Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

4. Tarnyba, kuri nuo 2019 m. lapkričio 1 d. yra atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. pavedimą Nr. 17-5 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021 vykdymo“, atlikusi pakartotinį pareiškėjos įgytos profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) vertinimą, siekiant dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, priėmė skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą. Skundžiamame Sprendime Tarnyba nurodė, kad pagal Tarnybos viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (1.72E) 1A-1797 „Dėl Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 18.2 papunktį Tarnybai suteikta teisė nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, jeigu pareiškėjas per Aprašo 16 punkte nustatytą terminą, t. y. per 1 mėnesio terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, nepašalino Tarnybos nurodytų trūkumų. Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. (1.22Mr)2R-268 informavo pareiškėją, jog per nustatytą terminą negavusi Tarnybos raštuose nurodytų dokumentų, sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, numatytą Aprašo 18 punkte, ar sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) įvertinimo priims vadovaudamasi turimais dokumentais. Pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, jog pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 priedo 3.6.2 papunktyje ir atitinkamai 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Direktyva 2005/36/EB) 5 priedo 5.6.2 papunktyje nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų.

5. Sprendime teigiama, kad Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. (1.22Mr)2R-268 informavo pareiškėją, jog per nustatytą terminą iš jos negavo Tarnybos raštuose nurodytų dokumentų. Tarnyba 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. (1.22Mr)2R-333 „Dėl pakartotinio prašymo pateikti dokumentus dėl vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje“ pakartotinai paprašė pareiškėjos iki 2022 m. kovo 21 d. pateikti trūkstamus dokumentus ar informuoti Tarnybą, jeigu šių dokumentų negali pateikti ((1) dokumentą, patvirtinantį, kad profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl padarytos nuskalstamos veikos, susijusio su bet kokia to asmens profesine veikla; (2) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos dokumentą, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB). Atsakydama į šį Tarnybos raštą 2022 m. kovo 4 d. el. laiške pareiškėja nurodė Tarnybai nelaukiant nurodyto 2022 m. kovo 21 d. termino pradėti vertinti prie paraiškos pridėtus dokumentus, siekiant įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Taip pat nurodė, kad visi vertinimui pateikti dokumentai yra pateikti ir papildyti el. laišku 2022 m. vasario 21 d.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad dokumento, patvirtinančio, jog profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su bet kokia to asmens profesine veikla, pateikimas jai yra apsunkintas, kadangi ji nesivertė vaistininko veikla, todėl jos nėra atitinkamuose registruose ar duomenų bazėse, kuriose būtų šie Tarnybos prašomi duomenys. Tarnyba netgi nenurodė pareiškėjai, apie kokį tiksliai dokumentą yra kalbama šiame reikalavime.

8. Pareiškėja dėl jos pateiktų dokumentų nepakankamumo įrodyti, jog jai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija, nurodė, kad Tarnyba Sprendime nurodė, jog pareiškėjos pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad jai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, jog pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje ir Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų.

11. Tarnyba, priimdama ginčijamus Įsakymą ir Sprendimą, konkrečiu atveju turėjo pareigą įvertinti pareiškėjos turimą kompetenciją ir ją palyginti su ta, kurios reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima verstis vaistininko profesine veikla, o pareiškėjos turimai kompetencijai atitikus tą, kurios reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teisės nuostatas, atsakovas privalėjo ją pripažinti; jei atlikus šį lyginamąjį tyrimą atsakovas nustatytų tik dalinę šios kompetencijos atitiktį, turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėja įrodytų, jog įgijo trūkstamų žinių ir kvalifikaciją.

13. VU 2022 m. birželio 7 d. pateikė savo vertinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos kursas, baigtas 2013 metais, buvo lyginamas su 2021 metais VU baigusių absolventų programa. Manytina, kad net 8 metų skirtumas yra žymus, atsižvelgiant į farmacijos mokslo pažangą ir vystymosi greitį. Negana to, vertinime nurodoma, jog iš pareiškėjos diplomo priedėlio negalima įvertinti, kokios kompetencijos buvo įgytos tam tikruose dalykuose. LSMU 2022 m. gegužės mėnesio vertinime tik nurodė sąrašą studijų dalykų, kurių nėra pateiktoje priedo prie diplomo kopijoje. Nenurodoma, kokių metų LSMU studijų programa buvo lyginama.

16. Tiek VU, tiek LSMU pasiūlė pareiškėjai iš naujo stoti į studijų programas Lietuvoje ir baigti 5 metų farmacijos studijų programą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjai Lietuvos kompetentingų institucijų pasiūlyti variantai, pirma, grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten atliki likusią reikalaujamą pagal Jungtinės Karalystės teisės nuostatas 6 mėnesių praktiką; bei antra, kreiptis į vieną iš farmacininko profesinę kvalifikaciją suteikiančių mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje ir joje nuo pirmo kurso baigti atitinkamą studijų programą, atrodo arba neįgyvendinami, arba deramai neatsižvelgiama į pareiškėjos įgytas kompetencijas, kurias ji įgavo, besinaudodama savo, kaip Europos Sąjungos pilietės, teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, taip suponuojant neproporcingą individualių sunkumų naštą.

17. Pareiškėjos nuomone, skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti, o Tarnyba įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjos kitoje valstybėje narėje (Jungtinėje Karalystėje) įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą, pripažįstant jos profesinę kvalifikaciją norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje.

28. Atsakovas dėl pareiškėjos argumento, kad Tarnyba savaip interpretavo Aprašo 13.14 papunktį ir 2022 m. kovo 4 d. rašte nurodė kitokią, dėl nenurodomų priežasčių koreguotą Aprašo nuostatą – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos dokumentą, jog formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB, nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog kilmės valstybė narė – Lietuvos Respublika, kita valstybė narė, kuriose įgyta profesinė kvalifikacija arba kuriose leidžiama minėtos kvalifikacijos turėtojui dirbti pagal profesiją, arba kuriose jis yra teisėtai įsisteigęs ir kuriose gali būti išduodama Europos profesinė kortelė. Šio straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad priimančioji valstybė narė – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje asmuo siekia įsisteigti arba laikinai ir kartais teikti paslaugas ir kurioje gali būti išduodama Europos profesinė kortelė. Akivaizdu, kad pareiškėjos argumentai nepagrįsti, kadangi minėtos teisės aktų nuostatos aiškiai nustato, jog, šiuo atveju, kilmės valstybė narė yra Jungtinė Karalystė, kadangi šioje valstybėje, kaip teigia pareiškėja, ji neva įgijo profesinę kvalifikaciją.

29. Tarnyba nesutiko ir su pareiškėjos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo interpretavimu. Sprendime nurodyta, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymų pripažinti profesinę kvalifikaciją, kai pareiškėja neturėjo vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymo pagal Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punktą, ir priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai nustatė, jog konkrečiu atveju nebuvo pagrindo profesinę kvalifikaciją pripažinti vadovaujantis automatinio pripažinimo principu pagal Direktyvą 2005/36/EB.

31. Tarnyba dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakankamumo įrodyti, jog pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija, paaiškino, kad pareiškėja skunde pripažįsta, jog ji negali pateikti formalios kvalifikacijos įrodymo, kuris įrodytų, kad ji įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjos pateiktas Universiteto diplomas ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas nėra formalus įrodymas Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies (Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkto) prasme, nes jis nepatvirtina, jog pareiškėjai suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija. Nurodytas diplomas tik patvirtina, kad pareiškėja yra baigusi antros klasės farmacijos laipsnio programą, tačiau tai nėra užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos įrodymas.

33. Tarnyba akcentavo, kad vaistininko profesinė kvalifikacija yra griežtai reglamentuojama profesija, tiesiogiai susijusi su žmonių (visuomenės) sveikata. Šios profesijos minimalūs rengimo reikalavimai yra suderinti ES, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje. Pagal Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka ES galiojančius minimalius farmacijos studijų programų, farmacijos specialistams reikalavimus. Farmacijos studijų profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi atitikti minimalius rengimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje (atitinkamai Įstatymo 42 straipsnyje). Tiek Direktyva 2005/36/EB, tiek Farmacijos įstatymas numato įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tik pateikus įgytą profesinę kvalifikaciją įrodančius dokumentus.

34. Nurodė, kad nesuprantami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo argumentai, jog pareiškėja faktiškai įvykdė vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti būtinus reikalavimus, įtvirtintus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje, kadangi pareiškėjos rengimas nepatvirtintas Jungtinės Karalystės vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu, nurodytu Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punkte, kaip to reikalaujama Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje. Jungtinėje Karalystėje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, kad asmuo įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, atitinka ir patvirtina Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje nustatytus rengimo reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendime patvirtina, kad nagrinėjama situacija nepatenka į Direktyvos 2005/36/EB reglamentavimo sritį, tačiau prieštaraudamas sau remiasi Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio nuostatomis teigdamas, jog pareiškėja faktiškai įvykdė būtinus reikalavimus, keliamus vaistininko profesinei kvalifikacijai. Atsakovas pažymėjo, kad tik valstybės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, jog asmuo įgijo reikiamą profesinę kvalifikaciją pagal šiai profesinei kvalifikacijai įgyti nustatytus būtinus reikalavimus ir gali dirbti pagal reglamentuojamą profesinę kvalifikaciją kilmės valstybėje, o pripažinus profesinę kvalifikaciją pagal šį formalios kvalifikacijos įrodymą – ir priimančioje valstybėje.

35. Tarnyba, prieš priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurie buvo vertinti siekiant nustatyti, ar pareiškėja turi kitoje valstybėje įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją bei tokios kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį formalios kvalifikacijos įrodymą. Nustatyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji yra įgijusi vaistininko profesinę kvalifikaciją. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija Tarnybai taip pat patvirtino, kad pareiškėja nėra įgijusi vaistininko profesinės kvalifikacijos Jungtinėje Karalystėje. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos (asmens specialiųjų žinių, patirties ir įgūdžių), nes tokios teisės jai nesuteikia nei Direktyva 2005/36/EB, nei Įstatymas.

36. Tarnyba nėra valstybės kompetentinga institucija, kuri įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos, taip pat atlikti diplomų ir kitų dokumentų lyginamąjį tyrimą, kad šiais dokumentais patvirtinamos žinios ir kvalifikacija, kokių reikalaujama Lietuvos Respublikoje, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl pareiškėjos turimos kompetencijos įvertinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo institucijoms Mokslo ir studijų įstatymo priskirta kompetencija kreipėsi į kompetentingas institucijas, vieninteles Lietuvoje rengiančias vaistininkus – LSMU ir VU, prašydama įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas pagal pridedamus dokumentus ir jas palyginti su tomis, kurių reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, jog būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją. LSMU, įvertinęs pareiškėjos dokumentus, atsižvelgdamas į rengimo kurso trukmę, rengimo kurso apimtį ir atskirai kiekvieno dalyko valandų skaičių ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičių, kurie būtini siekiant gauti vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, pažymėjo neatitikimus galiojančiai LSMU vientisųjų studijų programai „Farmacija“. Nurodė, kad LSMU suteikia teisės aktų nustatytos formos aukštojo universitetinio išsilavinimo dokumentus: baigusiems vientisųjų studijų programą „Farmacija“ – studijų krypčių grupės sveikatos mokslų magistro laipsnį ir vaistininko kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir jo priedėlį. Studijuojantis LSMU asmuo turi įvykdyti visus studijų programos reikalavimus, o studijų programa baigiama studento pasiekimų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir baigiamąjį egzaminą. Studijų pagal nesuderintą studijų turinį rezultatų įskaitymas LSMU vykdomas LSMU studijų reglamento antrojo skirsnio nustatyta tvarka. LSMU atsakydamas į Tarnybos prašymą pateikti pasiūlymus, kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog reikėtų įstoti ir baigti farmacijos studijas Lietuvoje, kuriose galbūt būtų įskaityti Universitete išklausyti dalykai, ir nustatyta tvarka gauti minėtas studijas patvirtinantį dokumentą. VU, atlikęs pareiškėjos įgytų kompetencijų lyginamąjį tyrimą pagal pateiktus dokumentus, nurodė, kad vertina pareiškėjos kompetencijas kaip nepakankamas verstis vaistininko profesine praktika. Taip pat nurodė, kad pareiškėja, norėdama įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis vaistininko praktika, turėtų stoti į farmacijos studijas Lietuvoje ir nustatyta tvarka baigti 5 metų farmacijos studijų programą.

38. Nors į Tarnybos kompetenciją nepatenka ir ji nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimų kompetencijų, tačiau Tarnyba ėmėsi visų priemonių, kad įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytą įpareigojimą. Farmacijos studijas organizuojančios ir vykdančios Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertino ir atliko pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo, kaip kompensacines priemones pasiūlė priemones ir būdus, kuriais pasinaudojusi pareiškėja gali įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, patvirtintą formalios kvalifikacijos įrodymu. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, jog pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, jog pareiškėjai suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje bei atitinkamai Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų. Vadovaujantis išdėstytu buvo priimtas Aprašo 18.2 papunktyje nurodytas sprendimas nepripažinti pareiškėjos profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje. Skundžiamas Tarnybos Sprendimas buvo papildomai pakomentuotas Tarnybos 2022 m. birželio 16 d. rašte, kuriuo skundžiamas Įsakymas pateiktas pareiškėjai. Dėl nurodytų priežasčių neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį Tarnybos raštą.

39. Atsakovas akcentavo, kad Tarnyba, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, pakartotinai atliko pareiškėjos profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje vertinimą Tarnybai suteiktos kompetencijos ribose ir ėmėsi visų priemonių, kad įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytą įpareigojimą. Tarnybos nuomone, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

42. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 17 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad nebuvo pateikti visi dokumentai bei per tam tikrą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. (1.22Mr)2R-444 kreipėsi į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) kompetentingą instituciją GPhC prašydama: 1) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja yra įgijusi vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą Direktyvos 2005/36/EB V priede; 2) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėjos vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje nustatytus rengimo reikalavimus; 3) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja sėkmingai baigė patvirtintas farmacijos studijas, 12 mėnesių praktiką ir išlaikė registracijos egzaminą; 4) ar galėtų informuoti, ar pareiškėja kreipėsi dėl LSMU įgytos farmacijos praktikos pripažinimo; 5) ar pagal Direktyvos 2005/36/EB 55a straipsnio 1 dalį pripažintų pareiškėjos LSMU įgytą farmacijos praktiką; jei taip, ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja sėkmingai baigė patvirtintas farmacijos studijas, 12 mėnesių praktiką ir išlaikė registracijos egzaminą; 6) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėjai jų teritorijoje netaikomos jokios profesinio pobūdžio drausminės ar baudžiamosios sankcijos, įskaitant laikinąsias. GPhC informavo Tarnybą, kad pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio reikalavimų, ji negali dirbti ir jai niekada nebuvo suteikta teisė dirbti pagal vaistininko profesiją Jungtinėje Karalystėje. Taip pat informavo, kad pareiškėja nebaigė 12 mėn. (52 sav.) rengimo kurso ir nelaikė privalomojo registracijos egzamino. Atkreipė Tarnybos dėmesį, kad terminas, per kurį pareiškėja turėjo užbaigti pradėtą rengimo kursą, baigėsi 2017 m. Dėl LSMU išklausyto studijų modulio „Farmacijos praktika” kompetentinga institucija nepasisakė.

50. LSMU 2022 m. gegužės 18 d. rašte nurodoma, kad vertinant Tarnybos rašte pateiktus dokumentus, Universiteto išduoto diplomo 2013 m. liepos 18 d. pareiškėjai, ir jo priedo su išklausytų dalykų pavadinimais ir valandomis kopijas, atsižvelgiant į rengimo kurso trukmę, kurso apimtį ir atskirai kiekvieno dalyko valandų skaičių, kurie būtini siekiant gauti vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, pažymėtini neatitikimai galiojančiai LSMU vientisųjų studijų programai „Farmacija“. Nurodyta, kad LSMU suteikia teisės aktų nustatytos formos aukštojo universitetinio išsilavinimo dokumentus – baigusiems vientisųjų studijų programą „Farmacija“ – studijų krypčių grupės sveikatos mokslų magistro laipsnį ir vaistininko kvalifikaciją patvirtinantis diplomą ir jo priedėlį. Nurodyta, kad asmenys gali būti priimti į LSMU klausytojais atskirų dalykų (modulių) studijoms. Studijų pagal nesuderintą studijų turinį rezultatų įskaitymas LSMU vykdomas LSMU studijų reglamento antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Pažymėta, kad teikiant pasiūlymus, kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, tai būtų įstoti ir baigti farmacijos studijas Lietuvoje, kuriose galbūt būtų įskaityti Universitete išklausyti dalykai ir nustatyta tvarka gauti minėtas studijas patvirtinantį dokumentą.

66. Pareiškėja, pakartodama faktines bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendime nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba priimdama skundžiamus aktus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir priėmė skundžiamus Įsakymą ir Sprendimą remdamasi tais pačiais pagrindais, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinti nepagrįstais.

72. Pareiškėja vertina, kad VU ir LSMU atlikti vertinimai yra nepakankami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodoma, kad jei atlikus minėtą lyginamąjį tyrimą paaiškėja esminiai skirtumai tarp pareiškėjo profesinio rengimo ir priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo profesinio rengimo, kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kompensacines priemones šiems skirtumams kompensuoti. Iš aukščiau aptariamų vertinimų nėra aišku, ar yra esminių skirtumų tarp pareiškėjos profesinio rengimo ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo. Negana to, iš vertinimų turinio matyti, kad vertinimą atlikusios švietimo įstaigos apsiribojo diplomo priedėlyje nurodyto dalyko pavadinimo vertinimu – ar jis atitiko švietimo įstaigos programoje esantį dalyko pavadinimą. Tačiau toks vertinimas yra nepakankamas. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar Tarnyba (ar vertinimą atlikusios švietimo įstaigos) ėmėsi visų veiksmų siekdamos nustatyti pareiškėjos įgytą kompetenciją – nėra aišku, ar buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės Universitetą dėl studijų aprašo pateikimo. Į pareiškėją nei Tarnyba, nei vertinimą atlikusios švietimo įstaigos dėl tokio aprašo pateikimo nesikreipė. Taip pat nėra aišku, ar esminiai skirtumai buvo nustatyti pareiškėjos atveju. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad netgi tarp toje pačioje valstybėje skirtingose švietimo įstaigose siūlomų farmacijos studijų programų yra skirtumų – savo vertinimuose VU ir LSMU nurodė skirtingus studijų dalykus, kurie neatitinka pareiškėjos studijuotų dalykų. Skiriasi netgi pačių VU ir LSMU siūlomų farmacijos studijų programos.

76. Pareiškėja akcentuoja, kad yra įgijusi ir Tarnybai pateikusi Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus.

77. Dėl teismo sprendime nurodytų argumentų, susijusių su praleistu 8 metų terminu, pareiškėja nurodo, kad vaistininko licenciją nori gauti ir verstis vaistininko praktika Lietuvoje, o ne Didžiojoje Britanijoje. Taigi 8 metų terminas yra taikomas siekiant įregistruoti save vaistininku Didžiojoje Britanijoje, o ne Lietuvoje. Tarnybai tenkinus pareiškėjos prašymą, ji būtų įregistruota kaip vaistininkė Lietuvoje, o ne Didžiojoje Britanijoje.

82. Tarnyba nesutinka ir su pareiškėjos pozicija, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje išsilavinimą sudaro 4 metų studijos universitete, o profesinį išsilavinimą – 12 mėnesių praktika vaistinėje. Direktyvos 2005/36/EB) 44 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti patvirtinama, jog užbaigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, apimantis bent: a) ketverių metų trukmės nuolatinį teorinį ir praktinį rengimą universitete ar aukštojoje mokslo institucijoje, kurios lygis pripažintas kaip lygiavertis, arba kurią prižiūri universitetas; b) po teorinio ir praktinio rengimo ar jo metu atliktą šešių mėnesių praktiką visuomenei skirtoje vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui. Taigi pagal teisės aktus vaistininko rengimas nėra skirstomas į akademinį ir profesinį. Pareiškėjos minimas „profesinis išsilavinimas“ yra privaloma studijų Jungtinėje Karalystėje dalis, o baigus visą studijų programą privaloma išlaikyti registracijos egzaminą ir tik įvykdžius visus reikalavimus įgyjama formalios kvalifikacijos įrodymu patvirtinta vaistininko profesinė kvalifikacija.

83. Pareiškėja nebaigė 12 mėnesių trukusių mokymų bei niekada nelaikė registracijos egzamino, nesikreipė į GPhC, kad jos atlikta LSMU praktika būtų įskaityta į 12 mėnesių reikalaujamą praktinio mokymo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje, taip pat nelaikė privalomo registracijos egzamino, kad įgytų vaistininko profesinę kvalifikaciją. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija Tarnybai patvirtino, kad pareiškėja nebaigė studijų, todėl neįgijo formalios kvalifikacijos įrodymu patvirtintos vaistininko profesinės kvalifikacijos ir negali dirbti pagal šią reglamentuojamą profesiją.

84. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja negali pateikti formalios kvalifikacijos įrodymo, kuriuo patvirtinamas Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus rengimas, todėl nepagrįstai teigia, jog atitinka šiuos reikalavimus, taip pat negali įrodyti, kad Jungtinėje Karalystėje baigė farmacijos studijas.

85. Tarnyba pažymi, kad ji nėra valstybės kompetentinga institucija, kuri įgaliota išduoti formalios kvalifikacijos įrodymus, taip pat vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos bei atlikti diplomų ir kitų dokumentų lyginamąjį tyrimą, jog šiais dokumentais patvirtinamos žinios ir kvalifikacija, kokių reikalaujama Lietuvos Respublikoje; vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl pareiškėjos turimos kompetencijos įvertinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo institucijoms Mokslo ir studijų įstatymo priskirta kompetencija kreipėsi į kompetentingas institucijas, vieninteles Lietuvoje rengiančias vaistininkus ir išduodančias vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinančius formalios kvalifikacijos įrodymus – LSMU ir VU, prašydama įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas pagal pridedamus dokumentus ir jas palyginti su tomis, kurių reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją. Farmacijos studijas organizuojančios ir vykdančios Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos – LSMU ir VU, kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertino ir atliko pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo.

86. Atsakovas dėl pareiškėjos argumentų, kad LSMU ir VU vertinimai yra nepakankami ir vertinimą atlikusios šios aukštosios mokyklos apsiribojo diplomo priedėlyje nurodyto dalyko pavadinimo vertinimu, iš sprendimo turinio nėra aišku, ar Tarnyba (ar vertinimą atlikusios švietimo įstaigos) ėmėsi visų veiksmų siekdamos nustatyti pareiškėjos įgytą kompetenciją – nėra aišku, ar buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės Universitetą dėl studijų aprašo pateikimo, nurodo, kad Tarnyba teisės aktais nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos (asmens specialiųjų žinių, patirties ir įgūdžių) ir tokį lyginamąjį tyrimą gali atlikti tik farmacijos specialistus rengiančios Lietuvos Respublikos mokslo institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos išduoti ar priimti formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi ir 57 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų dalinių studijų ir jų rezultatų įskaitymo bei formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo. Šiomis teisės aktų nuostatomis apibrėžta, kad pats asmuo turėtų kreiptis dėl dalinio studijų įskaitymo bei minėto vertinimo bei pripažinimo. Taigi pareiškėja gali kreiptis į minėtas aukštąsias mokyklas dėl dalinio studijų įskaitymo arba minėto vertinimo ar pripažinimo ir, jai nesutinkant su sprendimu, gali šį sprendimą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

87. Tarnyba taip pat nurodo, kad teismo sprendime ir pareiškėjos apeliaciniame skunde minimas Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (1.72E) 1A-1798, nagrinėjami atveju negali būti taikomas, kadangi vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimą reglamentuoja Direktyva 2005/36/EB, kuri yra perkelta į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos nuostatos atitinka Įstatymo nuostatas, taip pat Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (1.72E) 1A-1797. Atkreipia dėmesį kad teisė Tarnybai kreiptis į kitas institucijas nustatyta Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo aprašo 17 punkte, kuriame nurodyta, jog prireikus Tarnyba gali kreiptis į kitas institucijas dėl pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodymų ir kitų dokumentų.

89. Atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtina lygiateisiškumo principą – jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija jų nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją. Tik valstybės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad asmuo įgijo reikiamą profesinę kvalifikaciją pagal šiai profesinei kvalifikacijai įgyti nustatytus būtinus reikalavimus ir gali dirbti pagal reglamentuojamą profesinę kvalifikaciją kilmės valstybėje, o pripažinus profesinę kvalifikaciją pagal šį formalios kvalifikacijos įrodymą – ir priimančioje valstybėje.

90. Pažymi, kad vaistininko profesinė kvalifikacija yra griežtai reglamentuojama profesija, tiesiogiai susijusi su žmonių (visuomenės) sveikata, kuri yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje saugoma vertybė. Šios profesijos minimalūs rengimo reikalavimai yra suderinti ES, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje. Pagal Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka ES galiojančius minimalius farmacijos studijų programų, farmacijos specialistams reikalavimus. Tiek Direktyva 2005/36/EB, tiek Farmacijos įstatymas numato įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tik pateikus įgytą profesinę kvalifikaciją įrodančius dokumentus.

92. Tarnyba pabrėžia, kad vykdydama pareiškėjos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrą niekada nesiūlė jai trūkstamą praktiką atlikti Lietuvoje. LSMU pažymėjimas apie pareiškėjos atliktą praktiką išduotas 2016 m. birželio 17 d., o Tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ tik nuo 2019 m. lapkričio 1 d. paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Taigi pareiškėjos nurodyti argumentai ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinka tikrovės.

93. Atsakovas akcentuoja, kad Tarnyba, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, pakartotinai atliko pareiškėjos profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje vertinimą Tarnybai suteiktos kompetencijos ribose ir ėmėsi visų priemonių, kad įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendime nurodytą įpareigojimą. Tarnyba vertina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji yra įgijusi vaistininko profesinę kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija nurodė, kad pareiškėjai niekada nebuvo suteikta teisė dirbti pagal vaistininko profesiją Jungtinėje Karalystėje, aukštosios mokyklos, įvertinusios ir atlikusios pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo.

96. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Pareiškėja teigia atitinkanti minimalius farmacijos studijų programų farmacijos specialistams reikalavimus, pažymi, kad ji neturi formaliojo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio įrodymo, nes vaistininko kvalifikacijai įgyti būtinuosius reikalavimus dėl susiklosčiusių sudėtingų asmeninių aplinkybių įvykdė ne vienoje ES valstybėje narėje kaip yra įprasta, o pasinaudodama fundamentalia ES laisve – laisvu asmenų judėjimu – dviejose ES valstybėse narėse ir vienoje iš jų – Lietuvos Respublikoje – dabar siekia užsiimti vaistininko profesine veikla. Nurodo, kad tais atvejais, kai situacija nėra reguliuojama direktyvomis dėl kvalifikacijų pripažinimo, valstybe? nare? privalo atsižvelgti i? visus asmens turimus diplomus, liudijimus ar kitus formalia? kvalifikacija? liudijančius įrodymus ir jo profesine? patirti?, palygindama specialias žinias, patirti? ir sugebėjimus, kuriuos liudija šie diplomai, su žiniomis ir kvalifikacijomis, reikalaujamomis nacionalinės teisės. Nustačius, kad įgytas išsilavinimas atitinka tik iš dalies, priimančios valstybės narės institucijos turi įvertinti, ar kandidatas įgijo trūkstamu? žinių? studijuodamas, ar praktikuodamas priimančioje valstybėje narėje. Teigia, kad VU ir LSMU atlikti vertinimai buvo visiškai neišsamūs, neinformatyvūs ir formalūs. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar Tarnyba (ar vertinimą atlikusios švietimo įstaigos) ėmėsi visų veiksmų siekdamos nustatyti pareiškėjos įgytą kompetenciją – nėra aišku, ar buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės Universitetą dėl studijų aprašo pateikimo. Direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB, 33 straipsnis numato, kad vaistininko formali kvalifikacija patvirtinama įrodymu, jog užbaigtas bent ketverių metų trukmės teorinis ir praktinis rengimas universitete ar aukštojoje mokykloje, ir atlikta šešių mėnesių praktika, išskiria akademinio ir profesinio pasirengimo turėjimą, kurių visuma ir pagrindžia vaistininko profesinės kvalifikacijos turėjimą.

110. Pareiškėjos teiginiai, kad jos akademinis ir profesinis pasirengimas atitinka minimalius farmacijos studijų programų farmacijos specialistams reikalavimus, negali būti pagrindžiami Direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB, 44 straipsnio, reglamentuojančio vaistininko rengimą, nuostatomis.