ir teise teikti prašymus. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 7 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat pažeidė BPK 10 straipsnio nuostatas, kadangi atmetė jos ir gynėjo prašymu ir taip suvaržė konstitucinę teisę į gynybą. Be to, teismas galimai buvo šališkas ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 p. bei BPK 44 str. 5 d. nuostatas.
Nuteistoji G. P. teigia, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neklastojo ir suklastotų dokumentų nepanaudojo. Byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantė teigia, kad BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Jos veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi visi bankiniai pavedimai buvo atliekami su V. K. žinia ir prie elektroninės bankininkystės prisijungiant pačiam V. K.. Prisijungimo kodus su slaptažodžiais turėjo tik V. K. ir ji. Šie kodai buvo atskiri. Ji savo teisėtais veiksmais niekam žalos nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ar neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, nesilaikant įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Svetimo turto valdymas yra reguliuojamas civilinės teisės normomis ir sutarčių pagrindu. Bendrovės turtą jos vadovas valdo remiantis civilinės teisės normomis bei bendrovės įstatais. Apeliantė pažymi, kad visus bankinius pavedimus atlikdavo kartu su V. K., jam žinant ir dalyvaujant, kadangi atliekant bankinį pavedimą abu turėjo suvesti savo turimus slaptažodžius. Pagal elektroninės bankininkystės taisykles UAB (duomenys neskelbtini) buvo duoti du atskiri šifrai-kodai. Vienas buvo pas buhalterę (G. P.), kitas – pas įmonės direktorių V. K.. Be kurio nors vieno kodo nebuvo galima pervesti pinigų, atlikti bankinių pavedimų. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.
Nuteistoji teigia, kad juridinio asmens atžvilgiu veikė sąžiningai ir protingai, nepainiojo juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudojo juridinio asmens turto asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jos neteisėtų veiksmų objektyviais ir neginčijamais įrodymais nenustatyta. Taigi byloje nėra įrodymų, leidžiančių identifikuoti, kad būtent ji perleido turtą tretiesiems asmenims, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika apeliantė pažymi, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju teismo išvados dėl jos kaltės pagal BK 184 str. 2 d. pagrįstos tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne įrodymais ir išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti išvadas dėl jai inkriminuotų veikų kvalifikavimo. Be to, teismas netinkamai vertino liudytojų V. K., A. J., R. K., R. R. ir kitų liudytojų parodymus, kurie patvirtino priešingas aplinkybes nei konstatuotos nuosprendyje. 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu liudytojas K. P. prašė jį papildomai apklausti, kadangi jo ankstesnius parodymus įtakojo V. K. darytas spaudimas, tačiau teismas liudytojo prašymą atmetė, nesiaiškindamas kokias aplinkybes liudytojas norėjo patikslinti.
Be to, apeliantė nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nepateikė teismui jos pareigybės nuostatų, todėl nėra galimybės nustatyti, už ką ji buvo atsakinga. Teisme buvo pareikštas prašymas atlikti išsamią įmonių reviziją, t. y. paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar ji buvo materialiai atsakinga, ar buvo įsakymas dėl elektroninės bankininkystės slaptažodžių paskyrimo jai, ar buvo pareigybinė instrukcija, ar įmonės vadovas V. K. buvo atsakingas už atliktas bankines operacijas. Teismas šį prašymą taip pat nemotyvuotai atmetė. Ekspertas būtų nustatęs reikšmės bylai turinčių aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymą. Byloje nebuvo objektyviai nagrinėjamas jos atsakomybės klausimas. Taip pat nėra duomenų, kad ji netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, pažeidė turto ar piniginių lėšų naudojimo tvarką ar davė nurodymus pavaldiniams ar kitiems asmenims, todėl jos veiksmuose nėra BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jos kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 str. 2 d., 184 str., 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., o surinkti įrodymai patvirtina, jog ji neįvykdė šių nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti; UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Apeliantas teigia, kad pasirašydamas Papildomą susitarimą Nr. 01/1-02 prie 2001 m. vasario 1 d. sutarties Nr. 01-01, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ir pateikdamas jį UAB (duomenys neskelbtini) jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Papildomame susitarime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) perduodama naudojimui asfaltuota aikštelė su gazonais, kurios bendras plotas sudaro 915 m2. Susitarime nenurodyta, kad išnuomojama aikštelė nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), t. y. nenurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nuteistasis M. M. nurodo, kad jo tėvas, G. M. 1996 m. lapkričio 4 d. įsigijo gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo ir 2000 m. birželio mėn. Žemės sklypo paženklinimo aktas patvirtina, kad egzistavo faktiniai žemės nuomos santykiai tarp G. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ir įregistruota tik 2008 m. dėl Vilniaus miesto savivaldybės specialistų neveikimo. Tačiau rašytinės žemės nuomos sutarties nebuvimas nedaro jos negaliojančia. Žemės nuomos sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CK 1.93 str.). Tai, kad 2001 m. tarp G. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės faktiškai buvo susiklostę žemės nuomos santykiai patvirtina ir Vilniaus mokesčių inspekcijos žemės nuomos deklaracijos, sumokėtas žemės nuomos mokestis. Apeliantas teigia, kad jam nekilo abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 915 m² aikštele. 2001 m. sausio 26 d. Panaudos susitarimu G. M. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) teisę naudoti 31,26 a žemės sklypą, priskirtą pagal 2000 m. birželio mėn. Žemės sklypų ribų paženklinimo akte nustatytas linijas. Sklypas buvo perduotas neatlygintinai naudoti 10 metų, t. y. nuo 2001 m. sausio 26 d. iki 2011 m. sausio 26 d. M. M. nurodo, kad remdamasis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei Panaudos sutartimi jis išrašė sąskaitas faktūras už automobilių aikštelės nuomą. Tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) visą patalpų nuomos sutarties galiojimo laiką naudojosi minėta automobilių aikštele, patvirtino visi liudytojai, tarp jų ir įmonės direktorius V. K.. Teismo išvada, kad pinigai pagal šį susitarimą buvo pervedami be V. K. žinios, yra nepagrįsta. Apeliantas tvirtina, kad aikštelėje buvo parkuojami UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei klientų automobiliai, atvykdavo transportas, kuris atveždavo ir išveždavo medžiagas, gaminius, vienintelis privažiavimas prie nuomojamo pastato buvo per aikštelę.
Nuteistasis M. M. taip pat nurodo, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog jis davė nurodymus ar darė poveikį kitiems asmenims, kad šie atliktų neteisėtus veiksmus, nusikaltimus. Teiginiai, jog UAB (duomenys neskelbtini) neatliko UAB (duomenys neskelbtini) naudai nurodytų darbų ir nesuteikė paslaugų, yra neparemti bylos duomenimis. Nuo 2003 m. vasario 17 d. iki 2005 m. sausio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai atliko įvairius darbus. 2011 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad M. M. užsakydavo transportą, išveždavo kartonines dėžes. 2011 m. kovo 23 d. teismo posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad vyko įvairūs patalpų remonto darbai, keletą kartų buvo remontuojamos ofiso patalpos, įrengta papildoma patalpa sandėlyje. Dalį darbų atliko UAB (duomenys neskelbtini) , dalį UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. U. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko kanalizacijos plovimą. Liudytojas R. R. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) valė kanalizacijos šulinius, išveždavo sniegą, jis kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotoju padarė medinius stelažus, dalį kabineto remonto darbų taip pat atliko UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. B. davė analogiškus parodymus, papildomai patvirtino aplinkybes dėl automobilio „Iveco“ dažymo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. negalėjo nežinoti, jog 2003 m. buvo atliekami papildomo kabineto remonto darbai. Todėl V. K. parodymai turi būti vertinami kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė papildomai apklausti liudytoją K. P., kuris nurodė, jog ankstesnius jo parodymus įtakojo V. K. darytas spaudimas. Nuteistasis R. M. nurodo, kad sąskaitas faktūras už atliktus stelažų pastatymo darbus, už suteiktus komunalinius patarnavimus, už atliktus šildymo sistemos projektavimo darbus, už atlikto automobilio „Iveco“ remonto darbus, už atliktus patalpų remonto darbus, už patalpų šildymo remontą jis išrašė remdamasis ūkiniais-komerciniais santykiais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).
Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo tyčią klastoti dokumentus, siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Pagal BK 300 str. dokumento klastojimu pripažįstami tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Sąskaitose faktūrose nurodyta informacija atitinka tikrovę, todėl šie dokumentai laikytini įprastais komerciniais dokumentais. Teismas nepagrįstai įprastinius įmonių komercinius santykius vertino kaip nusikaltimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kuo pasireiškė suteiktų paslaugų ar atliktų remonto darbų neteisėtumas. Bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo neteisėto pinigų judėjimo, įmones siejo ūkiniai komerciniai santykiai, todėl buvo vykdomi mokėjimai.
Nuteistasis M. M. taip pat nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos buvo šildomos elektra, elektros energija buvo naudojama ir patalpų apšvietimui. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. A. patvirtino, kad jų darbuotojas Tvardauskas nurašinėjo skaitliukų parodymus ir pateikdavo sąskaitas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. kitokių duomenų dėl elektros energijos suvartojimo apskaitos nepateikė. Apeliantas teigia, jog sąskaitas faktūras už elektros energiją jis išrašė remdamasis faktinėmis aplinkybėmis dėl elektros energijos suvartojimo. Be to, nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio pagrįstumo. Nurodo, jog teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos už realiai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus bei panaudotą elektros energiją, tarp įmonių buvo susiklostę nuolatinai ūkiniai-komerciniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti nuteistųjų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio išvadų teisingumą, atlikusi įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyręs nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl G. P. teisinio statuso pagal jos kaip finansų direktorės įgaliojimų turinį bei netinkamai individualizavo už atskiras nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir neteisingai jas subendrino. Įvardintos priežastys sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajai G. P. nepagrįstai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį bei pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamai nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir jų subendrinimo.
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį.
Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, dėl to nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Nuteistieji apeliaciniuose skunduose iš esmės teigia, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistoji G. P. dirbo finansų direktore, bei UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus pareigas joje ėjusio nuteistojo M. M., buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ištyręs bylos duomenis, nepagrįstai pripažino nusikaltimais. Tačiau byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl to, kad G. P. ir M. M. veiksmai, kuriais nuteistieji siekė ne iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų tikslų – iššvaistyti ir pasisavinti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad prie 2001 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01-01 (t. 9, b.l. 66-67) dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 01/1-02 (toliau nutartyje – Susitarimas Nr. 01/1-02), kuriame M. M. UAB (duomenys neskelbtini) vardu UAB (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis šalia šių patalpų esančią 915 m² asfaltuotą aikštelę su gazonais už 1, 94 Lt /1 m² per mėnesį (t. 9, b.l. 68). Nuteistasis M. M. neginčija pasirašęs minėtą Susitarimą Nr. 01/1-02, kurį apeliaciniame skunde įvardija panaudos sutartimi, tačiau savo teisę jį pasirašyti nepagrįstai kildina iš 2001 metais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklosčiusių faktinių savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykių. Viena vertus, iš Susitarimo Nr. 01/1-02 turinio matyti, kad šalys susitarė ne dėl panaudos, kuri savo esme yra neatlygintinė sutartis (CK 6.629 straipsnis), bet dėl valstybinės žemės subnuomos (CK 6.553 straipsnis), už kurią susitarė atsiskaityti vienkartine suma, pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai per 10 (dešimt) mėnesių, nedalijant lygiomis dalimis kas mėnesį, t.y. po 2004 m. vasario 1 d., nors byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų kopijos patvirtina, kad nuomos mokestis buvo mokamas periodiniais mokėjimais kiekvieną mėnesį (t. 1, b.l. 51, 52, 55, 59, 62, 64, 66, 68, 70, 72; t. 3, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62). Pažymėtina ir tai, kad pagal Susitarimo Nr. 01/1-02 2 punktą nuomos mokestis per mėnesį sudarė 1 775,10 Lt [915 m² x 1, 94 Lt/1 m²], tuo tarpu minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos žymiai didesnei sumai – 4 835,48 Lt (be PVM) (t. 1, b.l. 51, 52, 55, 59, 62, 64, 66, 68, 70, 72) bei 18 880 Lt (be PVM), 21 550 Lt (be PVM), 14 255 Lt (be PVM), 14 855 Lt (be PVM), 17 844, 08 Lt (be PVM) sumoms (t. 3, b.l. 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62), juolab, kad iš nuteistojo M. M. į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų kopijų matyti, kad nuomos mokestis pagal Susitarimą Nr. 01/1-02 kai kuriuos mėnesius buvo mokamas net po du tris kartus – 2004 m. birželio 1, 14 ir 16 dienomis atitinkamai 18 880 Lt, 4 835,48 Lt ir 21 550 Lt (t. 3, b.l. 56, 57; t 1, b.l. 62), 2004 m. liepos 1 ir 9 dienomis – 14 255 Lt ir 4 835,48 Lt (t. 3, b.l. 58; t. 1, b.l. 64), 2004 m. rugpjūčio 9, 10 ir 26 dienomis atitinkamai 14 855 Lt ir 4 835, 48 Lt ir 14 855 Lt (t. 3, b.l. 59, 60; t. 1 b.l. 66), 2004 m. rugsėjo 13 ir 22 dienomis – 4 855, 48 Lt ir 14 855 Lt (t. 1, b.l. 68; t. 3, b.l. 61). Kita vertus, subnuoma galima tik turint rašytinį nuomotojo, šiuo atveju savivaldybės, sutikimą subnuomoti išsinuomotą žemę. Tuo tarpu iš bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį sudarė tik 2008 m. kovo 20 d. (t. 2, b.l. 282). Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad minėto Susitarimo Nr. 01/1-02 sudarymo metu tokio sutikimo UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, o tai reiškia, kad neturėjo juridinio pagrindo aikštelės nuomos sutarčiai sudaryti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme M. M. nuosekliai tvirtino, kad visus su aikštelės, esančios prie negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuoma susijusius klausimus jis derino tik su UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktore G. P., perduodamas jai pasirašytą ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu patvirtintą Susitarimą Nr. 01/1-02, kurį šį grąžino su UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir direktoriaus V. K. parašu (t. 9, b.l. 1, 2-3, 4-6, 76-77, t. 11, 118). Tuo tarpu nuteistoji G. P. kategoriškai neigė ką nors žinanti apie Susitarimo Nr. 01/1-02 pasirašymo aplinkybes, teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog minėtą susitarimą (abu jo egzempliorius) matė ant V. K. darbo stalo, nurodė galėjusi perduoti M. M. vieną V. K. pasirašytų susitarimo egzempliorių, tačiau jokios iniciatyvos dėl šio susitarimo pasirašymo nesiėmė (t. 9, b.l. 147-148, t. 11, 116). Šias aplinkybes nuteistoji pažymėjo ir apeliaciniame skunde, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistojo M. M. parodymus, kad aikštelės nuomos klausimus jis derino tik su G. P., patvirtina liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nuoseklūs parodymai, kad papildomo Susitarimo Nr. 01/1-02 prie 2001 m. vasario 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01/01 jis nepasirašinėjo ir apie jį nieko nežinojo. Liudytojo V. K. parodymai patvirtinti 2006 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. 7299, kuria nustatyta, jog parašas, esantis Susitarime Nr. 01/1-02, padėtas ne V. K. ranka, imituojant V. K. parašą (t.3, b.l. 4-5). Liudytojas V. K. parodė, kad G. P. išėjus iš darbo, jis ėmė mokytis atlikti pavedimus elektroniniu būdu ir peržiūrėjęs ankstesnius mokėjimo pavedimus nustatė, kad buvo atliekami pavedimai UAB (duomenys neskelbtini) pagal jam nežinomą Susitarimą Nr. 01/1-02, kurio įmonės dokumentacijoje nerado, todėl siekdamas išsiaiškinti situaciją, kodėl jo atsitiktinai pastebėtose UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. pasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos tokios didelės sumos už jam nežinomas įmonei suteiktas paslaugas: iš M. M. gavo Susitarimo Nr. 01/1-02 ir PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, kurių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentacijoje nebuvo, 2005 m. kovo 15 d. pareikalavo iš G. P. ir M. M. paaiškinimų (raštu) dėl atsiskaitymų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 2-4, 5-7, 8, 9, 29-34), kreipėsi į vienintelį įmonės akcininką K. J. dėl pritarimo atlikti įmonėje auditą ir sudarė su audito įmone sutartį bei kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl G. P. nusikalstamų veiksmų, suklastotų dokumentų pagrindu iššvaisčius UAB (duomenys neskelbtini) turtą (t. 1, b.l. 1-2).
Išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti, kad V. K. kabinete papildomo Susitarimo Nr. 01/1-02 G. P. nematė. Tai reiškia, kad G. P., kaip įmonės finansų direktorė, privalanti garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, nesant tam teisėto pagrindo, priimdavo iš M. M. PVM sąskaitas-faktūras ir atlikdavo didelių skirtingo dydžio sumų pervedimą, be to, kaip jau minėta, kai kada net du ar tris kartus per mėnesį, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už šiai įmonei nepriklausančią aikštelės nuomą. Į bylą M. M. pateiktos PVM sąskaitų-faktūrų kopijos patvirtina, kad tokiu būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2005 m. sausio 7 d. už aikštelės nuomą finansų direktorė G. P. neteisėtai pervedė 123 744,88 Lt. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esančių įrodymų visuma: nuteistosios G. P. parodymai, kurie patvirtina, kad pavedimus pagal pateikiamas sąskaitas-faktūras ji atliko suklastoto Susitarimo Nr. 01/1-02 pagrindu, kurį ji patvirtina mačiusi, nuteistojo M. M. paaiškinimai, kad su aikštelės nuoma susijusius klausimus jis derino išimtinai tik su UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktore G. P., specialisto išvada patvirtinti liudytojo V. K. parodymai, kad apie papildomą susitarimą jis nežinojo ir jo nepasirašė. Be to, šiuos įrodymus iš dalies patvirtina ir bylos medžiagoje esantys nuteistųjų G. P. ir M. M. raštu duoti paaiškinimai dėl atsiskaitymų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 29-34). Iš šių paaiškinimų matyti, kad juose nurodytos aplinkybės iš esmės pasitvirtino ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu liudytojo V. K. elgesį, t.y. atkaklų reikalavimą pasiaiškinti, kurį G. P. įvardija kaip psichologinį spaudimą, susidariusioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti neadekvačiu, juolab, kad nuteistoji G. P. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad iki to laiko, kai pareikalavo rašyti pasiaiškinimą, tarp jos ir V. K. jokių konfliktų nebuvo (t. 11, b.l. 115). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas apeliantės skundo argumentas, kad jos ir V. K. santykiai buvo įtempti, todėl melagingus parodymus jis duoda kerštaudamas G. P.. Tokių prielaidų neduoda pagrindo daryti ir kitų byloje apklaustų liudytojų duoti parodymai.
Atsižvelgiant į tai, kad finansų direktorė G. P. vienintelė įmonėje žinojo apie Susitarimą Nr. 01/1-02 ir, kaip pati nurodo, jo pagrindu priimdavo iš M. M. PVM sąskaitas-faktūras bei pervesdavo jo vadovaujamai įmonei pinigus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. P. žinojo, jog suklastotas iš M. M. gautas PVM sąskaitas-faktūras už aikštelės nuomą priima ir jų pagrindu pavedimus atlieka suklastoto Susitarimo Nr. 01/1-02 dėl aikštelės nuomos pagrindu. Kitų minėtų UAB (duomenys neskelbtini) lėšų neteisėtu pervedimu suinteresuotų asmenų nenustatyta, jų nenurodo ir apeliantai.
Apeliantė bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iškėlė versiją, kuri iš esmės yra vyraujanti ir jos apeliaciniame skunde, jog visus piniginių sumų pavedimus UAB (duomenys neskelbtini) ji atlikdavusi tik kartu su direktoriumi V. K., kadangi pavedimą galima buvo atlikti tik įvedus abu banko UAB (duomenys neskelbtini) suteiktus šifrus-kodus, kurių vieną, apeliantės teigimu, turėjo ji, o kitą – įmonės direktorius, todėl atlikdama operaciją su banko sąskaita, visų pirma ji panaudodavo savo slaptažodį ir suvesdavo į kompiuterį duomenis, o direktorius V. K., įvedęs savo slaptažodį, patvirtindavo operaciją (t. 9, b.l. 197-148, t. 11, 116). Byloje esančiame AB SEB Vilniaus banko Klientų aptarnavimo skyriaus grupės vadovo parengtame Elektroninio sąskaitų tvarkymo apraše nurodoma, jog programos keturių lygių dokumentų apsaugos sistema realizuojama suteikiant: 1) vartotojo slaptažodį (kiekvienas darbuotojas įmonėje, kuris turės dirbti su šia programa, turi būti užregistruojamas, t.y. jam suteikiamas vardas (iki 10 simbolių) ir slaptažodis, kurių pagalba jis galės pradėti darbą su programa – tai atlieka sistemos administratorius); 2) individualaus kodo slaptažodį (kiekvienas dokumentas, kuris siunčiamas į banką, turi būti pasirašytas, vienu iš parašų – telegrafiniu kodu); 3) šifravimo slaptažodį (kiekvienas dokumentas, kuris siunčiamas į banką, turi būti užšifruotas, tam naudojamas šifravimo slaptažodis, kuris identifikuoja vieną iš įmonės vadovų parašų. Tai gali būti arba pirmas, arba antras parašas kliento pasirinkimu); 4) prisijungimo prie bankinės sistemos slaptažodį (siunčiant į banką arba pasiimant iš banko informaciją, reikalingas priėjimas prie bankinės sistemos. Apsaugojimui nuo neleistino prisijungimo yra naudojamas prisijungimo prie bankinės sistemos slaptažodis) (t.9, b.l. 150-153).Tuo tarpu iš bylos medžiagoje esančio AB SEB banko pranešimo matyti, jog informacijos, kas konkrečiai iš įmonės darbuotų turėjo teisę naudotis banko suteiktais slaptažodžiais, bankas neturėjo (t.2, b.l. 251), o prie AB SEB Vilniaus banko ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų tvarkymo elektroniniu būdu sutarties (t. 2, b.l. 252-255) esantys Specialiosios dalies priedai tik patvirtina, kad įgyvendinant Elektroninių sąskaitų tvarkymo programoje realizuotą elektroninių sąskaitų tvarkymo keturių lygių dokumentų apsaugos sistemą (t.9, b.l. 150-153), įmonės direktoriui V. K. buvo suteikti kodai ir prisijungimo slaptažodis (t. 2, b.l. 256, 257), ką paliudija ant sutarties ir minėtuose prieduose esantis direktoriaus V. K. parašas. Kitaip tariant, be nuteistosios G. P. parodymų, kitų duomenų, kurie patvirtintų jos versiją, kad kiekvieną elektroninių būdu atliekamą pavedimą ji atlikdavo tik kartu su direktoriumi V. K., byloje nėra. Tuo tarpu apeliantės akcentuojama aplinkybė, kurią liudytojas V. K. nurodė ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 23 d. vykusioje liudytojo papildomoje apklausoje ir patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 11, b.l. 106), jog prisijungimo kodus su slaptažodžiais turėjo jis ir G. P., slaptažodžiai buvo atskiri, „prie savęs nepririšti“, kodai keitėsi kas savaitę (t. 2, b.l. 13-14), tik patvirtina, kad kiekvienas jų galėjo prisijungti prie bankinės sistemos savarankiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, abi Sąskaitų tvarkymo elektroniniu būdu sutarties šalys elektroninio sąskaitų tvarkymo programos apsaugos sistemos įgyvendinimo reikalavimų tiksliai nevykdė: bankas, kaip sistemos administratorius, neturėjo duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie turi teisę dirbti su programa, nors pagal elektroninio sąskaitų tvarkymo taisykles turėjo užregistruoti įmonės darbuotojus, kurie dirbs su sistema, jiems suteikti atskirą vardą ir slaptažodį. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo priimta jokių įmonės vidaus dokumentų, susijusių su sąskaitų tvarkymu elektroniniu būdu. Čia pažymėtina, jog liudytojas V. K. patvirtino apeliantės akcentuojamą aplinkybę, kad pagal nustatytus formalumus, t.y. raštu finansų direktorė G. P. nebuvo įgaliota viena atlikti pavedimus elektroniniu būdu bei bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog įmonėje už buhalterinę apskaitą ir pavedimų atlikimą buvo atsakinga finansų direktorė, jai buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros, tuo tarpu jis slaptažodžių nežinojo, pavedimų nedarydavo, juo labiau, kad slaptažodžiai dažnai, kas savaitę ar dvi savaites, keisdavosi, todėl dėl nuolatinių komandiruočių jis fiziškai negalėtų šių veiksmų atlikti (t. 11, b.l. 104). Liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes dėl to, kad slaptažodžių jis nežinojo ir elektronine bankininkyste naudotis nemokėjo, patvirtina liudytojų E. R., nuo 2004 m. dirbusios UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere-kasininke, ir R. K., nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. birželio 16 d. dirbusios šios įmonės vadybininke bei kasininke, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai (t. 2, b.l. 125-126, 138-139; t.11, b.l. 107-108,109-110), jog pavedimus įmonėje darydavusi tik finansų direktorė G. P.. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės nurodomą aplinkybę, kad V. K. kiekvieną savaitę paimdavo iš banko sąskaitų išklotines, kuriose matė, kur ir už ką pervedami pinigai. Pažymėtina, jog liudytoja E. R., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, jog G. P. pavedimu kai kada paimdavo išrašus iš banko (t.11, b.l. 108), tuo iš esmės paneigdama apeliantės teiginius, kad V. K. reguliariai imdavo iš banko ir analizuodavo sąskaitų išklotines.
Įvertinusi aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės versiją, jog kiekvieną elektroniniu būdu atliekamą pavedimą, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini), ji darydavo tik kartu su direktoriumi V. K., kurią paneigia ne tik nuoseklūs liudytojo V. K. parodymai, bet ir liudytojų E. R. ir R. K., dirbusių su įmonės finansais, parodymai. Kitų objektyvių duomenų, kurie teisėjų kolegijai duotų pagrindą atmesti minėtų liudytojų parodymus ir vadovautis apeliantės paaiškinimais, kokiu būdu įmonėje buvo atliekami pavedimai bankinėje sistemoje, byloje nėra. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokėjimo pavedimus UAB (duomenys neskelbtini) pagal nuteistojo M. M. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už aikštelės nuomą pagal Susitarimą Nr. 01/1-02, kaip ir kitus jai inkriminuojamus neteisėtai atliktus pavedimus, atliko nuteistoji G. P.. Išanalizavusi bylos medžiagoje esančius UAB (duomenys neskelbtini) einamųjų sąskaitų vykdytų operacijų išrašus (t. 4, 5, 6), teisėjų kolegija pažymi, jog įmonės atliktų mokėjimo pavedimų skaičius ir dažnumas (paprastai prie bankinės sistemos buvo prisijungiama keletą kartų per dieną) per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d. taip pat patvirtina apeliantės versijos nepagrįstumą, kadangi tokiu atveju direktoriaus V. K. darbotvarkė būtų visiškai priklausoma nuo finansų direktorės G. P., kas įvertinus įmonės darbo specifiką ir direktoriaus kompetenciją, nėra realu.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. K. nepateikė jos pareiginių nuostatų ir dėl to nėra galimybės nustatyti, už ką ji buvo atsakinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu prie 2009 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo pateikė UAB (duomenys neskelbtini) Finansų direktoriaus pareiginių nuostatų kopiją, 2001 m. sausio 2 d. patvirtintą įmonės direktoriaus V. K. parašu ir antspaudu (t. 2, b.l. 10-12). Nuostatų 4 dalyje, įvardintoje Finansininko atsakomybė, nurodyta, jog finansininkas atsako už: 4.1. Neteisėtai tvarkomą, ne laiku pateikiamą arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą; 4.2. Ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, išskyrus tuos atvejus, kai finansininkas apie pažeidimus įmonės vadovą yra informavęs raštu; 4.3. Dokumentų, susijusių su operacijomis, kurios pažeidžia įmonės veikos funkcijas, lėšų, materialinių vertybių priėmimo, saugojimo bei naudojimo tvarką, įforminimą; 4.4. Netikrinamas arba pavėluotai, neatidžiai tikrinamas atsikaitomųjų, einamųjų ir kitų banko sąskaitų operacijas, vėluojančius atsiskaitymus su skolintojais (kreditoriais), kontroliuojančiomis įstaigomis; 4.5. Pavėluotai pagal kontroliuojančių įstaigų ir teismų sprendimus išieškomas iš darbuotojų pinigines nuobaudas; 4.6. Komercinių paslapčių išdavimą; 4.7. Trūkumų, įsiskolinimų ir kitų nuostolių išieškojimo bei nurašymo tvarkos nesilaikymą; 2. Tvarkydamas finansinę ir buhalterinę apskaitą finansininkas turi garantuoti įrašų teisingumą ir laiku parengti atsikaitomuosius dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktoriaus atsakomybės turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šios įmonės finansų direktoriaus kompetencija buvo susijusi išimtinai su įmonės finansinės ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir buhalterinių operacijų bei kitų piniginių operacijų atlikimu, t.y. apsiribojo buhalteriui įstatymu priskiriama kompetencija. Tai akivaizdžiai parodo bylos medžiagos duomenys, patvirtinantys, kad finansų direktorė G. P. be PVM sąskaitų-faktūrų, kitų įmonės finansinių dokumentų, susijusių su įmonės ūkinėmis operacijomis ir ūkiniais įvykiais, kas vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, 11 straipsnio nuostatomis priskirtina vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitininko paslaugas teikiančios įmonės kompetencijai; įmonės direktoriaus liudytojo V. K. parodymai, jog finansų direktorė G. P. buvo atsakinga už įmonės finansus, taip pat ruošdavo įsakymus dėl atlyginimų, premijų, komandiruočių, o jis pasirašydavo (t. 11, 104-105); liudytojų E. R. ir R. K. parodymai, jog G. P. funkcijos įmonėje buvo susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir pavedimų atlikimu (t.11, b.l. 107-108, 109); pačios nuteistosios G. P. parodymai, kuri, apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, jog ji, kaip buhalterė, darbų atlikimo netikrindavo, o atliktas ūkines operacijas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą (t. 11, b.l. 115-117). G. P. pagal savo pareigas buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinės atskaitomybės sudarymą Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Išvadą, kad G. P. pagal savo pareigas buvo atsakinga tik už buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinės atskaitomybės sudarymą Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kaip įmonės buhalterė, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog G. P., kaip finansų direktorė, turėjo teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, užregistruoti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis apskaitos registruose bei patvirtinti savo parašu.
Apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytų darbų – stelažų montavimo, šildymo sistemos projektavimo darbų, automobilio Iveco Daily remonto darbų, komunalinių patarnavimų ir patalpų remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) naudai neatliko. Nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde pasirinktinai dėstomi liudytojų V. K., R. K., V. U., R. R., R. B. parodymų fragmentai, kuriais jis grindžia abiejų apeliantų palaikomą versiją, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko visus kaltinime nurodytus darbus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, pripažįsta nuteistiesiems palankia liudytojų parodymų interpretacija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės už jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Byloje nustatyta, kad nuteistieji visoms minėtoms paslaugoms pagrįsti, be PVM sąskaitų-faktūrų, jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog bendroves (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siejo sutartiniai santykiai, nepateikė. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita-faktūra – tai dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Kitaip tariant, PVM sąskaita-faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais kaip priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei. Taigi, esminė PVM sąskaitos-faktūros reikšmė yra ne sutartinių santykių atsiradimo įrodymas, o prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimas. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, tačiau bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nepakanka šalis siejusiems sutartiniams santykiams konstatuoti, t.y. teisė gauti vienokio ar kitokio dydžio atlyginimą visų pirma kyla ne iš PVM sąskaitos–faktūros, bet iš šalių sudarytos sutarties, t.y. iš sutartinių santykių. Tuo tarpu apeliantai, nors ir tvirtina, kad minėti darbai buvo atlikti, tačiau be PVM sąskaitų-faktūrų kopijų kiti įrodymai jų pateiktos versijos nepagrindžia.
Byloje esanti 2004 m. kovo 22 d. PVM sąskaita-faktūra, serija GFB (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikto automobilio Iveco Daily remonto darbus 14 236,70 Lt sumai (su PVM), tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad ši PVM apskaitos tikslais įforminta ūkinė operacija realiai buvo atlikta, byloje nėra. Iš byloje esančio oficialaus Iveco automobilių distribjutoriaus Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) informacinio rašto (t. 21, b.l. 231-237) matyti, jog automobilis Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. buvo periodiškai remontuojamas ir prižiūrimas įmonės dirbtuvėse, 2004 m. šis automobilis UAB(duomenys neskelbtini) buvo aptarnaujamas šešis kartus. Aplinkybę, kad įmonės automobiliai IVECO buvo remontuojami tik UAB (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojas direktorius V. K., kuris nurodė, kad automobilis Iveco Daily buvo naujas, garantinis (t.2, b.l. 81, 83-93), apdraustas „Kasko“ draudimu, todėl autoįvykio atveju, kuris dėl šio automobilio niekur nebuvo užfiksuotas, draudimas būtų apmokėjęs visus remonto ir dažymo darbus (t. 11, b.l. 106). Liudytojas J. Č., UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas, teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad įmonei priklausantis automobilis Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairuoja, nei 2004 metais, nei vėliau dažomas nebuvo, šis automobilis buvo remontuojamas Iveco servise, PVM sąskaitas-faktūras pasirašydavo jis pats. Liudytojas J. Č. pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu automobilis būtų dažomas UAB (duomenys neskelbtini), apie tai būtų nurodyta kelionės lapuose (t. 11, b.l. 108), kurie, kaip ir dalis kitų dokumentų, už 2004 m. pirmą ketvirtį yra dingę iš buhalterinės dokumentacijos. Liudytojo J. Č. nurodytą aplinkybes iš dalies patvirtina 2005 m. gegužės 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) serviso vadovo I. S. raštas, iš kurio matyti, kad automobilis Iveco Daily dėl kabinos įtrūkimo po kapotu remontui į jų servisą buvo pristatytas tik 2005 m. gegužės 4 d. (t. 2, b.l. 82). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas liudytojas K. P., tiriamų įvykių metu dirbęs įmonėje, paaiškino, jog automobilis Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtrūkęs po kapotu, tačiau aplinkybės, kur jis buvo dažomas ir kada nurodyti negalėjo, nes šio automobilio remontu rūpinosi jį vairuojantis J. Č. (t. 11, b.l. 214-216). Liudytojas V. U., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėju, apklausiamas teisme taip pat patvirtino, kad įmonėje esančių dviejų naujų automobilių garantinį remontą atliko tik Iveco servisas (t.11, 110). Tuo tarpu nuteistasis M. M. bei jo pavaduotojas R. B. teisiamojo posėdžio metu teigė (t. 11, 114, 118), jog automobilis Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau be įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ir ūkinių finansinių operacijų apskaitos registruose neįregistruoto PVM sąskaitos-faktūros antrojo egzemplioriaus (t.9, b.l. 7), kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų sudariusios susitarimą remontuoti automobilį Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio Iveco Daily, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų, todėl direktoriaus M. M. 2004 m. kovo 22 d. pasirašyta ir G. P. priimta PVM sąskaita-faktūra, serija GFB (duomenys neskelbtini), nepatvirtina UAB (duomenys neskelbtini) atlikus automobilio Iveco Daily remonto darbus.
Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad kitų kaltinime nurodytų darbų – stelažų montavimo, šildymo sistemos projektavimo ir remonto darbų, komunalinių patarnavimų ir patalpų remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) taip pat neatliko. Bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo metu liudytojas V. K. nuosekliai tvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01-01 UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo už patalpų nuomą, pagal skaitliuką, kurio rodmenis kontroliavo jis pats, elektros energiją, šiukšlių išvežimą bei vandenį. Nuomojamos patalpos buvo šildomos elektra. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai V. M. (t.2, b.l. 130-131, t. 11, 108), A. J. (t. 2, b.l 132-133, t. 11, 108), J. Č. (t. 2, b.l. 127-128,129, t. 11, 108), R. K. (t. 2, b.l. 138-139, t. 11, 109), K. P. (t. 2, b.l. 134-135, 109, 214-217), V. U. (t.11, 110-111), M. A. (t. 2, 202-203, t. 11, 111).
Liudytojo V. K. parodymus, jog UAB (duomenys neskelbtini) stelažų UAB (duomenys neskelbtini) nestatė, taip pat patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėju dirbantis liudytojas V. U., kuris parodė, jog įmonės įsigytus naujus metalinius stelažus surinko jų įmonės darbuotojai, bei liudytojai R. R., A. J. ir J. Č., teisiamajame posėdyje patvirtinę, jog įmonei Lenkijoje nusipirkus naujus metalinius stelažus, jų įmonės darbuotojai išrinko senus medinius ir pastatė naujus. Išrinkti mediniai stelažai iki šiol saugomi įmonės patalpose, nes jie yra įmonės balanse. Taigi, minėti liudytojai, kurių įrodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuosekliai tvirtino, jog metalinius stelažus sandėlyje statė jų įmonės darbuotojai, todėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. 2003 m. vasario 17 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios, be nuteistųjų ir UAB (duomenys neskelbtini) serviso vadovo liudytojo R. B. parodymų, tvirtinančio asmeniškai atlikus visus kaltinimuose nurodytus darbus, nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai (pvz., sutartis), nepakanka šalis siejusiems sutartiniams santykiams konstatuoti, dėl to pripažinti, jog UAB (duomenys neskelbtini) atlikus stelažų pastatymo darbus, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai dėl liudytojo R. B. parodymų nepatikimumo (t. 2, b.l. 143-144, 145-146, 11, 113-115).
Byloje esanti 2003 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LGA (duomenys neskelbtini), už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus šildymo sistemos projektavimo darbus nepatvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi sutartį dėl patalpų šildymo sistemos projektavimo darbų. Viena vertus, byloje nėra jokių šildymo sistemos projektavimo darbų dokumentų: šildymo sistemos projektavimo sutarties, darbų perdavimo-priėmimo akto, šio projekto apmokėjimo dokumentų ir kitos su tuo susijusios dokumentacijos, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų atlikusi tokio pobūdžio darbus ir juos suderinusi su nuomininkais – UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, be nuteistųjų ir liudytojo R. B., kiti byloje apklausti liudytojai tvirtino nieko nežinantys apie ketinimus pertvarkyti patalpų šildymo sistemą, visi apklaustieji liudytojai nurodė, jog patalpos buvo šildomos elektra. Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) atlikus minėtus šildymo sistemos projektavimo ir remonto darbus.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, 1-15, t. 11, 106, 201) duotus parodymus, jog su UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarta dėl patalpų remonto darbų atlikimo tvarkos. Remonto darbai buvo paskirstyti – UAB (duomenys neskelbtini) tiekė medžiagas ir atliko dalį darbų, o kitą dalį darbų atliko UAB (duomenys neskelbtini). Tokią tvarką iš esmės patvirtina Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 04/01 2.2.4 punktas, kuriame numatyta, kad kapitalinis remontas, susijęs su nuomininko veikla, gali būti atliekamas nuomininko lėšomis. Lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui, gali būti įskaitomos į nuomos mokestį (t. 9, b.l. 66-67). Būtent tai savo parodymuose ir nurodė įmonės direktorius V. K., jog už jų atliktus darbus ir nupirktas medžiagas buvo minusuojama iš nuomos mokesčio. Be to, liudytojo V. K. nurodytą aplinkybę, kad dalį nuomojamų patalpų remonto darbų atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai savo jėgomis patvirtina liudytojas V. U., kuris nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atliko parengiamuosius darbus – išpjaustė vamzdžius, išnešė, sutvarkė, o dažymo darbus atliko patys UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, taip pat liudytojas R. R., patvirtinęs, jog jis ir vairuotojas Jurijus 2003 m. pardavimų skyriui skirtose naujose patalpose sudėjo langus ir duris, o kitus darbus, išskyrus jų nutiestą komunikacijos kabelį kompiuteriui, atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ką apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir liudytojas K. P. (t. 11, b.l. 216). Tuo tarpu aplinkybę, kad minėti remonto darbai buvo atliekami 2003 metų pradžioje patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. balandžio 9 d. dirbantis liudytojas V. M., kuris nurodė, kad 2003 m. patalpos jau buvo suremontuotos. Visos išdėstytos aplinkybės viena vertus, nepatvirtina, kad 2004 metų pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose būtų atliekami remonto darbai, kita vertus, neduoda pagrindo abejoti minėtų liudytojų patvirtintais liudytojo V. K. parodymais, kad atsiskaitymas už nuomojamų patalpų remontą vyko pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 04/01 2.2.4 punktą, kuris numatė, kad lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui, gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų apeliantai nepateikė. Byloje esanti 2001 m. vasario 1 d. Nuomojamų negyvenamųjų patalpų remonto sutartis Nr. R-01 tik patvirtina, kad nuomininkui (UAB (duomenys neskelbtini) ) įsikeliant į nuomojamas patalpas nuomotojas (UAB (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo apmokėti patalpų remonto išlaidas, o nuomininkas per trejus metus – padengti jam tenkančias remonto išlaidas – po 250 Lt kas mėnesį (t. 3, b.l. 42). Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. balandžio 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, serija GFB (duomenys neskelbtini), 14 230,80 Lt sumai už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus patalpų remonto darbus išrašyta nesant tam faktinio pagrindo – pagal atskirą susitarimą atliktų patalpų remonto paslaugos, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) atlikus kaltinime pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą nurodytus patalpų remonto darbus.
2001 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01-01 3.5 punktas nustatė, kad nuomininkas apmoka faktines išlaidas už komunalines paslaugas pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą kas mėnesį per 10 (dešimt) dienų nuo pateikimo, ką patvirtina byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) per 2001-2005 metus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už nuomą ir patarnavimus suvestinės (t. 3, b.l. 49-54). Minėta suvestinė patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. kovo 7 d. mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2 221,29 Lt už komunalines paslaugas, 2003 m. kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) – 4 835,48 Lt už nuomą, o 2003 m. kovo 13 d. – 5 943, 33 Lt priemoką už komunalines paslaugas, kuri užpajamuota nebuvo. Iš Suvestinės turinio matyti, jog 2002 m. pabaigoje ir 2003 metų pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) už komunalines paslaugas vidutiniškai mokėjo 2 500 Lt per mėnesį, tuo tarpu 2003 m. kovo mėnesį už komunalines paslaugas su priemoka sumokėta 8 164,62 Lt suma, kuri tris kartus viršija įprastai mokėtiną sumą. Nuteistieji nepateikė duomenų, kurie patvirtintų 2003 m. kovo mėnesio sąnaudų pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog 2003 m. kovo 13 d. PVM sąskaita-faktūra, serija LGA 2538881, išrašyta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. kovo mėnesį suteikė UAB (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas 5 943, 33 Lt sumai, nėra pagrindo.
Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytas mokestis už šildymą pagal 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), bei papildoma priemoka už elektros energiją pagal 2004 m. rugsėjo mėnesio, 2004 m. spalio 15 d. ir 27 d. PVM sąskaitas-faktūras, atitinkamai serijos GFB (duomenys neskelbtini), GFB (duomenys neskelbtini) ir GFB (duomenys neskelbtini) , buvo įrašyti į minėtas PVM sąskaitas-faktūras be pagrindo.
Byloje jau minėta UAB (duomenys neskelbtini) per 2001-2005 metus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už nuomą ir patarnavimus suvestinė bei byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros (t. 3, b.l. 186, 188, 189, 190) patvirtina, jog pagal 2004 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GFB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 5 831,56 Lt priemoką už elektros energiją, o pagal 2004 m. spalio 15 d. bei spalio 27 d. PVM sąskaitas-faktūras, serijos GFB (duomenys neskelbtini) ir GFB (duomenys neskelbtini) atitinkamai 4 366 Lt ir 5 910, 86 Lt. Nuteistasis M. M. aprašydamas apeliaciniame skunde atsiskaitymo už suvartojamą elektros energiją tvarką, nurodė, jog vienintelė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ abonentė buvo UAB (duomenys neskelbtini), mokėjusi už pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, tiekiamą elektros energiją (t. 9, b.l. 88). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius liudytojas M. A. patvirtino, jog kiekvieną mėnesį jų įmonės darbuotojas užfiksuodavo elektros skaitliukų parodymus, kurių minėtame pastate buvo keli, ir susumavęs rodmenis, PVM sąskaitą-faktūrą pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) . Šią aplinkybę iš esmės patvirtino liudytojai V. K. ir R. R., nurodydami, kad ofise buvo vienas skaitliukas, pagal kurio rodmenis buvo mokama už suvartotą elektros energiją. Tačiau šiuo atveju esminis klausimas ne elektros skaitliukų rodmenų analizė, o tai, kokiu pagrindu M. M. nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) 2004 rugsėjo mėnesį bei spalio 15 ir 27 dienomis išrašė papildomas sąskaitas už elektros energiją (2004 m. rugsėjo mėn. – 5 831,56 Lt sumai, spalio mėn. – 10 276,86 Lt sumai). Liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir kanalizacijos priežiūrą UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2002-01-31 iki 2005-02-28 analizė parodo, jog už šias paslaugas 2004 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 1067,19 Lt sumai, kurioje mokesčio už suvartotą elektros energiją ir transformatorinės eksploataciją dalis – 761,04 Lt, 2004 m. spalio 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje dalis už elektros energija – 1245,16 Lt (t. 2, b.l. 221). Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog PVM sąskaitas-faktūras už suvartotą elektros energiją UAB (duomenys neskelbtini) jis išrašydavo UAB (duomenys neskelbtini) jam pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, tačiau kaip parodo liudytojo M. A. į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už 2004 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, jose nurodytos sumos už bendrovei (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas visiškai neatitinka pačios UAB (duomenys neskelbtini) nuomininkams – UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose išrašomų sumų. Jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros už elektros energiją yra išrašytos UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, byloje nėra. Tokiu būdu konstatuoti, kad papildomos priemokos už elektros energiją pagal 2004 m. rugsėjo mėnesio, 2004 m. spalio 15 d. ir 27 d. PVM sąskaitas-faktūras, išrašytos remiantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, kaip teigia apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje M. M. pareikštame kaltinime klaidingai nurodyta priemoką už elektros energiją patvirtinančios PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data ir serijos numeris, ką patvirtina bylos medžiagoje esanti PVM sąskaita-faktūra (t. 3, b.l. 189). Šis rašymo apsirikimas kaltinimo esmės nekeičia, todėl taisytinas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoj 2004 m. kovo 22 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija GFB 0984509, nurodžius tikrąją PVM sąskaitos-faktūros datą ir serijos numerį – 2004 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra, serija GFB 1606105.
Byloje esanti 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita-faktūra, serija GFB 1606151, taip pat nėra pakankamas įrodymas, jog UAB (duomenys neskelbtini) 3 (tris) mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) yra nemokėjusi už elektrą. Minėtos liudytojo M. A. į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už 2004 metus parodo, jog sąskaitos UAB (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos reguliariai, kiekvieną mėnesį. UAB (duomenys neskelbtini) per 2001-2005 metus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už nuomą ir patarnavimus suvestinė bei byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad nuo 2004 m. sausio 12 d. už komunalines ir ryšio paslaugas, tame tarpe ir elektros energiją, kiekvieną mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos PVM sąskaitos-faktūros. Byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi įsiskolinimų UAB (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir už patalpų šildymą už 3 (tris) mėnesius, nes bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad pavedimai pagal PVM sąskaitas-faktūras už komunalines paslaugas buvo atliekami laiku, juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pagal susiklėsčiusią praktiką UAB (duomenys neskelbtini) nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) atskirai sąskaitų už sunaudotą elektros energija neišrašydavo, ši suma, kaip jau minėta, sudarydavo sąskaitos už komunalines ir ryšio paslaugas sumos dalį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita-faktūra, serija GFB (duomenys neskelbtini) , patvirtinanti UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už suvartotą elektros energija už 3 (tris) mėnesius, išrašyta nepagrįstai.
Pažymėtina, jog 2006 m. spalio Specialisto išvada Nr. 5-1/169 nustatyta, kad visose aukščiau analizuotuose PVM sąskaitose-faktūrose ties įrašu „išrašė“ yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. pavardė ir parašas, o ties įrašu „Priėmė“ yra spaudas „Finansų direktorė G. K.“ ir parašas (t. 3, b.l. 256-126), o tai visų ištirtų įrodymų kontekste reiškia, kad būtent nuteistieji M. M. ir G. P..
Remdamasi bylos medžiagos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, jog M. M. pareikštame kaltinime klaidingai nurodytos 2004 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija GFB (duomenys neskelbtini), išrašymo pagrindas – „už patalpų šildymo remontą“, kadangi iš bylos medžiagoje esančios PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad ši išrašyta už patalpų šildymą (už tris mėnesius), juolab, kad šios patalpos buvo šildomos elektra. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio rašymo apsirikimas kaltinimo esmės nekeičia, jis taisytinas nuosprendžio aprašomojoje dalyje šiame M. M. pareikštame kaltinime vietoj 2004 m. gruodžio 9 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, serija GFB (duomenys neskelbtini), pagrindo „už patalpų šildymo remontą“ nurodytinas kitas pagrindas – „už patalpų šildymą už tris mėnesius“.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas visiškai patvirtina 2010 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. 5/1-58, kurioje nurodyta, kad pagal realiai neįvykusias ūkines operacijas, įformintas papildomu susitarimu Nr. 01-02 ir PVM sąskaitomis-faktūromis, UAB (duomenys neskelbtini) įrašė į buhalterinę apskaitą ir juos apskaitė, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nuomos bei papildomų komunalinių paslaugų ir remonto darbų už 194 333,56 Lt dokumentai, dėl juose įrašytų neįvykusių ūkinių operacijų, neturi juridinės galios (t. 3, b.l. 204-228). 2008 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr.5-1/122 taip pat konstatuota, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 17 d. iki 2005 m. sausio 7 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už nesuteiktas paslaugas ir neatliktus darbus G. P. mokėjimo pavedimais pervedė iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 194 333,56 Lt. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. nepateikė tyrimui ūkinių-finansinių operacijų apskaitos registrų ir kasos knygos už 2002-2003 metus, tyrimą atlikęs specialistas A. N. konstatavo, jog nustatyti, kiek pinigų iš tikrųjų UAB (duomenys neskelbtini) gavo iš UAB (duomenys neskelbtini), ar visi gauti pinigai buvo apskaityti ir užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, bei kiek ir kur UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo gautus iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, nėra galimybės (t. 3, b.l. 162-174). Šią išvadą specialistas A. N. patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 11, 201-202).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)
Apeliantai tvirtina, kad jų veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) siejo komerciniai santykiai, todėl PVM sąskaitose-faktūrose nėra tikrovės neatitinkančios informacijos, o jų pagrindu pavedimai buvo atliekami su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. žinia.
BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jei ją padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą dokumentą (arba klastodamas tikrą dokumentą) ar jį panaudodamas, realizuodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnis), t.y. būtina nustatyti, jog kaltininkas suprato, kad gamina arba klastoja tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudoja. Reikia pažymėti, jog kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė byla Nr. 2K-516/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. kompiuteriu sumaketavo ir atspausdino prie 2001 m. vasario 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01-01 sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 01/1-02 dėl UAB (duomenys neskelbtini) nepriklausančios aikštelės, esančios prie negyvenamųjų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos, kurį pasirašydamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir patvirtindamas įmonės antspaudu bei pateikdamas jį UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P. pasirašyti, aiškiai žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo išnuomoti šią aikštelę, tokiu būdu siekdamas, kad nepagrįsti pinigų pervedimai iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už įmonei nepriklausančią aikštelės nuomą būtų įteisinti – įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.
Aukščiau ištirtais ir įvertintais įrodymais taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. žinomai netikro dokumento – Papildomo susitarimo Nr. 01/1-02 pagrindu išrašė PVM sąskaitas-faktūras už stovėjimo aikštelės nuomą bei už realiai UAB (duomenys neskelbtini) nesuteiktas paslaugas – stelažų montavimą, šildymo sistemos projektavimą, automobilio Iveco Daily remontą, komunalinius patarnavimus ir patalpų remontą – šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ir siekdamas nepagrįstą pinigų pervedimą įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitą, perdavė šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P.. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorė G. P., žinodama, jog realiai UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės nenuomojo ir jokių paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, kaip šios įmonės finansų direktorė pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus suklastotas ir perduotas PVM sąskaitas-faktūras bendrai 194 333,56 Lt sumai ir įtraukė jas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tokiu būdu siekdama pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų M. M. ir G. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius: apeliantas M. M. pagamino tikrovėje neegzistuojantį, t.y. žinomai netikrą dokumentą – Susitarimą Nr. 01/1-02 – ir pateikdamas jį G. P., jį realizavo, o taip pat suklastojo tikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras – ir juos realizavo, ir dėl šių jo veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelę – 194 333,56 Lt žala. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, atmetama versija, kad apeliantai nesuvokė, kokius dokumentus naudoja UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) komerciniuose santykiuose, todėl apeliantų argumentai dėl tiesioginės tyčios jų veiksmuose nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad nuteistoji G. P., be kita ko, pasirašė minėtas PVM sąskaitas-faktūras, tokiu būdu ji ne tik panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bet ir, pasirašydama minėtas sąskaitas-faktūras, savo, kaip įgalioto asmens, parašu suteikė šiems rašytiniams aktams juridinę galią, t.y. juos suklastojo, ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 194 333,56 Lt žala. Šią aplinkybę patvirtina Specialisto išvada Nr. 5-1/169, kuria nustatyta, kad visose PVM sąskaitose-faktūrose ties įrašu „Priėmė“ yra spaudas „Finansų direktorė G. K.“ ir parašas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BK 320 straipsnio 4 dalis), apeliantei suklastotų dokumentų panaudojimas negali būti inkriminuotas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal 228 straipsnio 2 dalį
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė organizacija, juridinis, ar fizinis asmuo.
Nagrinėjamoje byloje nuteistieji yra privačių juridinių asmenų samdomi darbuotojai – direktorius ir finansų direktorė, todėl kvalifikuojant jų veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį visų pirma būtina nustatyti, ar jie pagal savo pareigas (atliekamas funkcijas) gali būti šios nusikalstamos veikos subjektu.
Siekiant nustatyti, ar asmuo yra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais asmens pareigas, vykdomas funkcijas, jo teises, pareigas ir turėtus įgaliojimus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal šią normą asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame viešajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).
Byloje nustatyta, kad M. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 1999 m. gegužės 1 d. (t. 3, b.l. 169) ir įmonės vardu priimdavo visus sprendimus Šie duomenys patvirtina, kad M. M. pagal pareigas ir įgaliojimų turinį atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, todėl gali būti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjektu.
Kaip minėta, pagal šią normą baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, fizinis ar juridinis asmuo. M. M. veiksmuose nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Piktnaudžiaudamas savo, kaip privataus juridinio asmens direktoriaus, įgaliojimais, siekdamas turtinės naudos, įmonės vardu pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus ir jų pagalba padėjo UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Dėl neteisėtų M. M. veiksmų didelės žalos patyrė privatus juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini) . Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl M. M. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas.
Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorės G. P. teisinis statusas pagal įgaliojimų turinį buvo išimtinai susiję su įmonės finansinės ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir buhalterinių operacijų bei kitų piniginių operacijų atlikimu, t.y. apsiribojo buhalteriui įstatymu priskiriama kompetencija. Kaip nustatyta įrodymų vertinimo dalyje, tai patvirtina bylos medžiagos duomenys, iš kurių matyti, kad finansų direktorė G. P. be PVM sąskaitų-faktūrų, kitų įmonės finansinių dokumentų, susijusių su įmonės ūkinėmis operacijomis ir ūkiniais įvykiais, kas vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, 11 straipsnio nuostatomis priskirtina vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitininko paslaugas teikiančios įmonės kompetencijai; įmonės direktoriaus liudytojo V. K. parodymai, jog finansų direktorė G. P. buvo atsakinga už įmonės finansus, taip pat ruošdavo įsakymus dėl atlyginimų, premijų, komandiruočių, o jis pasirašydavo (t. 11, 104-105); liudytojų E. R. ir R. K. parodymai, jog G. P. funkcijos įmonėje buvo susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir pavedimų atlikimu (t.11, b.l. 107-108, 109); pačios nuteistosios G. P. parodymai, kuri, apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, jog ji, kaip buhalterė atliktas ūkines operacijas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą (t. 11, b.l. 115-117). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad G. P. pagal savo pareigas buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinės atskaitomybės sudarymą Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Analogišką išvadą, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog G. P., kaip finansų direktorė, turėjo teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, užregistruoti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis apskaitos registruose bei patvirtinti savo parašu.
Ištirtų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad finansų direktorė G. P. įgaliojimų veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu neturėjo (BK 230 straipsnio 3 dalis), todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus G. P. teisiniam statusui nustatyti, ir pripažindamas, jog ji atitinka šiame straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, nepagrįstai nuteisė G. P. už piktnaudžiavimą savo, kaip privataus juridinio asmens finansų direktorės, įgaliojimais, siekiant turtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis dalyje, kurioje G. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, kadangi apeliantė nepadarė veikos, turinčios BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal 184 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį bei 184 straipsnio 2 dalį
Apeliantai tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistė, o M. M. padėjo jai iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą (pinigines lėšas), t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje.
BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims.
Įrodymų vertinimo dalyje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorė G. P. pagal jos įmonėje atliekamas finansų direktorės (finansininkės) pareigas jai patikėtą turtą – įmonės pinigines lėšas, ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, veikdami bendrininkų grupėje pagal išankstinį susitarimą, kuris pasireiškė tuo, kad M. M. klastos ir teiks G. P. PVM sąskaitas-faktūras, melagingai patvirtinančias, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko įvairius darbus ir suteikė paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) naudai (stelažų montavimo, šildymo sistemos projektavimą, automobilio Iveco Daily remonto, komunalinių patarnavimų ir patalpų remonto bei subnuomojo stovėjimo aikštelę), o G. P., šias PVM sąskaitas-faktūras įtrauks į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir atliks mokėjimo pavedimus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tokiu būdu nuteistieji tyčia, turėdami tikslą UAB (duomenys neskelbtini) naudai iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, laikotarpyje nuo 2003-02-17 iki 2005-01-07 pagal išankstinį susitarimą įvykdė savo nusikalstamą sumanymą: M. M. pagal išankstinio susitarimo sąlygas, tyčia, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbų neatliko ir paslaugų nesuteikė, į PVM sąskaitas-faktūras įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko minėtus darbus UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t.y. pastatė stelažus, atliko šildymo sistemos projektavimo, automobilio Iveco Daily remonto darbus, komunalinių patarnavimų ir patalpų remonto darbus bei subnuomojo stovėjimo aikštelę bendrai 194 333,56 Lt sumai, turėdamas tikslą pateisinti nepagrįstą pinigų pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, patvirtino šiuos žinomai suklastotus dokumentus savo parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir perdavė šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorei G. P., kuri JAS įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir 20-čia mokėjimo pavedimų neteisėtai pervedė 194 333,56 Lt sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB Vilniaus bankas“ į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. 60001671479, esančią AB „SEB Vilniaus bankas“. Šias savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) G. P. iššvaistė užimamų finansų direktorės pareigų pagrindu jos žinioje turėtą bendrovės didelės vertės turtą – pinigines lėšas 194 333,56 Lt sumai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, o UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M., užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę veikti jo vadovaujamos bendrovės vardu, teikdamas priemones (suklastotas PVM sąskaitas-faktūras), vykdydamas jo ir G. P. išankstinį susitarimą, sąmoningai suteikė pagalbą, kuri sudarė G. P. realias galimybes veikti, ir šiais veiksmai prisidėjo prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.
Šią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi įrodymų vertinimo dalyje ištirtų ir įvertintų liudytojų A. J., K. P., R. K., E. R., V. U., M. A., J. Č., R. R. bei pačių apeliantų parodymais ir 2008 m. liepos 25 d. bei 2010 m. balandžio 29 d. specialistų išvadomis Nr. 5-1/122 ir Nr. 5/1-58, kurių apeliantų skunduose išdėstyti įrodymais neparemti argumentai nepaneigia. Apeliantų skunduose išdėstyti samprotavimai kitaip vertinti byloje esančių įrodymų, susijusių UAB (duomenys neskelbtini) turto neteisėtu perleidimu UAB (duomenys neskelbtini) naudai, pagrindo nesudaro.
Dėl M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tuo atveju, kai yra sąmoningai pažeidžiami teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimai, ir dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (materiali nusikaltimo sudėtis). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).
Atsižvelgiant į tai, jog įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2001-2003 metais ūkinės-finansinės operacijos vykdytos nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos 3 punkto reikalavimų inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas, ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo pateikti tyrimui inventorizacijos dokumentų ir skolų su UAB (duomenys neskelbtini) suderinimo aktų už 2001-2005 metus, todėl nustatyti, ar visi gauti iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigai buvo apskaityti ir užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kur ir kiek UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo gautus pinigus, nėra galimybės. 2008 m. liepos 25 d. specialisto išvada Nr.5-1/122 ir ją pateikusio specialisto A. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti paaiškinimai (t. 11, 201-202) patvirtina, jog nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pažymėtina, jog Finansinėje atskaitomybėje už 2003-2005 ūkinius finansinius metus buvo pateikti iškreipti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) tikrąją ūkinę-komercinę, finansinę būklę bei duomenys apie turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus. 2010-04-29 specialisto išvada Nr. 5-1/58 patvirtinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2003-2005 metais buhalterinės apskaitos registruose pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – papildomą susitarimą Nr. 01-02 ir PVM sąskaitas-faktūras, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio ir 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus, nepagrįstai duomenis apie realiai neįvykusias nuomos bei papildomų komunalinių mokesčių paslaugų ir remonto darbų ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2003-2005 ūkinių finansinių metų turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (3 t., b.l. 204-228).
Atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, t. y. pagal BK 222 straipsnio1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Minėta, kad nuteistasis M. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 1999 m. gegužės 1 d. iki 2012 metų, taigi buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl įrodymų vertinimo ir G. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-574/2010, 2K-P-78/2012). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. P. pervedė į savo sąskaitą ir pagal kasos išlaidų orderį gavo grynais pinigais 25 478,70 Lt daugiau darbo užmokesčio negu jai turėjo būti išmokėta pagal darbo sutartį, pagrįsta įrodymais pripažintais bylos duomenimis: liudytojų K. J. ir V. K. parodymais bei 2006 m. spalio 19 d. specialisto išvada.
Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad 2000 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įsakymu Nr. 24/02/2000 vyr. finansininkei G. P. (G. K.) buvo paskirtas 2 900 Lt atlyginimas be atskaitymų, o 2004 m. vasario 24 d. direktoriaus V. K. įsakymu nuo 2004 m. kovo 1 d. G. P. atlyginimas buvo padidintas iki 3 300 Lt (t. 3, b.l. 84, 86). Šią aplinkybę apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius liudytojas V. K. (t. 11, b.l. 105), kuris kategoriškai neigė žinąs apie vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko K. J. 2000 m. lapkričio 21 d. sprendimą finansų direktorei G. P. paskirti 5 100 Lt mėnesinį atlyginimą (t. 3. b.l. 85). Tokiu atveju, jei akcininkas K. J. dar 2000 m. lapkričio 21 d. finansų direktorei G. P. skyrė 5 100 Lt dydžio atlyginimą, kam buvo reikalingas 2004 m. vasario 24 d. įsakymas dėl atlyginimo G. P. padidinimo iki 3 300 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu teisinės pagalbos pavedimu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad darbuotojų atlyginimus jis derina su įmonės direktoriumi V. K., kuris atsakingas už atlyginimo išlaidų realizavimą, bei paaiškino, jog 2000 metais jis niekam nebūtų skiręs 5 100 Lt atlyginimo, todėl 2000 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl G. P. 5 100 Lt atlyginimo yra netikras (t. 2, b.l. 169-200). Kita vertus, 2006 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. 5-1/169 nustatyta, kad pagal 2003 – 2005 metų kasos knygas ir banko dokumentus nustatyt, jog išmokėjimui bendrovės darbuotojams skirti pinigai buvo pervedami mokėjimo pavedimais į AB Vilniaus banko aptarnaujamas korteles, o G. P. dar ir į UAB Sampo banką. Pagal minėtus dokumentus G. P. pervesta iš viso 134 991,48 Lt (125 991,48 Lt į AB Vilniaus banke esančią sąskaitą ir 9 000 Lt į UAB Sampo banke esančią sąskaitą) arba 25 478, 70 Lt daugiau negu turėjo būti jai pervesta (t. 3, b.l. 26-33).
Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad G. P., turėdama tikslą pasisavinti jai, kaip įmonės finansų direktorei, kuri vienintelė įmonėje atlikdavo pavedimus, patikėtą turtą, tyčia, kaip už įmonės finansus atsakingas asmuo žinodama, jog pagal 1997 m. liepos 14 d. darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus V. K. įsakymais nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 15 d. jai turėjo būti išmokėta 109 512,78 Lt darbo užmokesčio, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 15 d. pervedė į savo sąskaitą 125 991,48 Lt darbo užmokesčio ir pagal 2005 m. gegužės 15 d. kasos išlaidų orderį be numerio gavo grynais pinigais 2 578,85 Lt, iš viso 13 4991,48 darbo užmokesčio, t.y. 25 478,70 Lt daugiau, negu jai turėjo būti išmokėta, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Dėl EŽTK 6 straipsnio 1 punkto bei BPK 7 straipsnio, 10 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimų
Apeliantės nurodomi EŽTK 6 straipsnio 1 punkto bei BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies bei 44 straipsnio 5 dalies pažeidimai iš esmės kildinami iš to, kad bylos proceso metu atsisakius tenkinti jos ir gynėjo prašymus atlikti įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekspertizę, nebuvo sudarytos galimybės naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teise teikti prašymus ir suvaržyta jos konstitucinė teisė į gynybą. Apeliantės teigimu skirti ekspertizę buvo būtina siekiant išsiaiškinti esmines aplinkybes, ar ji buvo materialiai atsakinga, ar įmonėje buvo priimtas įsakymas dėl elektroninės bankininkystės funkcijų jai skyrimo, ar buvo pareiginė instrukcija, ar įmonės vadovas V. K. buvo atsakingas už atliktas bankines operacijas.
Teismai, spręsdami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011). Tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas protokolinėmis nutartimis atsisakė tenkinti minėtus nuteistosios G. P. ir jos gynėjo prašymus skirti ekspertizę, nėra joks BPK pažeidimas, nes apeliantės įvardijamiems ekspertizės reikalingiems klausimams atsakyti ekspertizė nėra reikalinga, jie aptarti šios nutarties įrodymų vertinimo dalyje, todėl būtų tik bereikalingas bylos tyrimo vilkinimas, juo labiau, kad pagal byloje esančius (išlikusius) įmonių duomenis yra atlikti 3 (trys) išsamūs tyrimai ir pateiktos informatyvios specialistų išvados.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, todėl atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, nepaisant to, kad apeliaciniuose skunduose nuteistieji, prašydami juos išteisinti, jiems paskirtų bausmių nekvestionuoja, teisėjų kolegija įvertina, ar nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininkų asmenybės pavojingumą, juo labiau, kad nuteistoji G. P. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, išteisintina.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdami bausmes teismai turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti skiriamos bausmės motyvai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų; skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems G. P. iri M. M. bausmes, atsižvelgė į tai, kad apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, o jų atsakomybę sunkina tai, kad dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 2 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kad padaryti savanaudiški tyčiniai nusikaltimai, kuriuos kiekvienam nuteistajam teismas įvardija pagal nusikaltimo kategoriją, jog G. P. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), tris apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, o M. M. – vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir tris apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, bei nuteistųjų asmenybes apibūdinančias savybes, kad abu nusikalto pirmą kartą, nėra bausti administracine tvarka, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie turtinės žalos atlyginimą bendrovei (duomenys neskelbtini) . Įvertinęs išvardintas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, įrodančių, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių už nusikalstamų veikų padarymą jiems paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat konstatavo, jog nėra sąlygų taikyti jiems ir BK 62 straipsnio nuostatas. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas G. P. už sunkų ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei BK 228 straipsnio 2 dalyje, paskyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, o M. M. už sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje ženkliai už straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius mažesnes bausmes, už kitus nusikaltimus, t. y. G. P. inkriminuotą BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pasisavinimą ir M. M. inkriminuotą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą paskyrė baudas BK 47 straipsnio ribose.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistiesiems paskirtų bausmių skyrimo motyvavimas yra per daug fragmentiškas ir neatspindi bausmės individualizavimui šioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių, todėl nevisiškai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.
Įpareigojimas bausmės individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte, reikalavimas atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – šio straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį teismas pagrįstai siejo su BK 11 straipsnyje įtvirtintu tyčinių nusikaltimų skirstymu į tam tikras kategorijas, tačiau per mažai skyrė dėmesio kaltinamųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybėms bei kitoms su šia byla susijusioms aplinkybėms.
Nuteistieji bendrais veiksmais padarė savanaudišką tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), bendrais veiksmais iššvaistė didelę pinigų sumą (194 333,56 Lt), šį nusikaltimą padarė kito, apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) priskiriamo, nusikaltimo pagalba – suklastodami ir panaudodami dokumentus. Nuteistasis M. M. minėtą didelę pinigų sumą G. P. padėjo iššvaistyti piktnaudžiaudamas savo, kaip privataus juridinio asmens direktoriaus įgaliojimais, apgaulingai tvarkydamas įmonės apskaitą, kurie taip pat priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), be to, nuteistoji G. P. padarė dar vieną savanaudišką tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasisavino jos žinioje buvusias pinigines lėšas. Nuteistieji neprisipažino padarę šias nusikalstamas veikas, nusikaltimais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos neatlygino, tačiau nuteistųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo individualizuoti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad abu nuteistieji apibūdinami tik teigiamai: praeityje neteisti, nebausti administracine tvarka, turi šeimas, M. M. turi nepilnamečių vaikų, dirba, ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nepažeidė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nenustatyta, kad būtų padarę naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Čia taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo (2003 metų) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2013 metų) praėjo dešimt metų (iki bylos išnagrinėjimo apygardos teisme – aštuoni metai), tai iš tiesų yra ilgas laikotarpis teisingumo vykdymo prasme, teigiamai apibūdinantis apeliantus ir parodantis jų mažesnį pavojingumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos nuteistųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatitinka padarytos nusikalstamos veikos ir jų asmenybių pavojingumo bei bausmės teisingumo principo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per didelės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) sumažinamos inkriminuotų Baudžiamojo kodekso straipsnių ribose ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalių, 4 dalies ir 5 dalies 1-2 punktų nuostatomis iš naujo subendrinamos. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes, pasirinko tinkamą bausmių subendrinimo būdą, tačiau netinkamai jį pritaikė: subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu iš tiesų taikė visišką bausmių sudėjimo būdą, prie subendrintų nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių visiškai pridėdamas už atskirus nusikaltimus paskirtas baudos bausmes. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taip pat sudaro pagrindą keisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinamos su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir M. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.
Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje
Apeliantės prašymas atmesti jai pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) grindžiamas tik tuo, kad teismas turėjo ją išteisinti nepadarius jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, o tai yra paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir įvertinais įrodymais.
Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį.
Byloje įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuteistųjų G. P. ir M. M. bendrais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 194 333,56 Lt turtinė žala, kuri iš nuteistųjų nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) naudai pagrįstai priteista solidariai, o nuteistosios G. P. veiksmais – 25 478,70 Lt turtinė žala, kurią UAB (duomenys neskelbtini) privalo asmeniškai atlyginti nuteistoji G. P..
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad skunduose išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, išskyrus apeliantės argumentus, susijusius su jos kompetencijos ribomis ir galimybe duoti nurodymus pavaldiniams (BK 228 straipsnio 2 dalis), nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei teismo sprendimo turiniui. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad teismas ignoravo kokius nors įrodymus, savo sprendimus pagrindė neištirtais ar neteisėtai gautais įrodymais, kitaip pažeidinėjo procesines nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tokių duomenų kartu su apeliaciniais skundais nepateikė ir nuteistieji, jų išdėstyti argumentai iš esmės siejami tik su nuteistiesiems palankia bylos aplinkybių interpretacija, o teismo klaida, netinkamai konstatavus, kad G. P. yra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, ištaisyta apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad teismo padarytos išvados dėl veikų įrodytumo neatitinka apeliantų nuomonės, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą bei teismų sprendimų pagrindimą reglamentuojančios BPK normos.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuriuo G. P. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą tarnyba (2 epizodai) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – ją išteisinti, nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios veikos.
G. P. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda, bei galutinę subendrintą bausmę G. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
M. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bei 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.