Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

3. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 13 dalį išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių švietimo programas, akademinį pripažinimą, atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Pareiškėja 2014 m. liepos 8 d. pateikė prašymą Studijų kokybės vertinimo centrui dėl ne Lietuvos Respublikoje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Studijų kokybės vertinimo centras 2014 m. liepos 23 d. išdavė pažymą Nr. KV2-657, kurioje nurodė, kad nenustatęs esminių skirtumų tarp kvalifikacijos bendrųjų reikalavimų ir Lietuvos Respublikoje nustatytų atitinkamų reikalavimų, priėmė sprendimą, jog, siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje kvalifikaciją pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas teikiamam magistro laipsniui. Taip pat pažymoje nurodyta, kad ši pažyma nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo, kvalifikacijos profesinį pripažinimą atlieka tam tikra įgaliota institucija.

4. Pagal Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį užsienio valstybėje įgytą profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ Tarnyba nuo 2019 m. lapkričio 1 d. yra paskirta institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

5. Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. pavedimą Nr. 17-5 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021 vykdymo“, atlikusi pakartotinį pareiškėjos įgytos profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) vertinimą, siekiant dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, priėmė skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą. Skundžiamame Sprendime tarnyba nurodė šiuos argumentus: Pagal Tarnybos viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (1.72E) 1A-1797 „Dėl Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 18.2 papunktį Tarnybai suteikta teisė nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, jeigu pareiškėjas per Aprašo 16 punkte nustatytą terminą, t. y. per 1 mėnesio terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, nepašalino Tarnybos nurodytų trūkumų. Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. (1.22Mr)2R-268 informavo pareiškėją, jog per nustatytą terminą negavusi Tarnybos raštuose nurodytų dokumentų, sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, numatytą Aprašo 18 punkte, ar sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) įvertinimo priims vadovaudamasi turimais dokumentais. Pareiškėjos pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 3 priedo 3.6.2 papunktyje ir atitinkamai 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 5 priedo 5.6.2 papunktyje nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų.

6. Dėl pareiškėjos nepateiktų dokumentų paaiškina:

6.1. Sprendime teigiama, kad Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. (1.22Mr)2R-268 informavo pareiškėją, jog per nustatytą terminą iš jos negavo Tarnybos raštuose nurodytų dokumentų. Tarnyba 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. (1.22Mr)2R-333 „Dėl pakartotinio prašymo pateikti dokumentus dėl vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje“ pakartotinai paprašė pareiškėjos iki 2022 m. kovo 21 d. pateikti trūkstamus dokumentus ar informuoti Tarnybą, jeigu šių dokumentų negali pateikti ((1) dokumentą, patvirtinantį, kad profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl padarytos nuskalstamos veikos, susijusio su bet kokia to asmens profesine veikla; (2) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos dokumentą, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB).

6.2. Atsakydama į šį Tarnybos raštą 2022 m. kovo 4 d. el. laiške pareiškėja nurodė Tarnybai nelaukiant nurodyto 2022 m. kovo 21 d. termino pradėti vertinti prie paraiškos pridėtus dokumentus, siekiant įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Taip pat nurodė, kad visi vertinimui pateikti dokumentai yra pateikti ir papildyti el. laišku 2022 m. vasario 21 d.

6.3. Aprašo 13.8. punkte nurodyta, kad pareiškėjas, siekiantis vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją, arba jo įgaliotas asmuo pateikia Tarnybai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai dokumentą, patvirtinantį, kad profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su bet kokia to asmens profesine veikla. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tokio dokumento pateikimas jai yra apsunkintas, kadangi ji nesivertė vaistininko veikla, todėl jos nėra atitinkamuose registruose ar duomenų bazėse, kuriose būtų šie Tarnybos prašomi duomenys. Tarnyba netgi nenurodė pareiškėjai, apie kokį tiksliai dokumentą yra kalbama šiame reikalavime.

6.4. Aprašo 13.14. punkte nurodyta, kad pareiškėjas, siekiantis vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją, arba jo įgaliotas asmuo pateikia tarnybai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai dokumentą, išduotą kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų, patvirtinantį, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL 2013 L 354, p. 132) (toliau – Direktyva 2005/36/EB). Tarnyba 2022 m. kovo 21 d. rašte nurodė kitokią, dėl nenurodomų priežasčių koreguotą šio Aprašo nuostatą - Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos dokumentą, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB.

6.5. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, Tarnybai yra pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, jos kilmės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Tarnyba savaip interpretuoja Aprašo 13.14. punkto nuostatą, nurodydama konkrečias valstybes, iš kurių pareiškėja turėtų pateikti dokumentą.

6.6. Nurodo, kad, pareiškėjos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2022 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021 aiškiai aptarė, kad pareiškėja negali pateikti formalios kvalifikacijos įrodymo, tačiau jai vis vien turėtų būti taikoma Direktyva 2005/36/EB.

7. Dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakankamumo įrodyti, jog pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija, pareiškėja skunde nurodė:

7.1. Skundžiamame Sprendime Tarnyba nurodė, kad pareiškėjos pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje ir Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų.

7.2. Nurodo, jog šiuo klausimu išsamiai pasisakė LVAT 2022 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. sprendimą „Dėl sprendimo nepripažinti D. I. profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje“, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 24 d. įsakymą „Dėl D. I. profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje“ ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjos kitoje valstybėje narėje (Jungtinėje Karalystėje) įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą, pripažįstant jos profesinę kvalifikaciją norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja nėra įgijusi vaistininko profesinės kvalifikacijos ES valstybėje narėje, todėl ji nepripažįstama. Rašte, kuriuo pareiškėja informuojama apie priimtą įsakymą nepripažinti jos profesinės kvalifikacijos, nurodoma, kad pareiškėja nepateikė pripažinimui reikalingų dokumentų: (1) formaliosios kvalifikacijos įrodymo, (2) dokumento, patvirtinančio, kad jos profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta, ir (3) kompetentingos kitos valstybės narės institucijos dokumento, kad formaliosios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB.

7.3. Pareiškėja nurodo, kad po minėto LVAT sprendimo priėmimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2022 m. sausio 24 d. pavedimu Nr. 17-5 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021 vykdymo“ įpareigojo atlikti pakartotinį pareiškėjos įgytos profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) vertinimą, siekiant dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, po kurio ir priėmė skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio ir LVAT sprendimo turinio, Tarnyba nesilaikė LVAT suformuotos praktikos ir priėmė skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą tais pačiais pagrindais, kurie LVAT sprendime pripažinti nepagrįstais.

7.4. Susiklostė situacija, kai LVAT sprendimu atsakovė yra įpareigota vertinti pareiškėjos kvalifikaciją neturint kompetentingos institucijos išduoto diplomo ar kito dokumento, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija, tačiau atsakovė, nepaisydama LVAT sprendimo, vis vien reikalauja šio dokumento.

7.5. Atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą ir Sprendimą, konkrečiu atveju turėjo pareigą įvertinti pareiškėjos turimą kompetenciją ir ją palyginti su ta, kurios reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima verstis vaistininko profesine veikla, o pareiškėjos turimai kompetencijai atitikus tą, kurios reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teisės nuostatas, atsakovas privalėjo ją pripažinti; jei atlikus šį lyginamąjį tyrimą atsakovas nustatytų tik dalinę šios kompetencijos atitiktį, turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėja įrodytų, jog įgijo trūkstamų žinių ir kvalifikaciją.

7.6. Tarnyba, formaliai vykdydama LVAT sprendimą, kreipėsi į kreipėsi į LSMU ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą (toliau – VU) prašydama įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas pagal pridedamus dokumentus ir jas palyginti su tomis, kurių reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją. Taip pat Tarnyba prašė pateikti pasiūlymus, kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, ir gauti tai patvirtinantį dokumentą, jei atlikus pareiškėjos įgytų kompetencijų lyginamąjį tyrimą būtų nustatyta, kad šios kompetencijos neatitinka reikalaujamų Lietuvos Respublikoje, pažymėdama, kad pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtina Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai.

7.7. VU 2022 m. birželio 7 d. pateikė savo vertinimą. Vertinime nurodoma, kad pareiškėjos kursas, baigtas 2013 metais, buvo lyginamas su 2021 metais VU baigusių absolventų programa. Manytina, kad net 8 metų skirtumas yra žymus, atsižvelgiant į farmacijos mokslo pažangą ir vystymosi greitį. Negana to, vertinime nurodoma, jog iš pareiškėjos diplomo priedėlio negalima įvertinti kokios kompetencijos buvo įgytos tam tikruose dalykuose.

7.8. LSMU savo 2022 m. gegužės mėnesio vertinime tik nurodė sąrašą studijų dalykų, kurių nėra pateiktoje priedo prie diplomo kopijoje. Nenurodoma, kokių metų LSMU studijų programa buvo lyginama.

7.9. VU ir LSMU atlikti vertinimai yra nepakankami. LVAT sprendime nurodoma, kad jei atlikus minėtą lyginamąjį tyrimą paaiškėja esminiai skirtumai tarp pareiškėjo profesinio rengimo ir priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo profesinio rengimo, kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kompensacines priemones šiems skirtumams kompensuoti. Iš aukščiau aptariamų vertinimų nėra aišku, ar yra esminių skirtumų tarp pareiškėjos profesinio rengimo ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo. Negana to, iš vertinimų turinio matyti, kad vertinimą atlikusios švietimo įstaigos apsiribojo diplomo priedėlyje nurodyto dalyko pavadinimo vertinimu – ar jis atitiko švietimo įstaigos programoje esantį dalyką. Akivaizdu, kad toks vertinimas yra nepakankamas. Iš sprendimo turinio nėra aišku, ar Tarnyba (ar vertinimą atlikusios švietimo įstaigos) ėmėsi visų veiksmų siekdamos nustatyti pareiškėjos įgytą kompetenciją – nėra aišku, ar buvo kreiptasi į Universitetą dėl studijų aprašo pateikimo. Į pareiškėją nei Tarnyba, nei vertinimą atlikusios švietimo įstaigos dėl tokio aprašo pateikimo nesikreipė.

7.10. Nepagrįsta tikėtis, kad skirtingose valstybėse tos pačios profesijos studijų programos visiškai atitiks viena kitą. Dėl to, kaip nurodoma LVAT sprendime, atlikus minėtą lyginamąjį tyrimą paaiškėja esminiai skirtumai tarp pareiškėjo profesinio rengimo ir priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo profesinio rengimo, kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti kompensacines priemones šiems skirtumams kompensuoti. Ar tokie esminiai skirtumai buvo nustatyti pareiškėjos atveju, nėra aišku. Netgi tarp toje pačioje valstybėje skirtingose švietimo įstaigose siūlomų farmacijos studijų programų yra skirtumų - savo vertinimuose VU ir LSMU nurodė skirtingus studijų dalykus, kurie neatitinka pareiškėjos studijuotų dalykų. Skiriasi netgi pačių VU ir LSMU siūlomų farmacijos studijų programos.

7.11. Tiek VU, tiek LSMU pasiūlė pareiškėjai iš naujo stoti į studijų programas Lietuvoje ir baigti 5 metų farmacijos studijų programą. Tačiau LVAT sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjai Lietuvos kompetentingų institucijų pasiūlyti variantai, pirma, grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten atliki likusią reikalaujamą pagal Jungtinės Karalystės teisės nuostatas 6 mėnesių praktiką; bei antra, kreiptis į vieną iš farmacininko profesinę kvalifikaciją suteikiančių mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje ir joje nuo pirmo kurso baigti atitinkamą studijų programą, atrodo arba neįgyvendinami, arba deramai neatsižvelgiama į pareiškėjos įgytas kompetencijas, kurias ji įgavo, besinaudodama savo, kaip ES pilietės, teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, taip suponuojant neproporcingą individualių sunkumų naštą.

8. Pareiškėjos nuomone, skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti, todėl turėtų būti naikintini, o Tarnyba įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjos kitoje valstybėje narėje (Jungtinėje Karalystėje) įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą, pripažįstant pareiškėjos profesinę kvalifikaciją norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje.

9. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškėja pažymi, kad savo atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, jog Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 6 mėnesių praktika Jungtinės Karalystės vaistinėje buvo tinkamai įvertinta ir užskaityta, kadangi General Pharmaceutical Council (Bendroji farmacijos tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad pripažins 26 sav. išankstinės registracijos mokymą ir tai leidžia pareiškėjos mokymą perkelti į kitą vietą; taip pat General Pharmaceutical Council (Bendroji farmacijos tarnyba) nurodė, kad pareiškėjai reikia baigti kitą 26 sav. išankstinės registracijos mokymo laikotarpį patvirtintame mokymo centre ir vadovaujant išankstinės registracijos mokytojui, kuris turės užpildyti Pažangos ataskaitą 3 ir galutinę 52 sav. deklaraciją; taigi pareiškėjos teiginys, kad išankstinės registracijos mokymas (praktinis mokymas) buvo tinkamai įvertintas ir užskaitytas General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos), nepagrįstas, kadangi jis nebuvo užbaigtas pagal General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos) rašte nurodytus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo būti teigiamai įvertintas; be to, General Pharmaceutical Council (Bendroji farmacijos tarnyba) pabrėžė, kad yra įvestas 8 metų, skaičiuojant nuo magistro laipsnio įgijimo pradžios, registracijos terminas, ir jeigu pareiškėja per šį terminą nebus registruota, 26 sav. išankstinis registracijos mokymas taps negaliojantis; atsakovė kartu su savo atsiliepimu pateikė priedą, kuriame pateikia General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto vertimą. Pareiškėja dėl šių Tarnybos argumentų paaiškina, kad atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė šio rašto vertimą, kuris nėra patvirtintas vertėjo parašu. Pareiškėja gali pagrįstai teigti, kad šis vertimas yra atliktas netinkamai ir pateikia teismui vertėjo atliktą General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto vertimą, iš kurio matyti, kad atsakovė klaidingai nurodo, jog pareiškėjos išankstinės registracijos mokymas (praktinis mokymas) nebuvo tinkamai įvertintas ir užskaitytas General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos); šiame rašte teigiama, kad pareiškėjos 26 savaičių praktika buvo įvertinta patenkinama ir tai leidžia jai perkelti mokymų kursą į kitą įstaigą – ką pareiškėja ir padarė, Lietuvoje su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu sudarė sutartį, kurios pagrindu atliko 6 mėnesių farmacijos praktiką, ir LSMU buvo išduotas pažymėjimas apie LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakultete išklausytą modulį Farmacijos praktika, sudaranti 18 kreditų. Papildomai paaiškina, kad General Pharmaceutical Council nurodymas, jog pareiškėjai reikia baigti kitą 26 sav. išankstinės registracijos mokymo laikotarpį patvirtintame mokymo centre ir vadovaujant išankstinės registracijos mokytojui, kuris turės užpildyti Pažangos ataskaitą 3 ir galutinę 52 sav. deklaraciją, būtų galiojęs, jeigu pareiškėja būtų tęsusi praktiką Jungtinėje Karalsytėje ir būtų siekusi gauti vaistininko licenciją būtent šioje valstybėje.

10. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog General Pharmaceutical Council pabrėžė, jog yra įvestas 8 metų, skaičiuojant nuo magistro laipsnio įgijimo pradžios, registracijos terminas, ir jeigu pareiškėja per šį terminą nebus registruota, 26 sav. išankstinis registracijos mokymas taps negaliojantis. Pareiškėja pažymi, kad ji vaistininko licenciją nori gauti Lietuvoje, o ne Didžiojoje Britanijoje; 8 metų terminas yra taikomas siekiant įregistruoti save vaistininku Didžiojoje Britanijoje, ne Lietuvoje. Pareiškėja dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo pirmą kartą kreipėsi dar 2014 metais, tačiau iš pradžių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o dabar atsakovė atsisako pripažinti pareiškėjos profesinę kvalifikaciją netgi po pareiškėjai palankaus LVAT 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021. Tad tai, jog pareiškėja per 8 metus nespėjo užsiregistruoti, nors šis registracijos terminas veiklai Lietuvoje ir netaikomas, yra itin ilgai užsitęsusių teisminių ginčų ir valstybės institucijų veiklos pasekmė.

11. Pareiškėja pažymi, kad atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog pripažįstant reglamentuojamas profesines kvalifikacijas, kurių minimalūs rengimo reikalavimai yra nustatyti Direktyvoje 2005/36/EB, pagal automatinio pripažinimo principą, Studijų kokybės vertinimo centro pažyma nėra reikalinga, nes visi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių profesinę kvalifikaciją patvirtinantys formalios kvalifikacijos įrodymai yra nurodyti Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punkte; įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimas galimas tik tuomet, kai įgytą profesinę kvalifikaciją patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, t. y. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis, kaip ji apibrėžta Įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje. Asmuo, siekiantis vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją, privalo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, įskaitant ir formalios kvalifikacijos įrodymą. Atsakovė, nurodydama aukščiau dėstomus argumentus dėl pareiškėjos negalėjimo pateikti įgytą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį formalios kvalifikacijos įrodymą, ignoruoja LVAT 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-694-822/2021, kuriame teismas nurodė, kad pripažinimo procedūra konkrečiu atveju buvo atlikta formaliai, nebuvo analizuotas pareiškėjos pateiktų dokumentų turinys, sistemiškai ir kartu nevertinti pareiškėjos pateikti dokumentai ir jų atitiktis Lietuvos Respublikoje vaistininko profesijai įgyti keliamiems reikalavimams. <...> Sistemiškai vertinant bylos duomenis, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškėja yra įgyvendinusi reikalavimus vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti pagal Jungtinės Karalystės keliamus reikalavimus, t. y. baigusi 4 metų profesinio rengimo kursą ir iš viso atlikusi 12 mėnesių praktiką vaistinėje (6 mėnesius Jungtinėje Karalystėje ir 6 mėnesius Lietuvos Respublikoje). Jei visi šie reikalavimai pareiškėjos būtų įvykdyti vienoje valstybėje narėje, t. y. Jungtinėje Karalystėje, pareiškėja būtų įgijusi formaliosios vaistininko kvalifikacijos įrodymą, kuris, vadovaujantis automatiniu pripažinimo principu, įtvirtintu Direktyvos 2005/36/EB 21 straipsnyje, būtų pripažintas Lietuvos Respublikoje. Sunku būtų paneigti, kad pareiškėja yra įgyvendinusi minimalius reikalavimus vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti pagal Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio (vaistininko rengimas) 2 dalį bei Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį. LVAT sprendime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje vaistininko profesinė kvalifikacija suteikiama baigus penkerių metų vientisąsias studijas pagal dieninę studijų formą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. V-802 „Dėl farmacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad: vaistininko profesinės kvalifikacijos įrodymas turi apimti bent ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą pagal nuolatinę studijų formą universitete ar lygiavertėje aukštojoje mokykloje arba prižiūrint universitetui ir šešių mėnesių praktiką visuomenės vaistinėje arba ligoninės vaistinėje, prižiūrint farmacinės veiklos vadovui (14 p.); vientisųjų studijų programos praktikos visuomenės arba ligoninės vaistinėje apimtis turi būti ne mažiau kaip 18 studijų kreditų (40 p.). Vien tik formaliai vertinant byloje pateiktus įrodymus, atrodo, kad pareiškėja faktiškai atitinka ir šiuos reikalavimus: pirma, jos Jungtinėje Karalystėje baigtas akademinis išsilavinimas yra pripažintas Lietuvoje ir, antra, ji Lietuvoje yra atlikusi tokios apimties praktiką, kokios reikalaujama siekiant įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Taigi iš esmės nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai pareiškėja yra įvykdžiusi vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti reikalingus reikalavimus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio prasme, tačiau profesinė kvalifikacija jai priimančiojoje valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje) nepripažįstama (nesuteikiama) dėl išimtinai formalių priežasčių – pareiškėja neturi formaliojo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio įrodymo. Tokio įrodymo ji neįgijo, nes vaistininko kvalifikacijai įgyti būtinuosius reikalavimus dėl susiklosčiusių sudėtingų asmeninių aplinkybių įvykdė ne vienoje ES valstybėje narėje kaip yra įprasta, o pasinaudodama fundamentalia ES laisve – laisvu asmenų judėjimu – dviejose ES valstybėse narėse ir vienoje iš jų – Lietuvos Respublikoje – dabar siekia užsiimti vaistininko profesine veikla. Pareiškėja, negalėdama užsiimti vaistininko profesine veikla Lietuvos Respublikoje, suvaržymus patiria būtent dėl to, kad pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu ir vaistininko rengimas, kaip jis numatytas Direktyvos 2005/36 44 straipsnio nuostatose, vyko Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, o ne vienoje valstybėje narėje. Pareiškėjai Lietuvos kompetentingų institucijų pasiūlyti variantai, pirma, grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten atliki likusią reikalaujamą pagal Jungtinės Karalystės teisės nuostatas 6 mėnesių praktiką; bei antra, kreiptis į vieną iš farmacininko profesinę kvalifikaciją suteikiančių mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje ir joje nuo pirmo kurso baigti atitinkamą studijų programą, atrodo arba neįgyvendinami, arba deramai neatsižvelgiama į pareiškėjos įgytas kompetencijas, kurias ji įgavo, besinaudodama savo, kaip ES pilietės, teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, taip suponuojant neproporcingą individualių sunkumų naštą. Pareiškėja nurodo, kad aukščiau nurodyta LVAT sprendime suformuluota praktika taip pat paneigia atsakovės atsiliepimo argumentą, esą pareiškėjos teiginys, kad Jungtinėje Karalystėje akademinį išsilavinimą sudaro 4 metų studijos universitete, o profesinį išsilavinimą – 12 mėnesių praktika vaistinėje, nepagrįstas, kadangi pagal teisės aktus vaistininko rengimas nėra skirstomas į akademinį ir profesinį. Pareiškėjos minimas „profesinis išsilavinimas“ yra privaloma studijų Jungtinėje Karalystėje dalis, baigus visą studijų programą privaloma išlaikyti registracijos egzaminą, taigi tik įvykdžius visus reikalavimus įgyjama formalios kvalifikacijos įrodymu patvirtinta vaistininko profesinė kvalifikacija. LVAT savo sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėja vaistininko kvalifikacijai įgyti būtinuosius reikalavimus dėl susiklosčiusių sudėtingų asmeninių aplinkybių įvykdė ne vienoje ES valstybėje narėje kaip yra įprasta, o pasinaudodama fundamentalia ES laisve – laisvu asmenų judėjimu – dviejose ES valstybėse narėse ir vienoje iš jų – Lietuvos Respublikoje – dabar siekia užsiimti vaistininko profesine veikla. Pareiškėja, negalėdama užsiimti vaistininko profesine veikla Lietuvos Respublikoje, suvaržymus patiria būtent dėl to, kad pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu ir vaistininko rengimas, kaip jis numatytas Direktyvos 2005/36 44 straipsnio nuostatose, vyko Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, o ne vienoje valstybėje narėje.

12. Pareiškėja nurodo, kad atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, kad vaistininko profesinė kvalifikacija yra griežtai reglamentuojama profesija, tiesiogiai susijusi su žmonių (visuomenės) sveikata; pagal Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka ES galiojančius minimalius farmacijos studijų programų, farmacijos specialistams reikalavimus; farmacijos studijų profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi atitikti minimalius rengimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje (atitinkamai Įstatymo 42 straipsnyje); tiek Direktyva 2005/36/EB, tiek Farmacijos įstatymas numato įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tik pateikus įgytą profesinę kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Atsakydama į šiuos atsakovės argumentus, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti šie reikalavimai profesinę kvalifikaciją įrodantiems dokumentas: „2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtas bent penkerių metų trukmės vaistininkų rengimas, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, apimantis šiuos minimalius reikalavimus: 1) ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą pagal nuolatinę studijų formą universitete ar lygiavertėje aukštojo mokslo institucijoje arba prižiūrint universitetui; 2) po teorinio ir praktinio rengimo ar jo metu atliktą šešių mėnesių profesinę praktiką visuomenės vaistinėje arba ligoninės vaistinėje, prižiūrint farmacinės veiklos vadovui.“. Pareiškėja pažymi, kad atsakovė savo atsiliepime nenurodo, kodėl jos pateikiami dokumentai nepatvirtina jos įgytos profesinės kvalifikacijos, nors pareiškėja pateikė. Atsakovei yra žinomi ir pateikti šie dokumentai: 1) pareiškėja Universitete baigė 4 metų farmacijos studijas ir 2013 m. liepos 18 d. įgijo farmacijos magistro laipsnį; 2) pareiškėja Didžiojoje Britanijoje atliko 6 mėnesių praktiką vaistinėje, kuri buvo tinkamai įvertinta ir užskaityta; 3) Lietuvoje su LSMU pareiškėja sudarė sutartį, kurios pagrindu atliko 6 mėnesių farmacijos praktiką, ir LSMU buvo išduotas pažymėjimas apie LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakultete išklausytą modulį Farmacijos praktika, sudaranti 18 kreditų. Pareiškėja daro išvadą, kad iš atsakovei pateiktų dokumentų akivaizdu, jog pareiškėjos pateikti atsakovei dokumentai įrodo pareiškėjos įgytą profesinę kvalifikaciją.

13. Pareiškėja nurodo, kad atsiliepime taip pat nurodoma, jog farmacijos studijas organizuojančios ir vykdančios Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertino ir atliko pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo, kaip kompensacines priemones pasiūlė priemones ir būdus, kuriais pasinaudojusi pareiškėja gali įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, patvirtintą formalios kvalifikacijos įrodymu. Pareiškėja pažymi, kad tiek VU, tiek LSMU pasiūlė pareiškėjai iš naujo stoti į studijų programas Lietuvoje ir baigti 5 metų farmacijos studijų programą. Tačiau LVAT sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjai Lietuvos kompetentingų institucijų pasiūlyti variantai, pirma, grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten atliki likusią reikalaujamą pagal Jungtinės Karalystės teisės nuostatas 6 mėnesių praktiką; bei antra, kreiptis į vieną iš farmacininko profesinę kvalifikaciją suteikiančių mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje ir joje nuo pirmo kurso baigti atitinkamą studijų programą, atrodo arba neįgyvendinami, arba deramai neatsižvelgiama į pareiškėjos įgytas kompetencijas, kurias ji įgavo, besinaudodama savo, kaip ES pilietės, teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, taip suponuojant neproporcingą individualių sunkumų naštą.

14. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos pateiktame General Pharmaceutical Council 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodyta, jog pareiškėjos praktinis mokymas buvo tinkamai įvertintas (26 savaičių praktika įvertinta patenkinamai), leista perkelti mokymų kursą į kitą įstaigą – 6 mėnesius praktiką pareiškėja baigė Jungtinėje Karalystėje, grįžusi į Lietuvą 6 mėnesių praktiką baigė Lietuvoje. Esminis momentas kodėl nepripažįstama profesinė kvalifikacija – pareiškėja negali pateikti profesinę kvalifikaciją patvirtinančio įrodymo; LVAT pasisakė, kad nėra ginčo, jog ji negali pateikti ir nepateiks, bet formaliai pareiškėja visus reikalavimus farmacininko profesinei kvalifikacijai atitinka: turi diplomą Jungtinės Karalystės Universiteto (4 metų), yra atlikusi 12 mėnesių praktiką (6 mėn. Jungtinėje Karalystėje, 6 mėn. Lietuvoje). Kadangi pareiškėja atliko praktiką skirtingose šalyse, Jungtinė Karalystė neduoda pareiškėjai profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Ginčas vyksta nuo 2014 metų; pareiškėja 8 metus negali dirbti pagal specialybę. Lietuvoje 8 metų reikalavimas neturėtų būti taikomas, nes Lietuvoje toks reikalavimas nekeliamas. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad reikalavimas pareiškėjai baigti iš naujo atitinkamas studijas yra neproporcingas, pažeidžia laisvo asmenų judėjimo principą; pareiškėja turi diplomą, kurį yra pripažinęs Studijų kokybės vertinimo centras, yra atlikusi 12 mėnesių praktiką, kaip to reikalaujama.

16. Nurodo, jog Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 6 mėnesių praktika Jungtinės Karalystės vaistinėje buvo tinkamai įvertinta ir užskaityta, kadangi General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos) 2014 rugpjūčio 19 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad pripažins 26 savaites išankstinės registracijos mokymą ir tai leidžia pareiškėjos mokymą perkelti į kitą vietą. Taip pat General Pharmaceutical Council (Bendroji farmacijos tarnyba) nurodė, kad pareiškėjai reikia baigti kitą 26 savaičių išankstinės registracijos mokymo laikotarpį patvirtintame mokymo centre ir vadovaujant išankstinės registracijos mokytojui, kuris turės užpildyti Pažangos ataskaitą 3 ir galutinę 52 savaičių deklaraciją. Taigi pareiškėjos teiginys, kad išankstinės registracijos mokymas (praktinis mokymas) buvo tinkamai įvertintas ir užskaitytas General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos), nepagrįstas, kadangi jis nebuvo užbaigtas pagal General Pharmaceutical Council (Bendrosios farmacijos tarnybos) rašte nurodytus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo būti teigiamai įvertintas. Be to, General Pharmaceutical Council (Bendroji farmacijos tarnyba) pabrėžė, kad yra įvestas 8 metų, skaičiuojant nuo magistro laipsnio įgijimo pradžios, registracijos terminas, ir jeigu pareiškėja per šį terminą nebus registruota, 26 savaičių išankstinis registracijos mokymas taps negaliojantis.

17. Paaiškina, kad pareiškėja skunde taip pat remiasi Studijų kokybės vertinimo centro 2014 m liepos 23 d. pažyma Nr. KV2-657 (toliau – pažyma), kurioje nurodyta, jog nenustatęs esminių skirtumų tarp kvalifikacijos bendrųjų reikalavimų ir Lietuvos Respublikoje nustatytų atitinkamų reikalavimų, priėmė sprendimą, jog, siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje kvalifikaciją pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas teikiamam magistro laipsniui. Pažymi, kad pripažįstant reglamentuojamas profesines kvalifikacijas, kurių minimalūs rengimo reikalavimai yra nustatyti Direktyvoje 2005/36/EB, pagal automatinio pripažinimo principą, Studijų kokybės vertinimo centro pažyma nėra reikalinga, nes visi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių profesinę kvalifikaciją patvirtinantys formalios kvalifikacijos įrodymai yra nurodyti Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punkte. Pabrėžia, kad akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės akademine prasme nustatymą, o profesinis pripažinimas – kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Todėl ta pati kvalifikacija toje pačioje valstybėje gali būti pripažinta tinkama akademinei, bet netinkama profesinei veiklai.

18. Pažymi, kad nepaisant to, kad Studijų kokybės vertinimo centras išdavė pažymą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kuria nusprendė pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas teikiamam magistro laipsniu, ši pažyma, nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo, nes tokį pripažinimą atlieka tik įgaliota institucija. Įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimas galimas tik tuomet, kai įgytą profesinę kvalifikaciją patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, t. y. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje. Asmuo, siekiantis vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją, privalo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, įskaitant ir formalios kvalifikacijos įrodymą.

19. Dėl pareiškėjos nepateiktų dokumentų paaiškino:

19.1. Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. rašte nurodė, kad prašo visų rašte minėtų dokumentų atsižvelgdama į galimai pasikeitusias aplinkybes. Paminėtina, kad Tarnyba siekdama pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos paraiškas privalėjo įvykdyti visą profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrą nuo paraiškų ir su jomis pateiktų dokumentų įvertinimo iki sprendimo priėmimo. Tarnyba 2022 m. kovo 4 d. rašte pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti trūkstamus dokumentus, taip pat nurodė, kad vadovaudamasi Aprašo 17 punktu Tarnyba prireikus galės kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją prašydama patvirtinti, kad pareiškėjos profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta, taip pat ar pareiškėjos įgyta profesinė kvalifikacija patenka į Direktyvos 2005/36/EB taikymo sritį ir rengimas atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje. Atkreipė dėmesį, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, informacija, kad Jungtinėje Karalystėje profesinė veikla nėra laikinai sustabdyta ar uždrausta, nuo 2021 m. sausio 1 d. nebeteikiama per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI). Todėl Tarnyba dėl šių dokumentų 2022 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją General Pharmaceutical Council (Bendrąją farmacijos tarnybą). Vadovaujantis Jungtinės Karalystės atsakymu, kad pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio reikalavimų, ji negali dirbti ir jai niekada nebuvo suteikta teisė dirbti pagal vaistininko profesiją Jungtinėje Karalystėje, darytina išvada, kad toks dokumentas negalėjo būti pateiktas.

19.2. Atsakydama į pareiškėjos argumentą, kad tarnyba savaip interpretavo Aprašo 13.14 papunktį ir Tarnyba 2022 m. kovo 4 d. rašte nurodė kitokią, dėl nenurodomų priežasčių koreguotą Aprašo nuostatą – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos dokumentą, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB, Tarnyba pabrėžė, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kilmės valstybė narė – Lietuvos Respublika, kita valstybė narė, kuriose įgyta profesinė kvalifikacija arba kuriose leidžiama minėtos kvalifikacijos turėtojui dirbti pagal profesiją, arba kuriose jis yra teisėtai įsisteigęs ir kuriose gali būti išduodama Europos profesinė kortelė. Šio straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad priimančioji valstybė narė – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje asmuo siekia įsisteigti arba laikinai ir kartais teikti paslaugas ir kurioje gali būti išduodama Europos profesinė kortelė. Akivaizdu, kad pareiškėjos argumentai nepagrįsti, kadangi minėtos teisės aktų nuostatos aiškiai nustato, kad, šiuo atveju, kilmės valstybė narė yra Jungtinė Karalystė, kadangi šioje valstybėje, kaip teigia pareiškėja, ji neva įgijo profesinę kvalifikaciją.

19.3. Su pareiškėjos teiginiu, kad LVAT sprendime aiškiai aptarė, jog pareiškėja negali pateikti formalios kvalifikacijos įrodymo, tačiau jai vis vien turėtų būti taikoma Direktyva 2005/36/EB, Tarnyba nurodo, kad su tokia pareiškėjos LVAT sprendimo interpretacija nesutinka, kadangi LVAT sprendime nurodyta, jog atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymų pripažinti profesinę kvalifikaciją, kai pareiškėja neturėjo vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymo pagal Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punktą, ir priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai nustatė, kad konkrečiu atveju nebuvo pagrindo profesinę kvalifikaciją pripažinti vadovaujantis automatinio pripažinimo principu pagal Direktyvą 2005/36/EB.

19.4. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog Tarnybos reikalavimas pareiškėjai pateikti kompetentingos institucijos dokumentą, kad formalios kvalifikacijos įrodymui taikoma Direktyva 2005/36/EB, yra perteklinis ir pareiškėjai neįgyvendinamas, ir Tarnybai ši aplinkybė yra žinoma. Tarnyba privalėjo įvykdyti visą pareiškėjos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrą ir tai nurodė pareiškėjai Tarnybos 2022 m. vasario 18 d. rašte. Kita vertus, Tarnybai nebuvo žinoma, kokių savarankiškų veiksmų galėjo imtis pareiškėja laikotarpiu, iki jos paraiškos ir kiti dokumentai dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo buvo perduoti Tarnybai.

20. Dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakankamumo įrodyti, jog pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija, paaiškino:

20.1. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad ji negali pateikti formalios kvalifikacijos įrodymo, kuris įrodytų, kad ji įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjos pateiktas Universiteto diplomas ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas nėra formalus įrodymas Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies (Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkto) prasme, nes jis nepatvirtina, jog pareiškėjai suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija. Nurodytas diplomas tik patvirtina, kad pareiškėja yra baigusi antros klasės farmacijos laipsnio programą, tačiau tai nėra užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos įrodymas.

20.2. Pareiškėjos teiginys, kad Jungtinėje Karalystėje akademinį išsilavinimą sudaro 4 metų studijos universitete, o profesinį išsilavinimą – 12 mėnesių praktika vaistinėje, nepagrįstas, kadangi pagal teisės aktus vaistininko rengimas nėra skirstomas į akademinį ir profesinį. Pareiškėjos minimas „profesinis išsilavinimas“ yra privaloma studijų Jungtinėje Karalystėje dalis, baigus visą studijų programą privaloma išlaikyti registracijos egzaminą, taigi tik įvykdžius visus reikalavimus įgyjama formalios kvalifikacijos įrodymu patvirtinta vaistininko profesinė kvalifikacija.

20.3. Akivaizdu, kad pareiškėja neįvykdė Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos reikalavimų ir tai ši institucija patvirtino 2022 m. balandžio 8 d. ir 20 d. el. laiškuose Tarnybai: pareiškėja nebaigė 12 mėnesių trukusių mokymų bei niekada nelaikė registracijos egzamino. Taip pat darytina išvada, kad pareiškėja nesikreipė į šią instituciją, kad jos atlikta LSMU praktika būtų įskaityta į 12 mėnesių reikalaujamą praktinio mokymo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje, taip pat nelaikė privalomo registracijos egzamino, kad įgytų vaistininko profesinę kvalifikaciją. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija patvirtino, kad pareiškėja nebaigė studijų, todėl neįgijo formalios kvalifikacijos įrodymu patvirtintos vaistininko profesinės kvalifikacijos ir negali dirbti pagal šią reglamentuojamą profesiją.

20.4. Ypač pabrėžė, kad vaistininko profesinė kvalifikacija yra griežtai reglamentuojama profesija, tiesiogiai susijusi su žmonių (visuomenės) sveikata. Šios profesijos minimalūs rengimo reikalavimai yra suderinti ES, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje. Pagal Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje galioja Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka ES galiojančius minimalius farmacijos studijų programų, farmacijos specialistams reikalavimus. Pažymi, kad farmacijos studijų profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi atitikti minimalius rengimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje (atitinkamai Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 42 straipsnyje). Tiek Direktyva 2005/36/EB, tiek Farmacijos įstatymas numato įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tik pateikus įgytą profesinę kvalifikaciją įrodančius dokumentus.

20.5. Dėl pareiškėjos cituojamos LVAT sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja faktiškai įvykdė vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti būtinus reikalavimus, įtvirtintus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje (taip pat ir Įstatymo 42 straipsnyje), keliose valstybėse narėse, viena kurių yra priimančioji valstybė narė, ir tik dėl aiškiai tokius atvejus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nebuvimo jai nesuteiktas minėtas vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantis įrodymas ir ji negali verstis profesine praktika, Tarnyba nurodo, kad Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad vaistininko rengimas, kitaip tariant, farmacijos studijų krypties programa, kurią sėkmingai baigusiems išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, turi atitikti nustatytus minimalius reikalavimus. Tai aiškiai nurodoma 44 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje), t.y. vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti patvirtinama, kad užbaigtas šioje dalyje nurodytos trukmės rengimas. LVAT sprendime patvirtino, kad konkrečiu atveju nebuvo pagrindo profesinę kvalifikaciją pripažinti vadovaujantis automatinio pripažinimo principu pagal Direktyvą 2005/36/EB ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo byloje susiklosčiusi situacija vertinta kaip nepatenkanti į Direktyvos 2005/36/EB reglamentavimo sritį (žr. LVAT sprendimo 40 p.). Todėl nesuprantama LVAT pozicija, kad pareiškėja faktiškai įvykdė vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti būtinus reikalavimus, įtvirtintus Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje, kadangi pareiškėjos rengimas nepatvirtintas Jungtinės Karalystės vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu, nurodytu Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punkte, kaip to reikalaujama Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje. Jungtinėje Karalystėje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, kad asmuo įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, atitinka ir patvirtina Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio 2 dalyje nustatytus rengimo reikalavimus. Be to, LVAT savo sprendime patvirtina, kad nagrinėjama situacija nepatenka į Direktyvos 2005/36/EB reglamentavimo sritį, tačiau prieštaraudamas sau remiasi Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnio nuostatomis teigdamas, kad Pareiškėja faktiškai įvykdė būtinus reikalavimus, keliamus vaistininko profesinei kvalifikacijai. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtina lygiateisiškumo principą – jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija jų nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją. Pabrėžia, kad tik valstybės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad asmuo įgijo reikiamą profesinę kvalifikaciją pagal šiai profesinei kvalifikacijai įgyti nustatytus būtinus reikalavimus ir gali dirbti pagal reglamentuojamą profesinę kvalifikaciją kilmės valstybėje, o pripažinus profesinę kvalifikaciją pagal šį formalios kvalifikacijos įrodymą – ir priimančioje valstybėje.

20.6. Nurodo, jog Tarnyba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurie buvo vertinti siekiant nustatyti, ar pareiškėja turi kitoje valstybėje įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją bei tokios kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį formalios kvalifikacijos įrodymą. Nustatyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji yra įgijusi vaistininko profesinę kvalifikaciją. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija Tarnybai taip pat patvirtino, kad pareiškėja nėra įgijusi vaistininko profesinės kvalifikacijos Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos (asmens specialiųjų žinių, patirties ir įgūdžių), nes tokios teisės jai nesuteikia nei Direktyva 2005/36/EB, nei Įstatymas.

20.7. Pažymi, kad remiantis tuo, jog Tarnyba nėra valstybės kompetentinga institucija, kuri įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos, taip pat atlikti diplomų ir kitų dokumentų lyginamąjį tyrimą, kad šiais dokumentais patvirtinamos žinios ir kvalifikacija, kokių reikalaujama Lietuvos Respublikoje, vykdydama LVAT sprendimą dėl pareiškėjos turimos kompetencijos įvertinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo institucijoms Mokslo ir studijų įstatymo priskirta kompetencija kreipėsi į kompetentingas institucijas, vieninteles Lietuvoje rengiančias vaistininkus – LSMU ir VU, prašydama įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas pagal pridedamus dokumentus ir jas palyginti su tomis, kurių reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją. LSMU įvertinusi pareiškėjos dokumentus, atsižvelgdama į rengimo kurso trukmę, rengimo kurso apimtį ir atskirai kiekvieno dalyko valandų skaičių ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičių, kurie būtini siekiant gauti vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, pažymėjo neatitikimus galiojančiai LSMU vientisųjų studijų programai „Farmacija“. Nurodė, kad LSMU suteikia teisės aktų nustatytos formos aukštojo universitetinio išsilavinimo dokumentus: baigusiems vientisųjų studijų programą „Farmacija“ – studijų krypčių grupės sveikatos mokslų magistro laipsnį ir vaistininko kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir jo priedėlį. Studijuojantis LSMU asmuo turi įvykdyti visus studijų programos reikalavimus, o studijų programa baigiama studento pasiekimų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir baigiamąjį egzaminą. Studijų pagal nesuderintą studijų turinį rezultatų įskaitymas LSMU vykdomas LSMU studijų reglamento antrojo skirsnio nustatyta tvarka. LSMU atsakydama į Tarnybos prašymą pateikti pasiūlymus, kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog reikėtų įstoti ir baigti farmacijos studijas Lietuvoje, kuriose galimai būtų įskaityti Hadersfildo universitete išklausyti dalykai, ir nustatyta tvarka gauti minėtas studijas patvirtinantį dokumentą. VU, atlikusi pareiškėjos įgytų kompetencijų lyginamąjį tyrimą pagal pateiktus dokumentus, nurodė, kad vertina pareiškėjos kompetencijas kaip nepakankamas verstis vaistininko profesine praktika. Taip pat nurodė, kad pareiškėja, norėdama įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją ir teisę verstis vaistininko praktika, turėtų stoti į farmacijos studijas Lietuvoje ir nustatyta tvarka baigti 5 metų farmacijos studijų programą.

20.8. Direktyvos 2005/36/EB ir atitinkamai ją įgyvendinančio Įstatymo nuostatos taikomas tik asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ir turi formalios kvalifikacijos įrodymą, todėl Tarnyba, taikydama minėtus teisės aktus, priima sprendimą dėl, šiuo atveju vaistininko, profesinės kvalifikacijos pripažinimo, tačiau formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

20.9. Nors į Tarnybos kompetenciją nepatenka ir ji nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimų kompetencijų, tačiau Tarnyba ėmėsi visų priemonių, kad įvykdytų LVAT sprendime nurodytą įpareigojimą: kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją bei kompetentingas nacionalines institucijas – Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas, kad būtų įvertintos pareiškėjos turimos kompetencijos bei pasiūlytos priemonės ir (ar) būdai, kaip pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje. Farmacijos studijas organizuojančios ir vykdančios Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, įvertino ir atliko pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo, kaip kompensacines priemones pasiūlė priemones ir būdus, kuriais pasinaudojusi pareiškėja gali įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, patvirtintą formalios kvalifikacijos įrodymu.

20.10. Pažymi, kad pareiškėjos pateiktas Universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, ir LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjai suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje ir atitinkamai Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų.

21. Vadovaujantis išdėstytu buvo priimtas Aprašo 18.2 papunktyje nurodytas sprendimas nepripažinti pareiškėjos profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje. Skundžiamas Tarnybos Sprendimas buvo papildomai pakomentuotas Tarnybos 2022 m. birželio 16 d. raštu, kuriuo skundžiamas Įsakymas pateiktas pareiškėjai. Dėl nurodytų priežasčių neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį Tarnybos raštą.

22. Teigia, jog Tarnyba, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, pakartotinai atliko pareiškėjos profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje vertinimą Tarnybai suteiktos kompetencijos ribose ir ėmėsi visų priemonių, kad įvykdytų LVAT sprendime nurodytą įpareigojimą, Tarnyba mano, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji yra įgijusi vaistininko profesinę kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje, aukštosios mokyklos, įvertinusios ir atlikusios pareiškėjos turimų kompetencijų lyginamąjį tyrimą, nurodė esminius skirtumus dėl pareiškėjos ir Lietuvos Respublikoje reikalaujamo profesinio rengimo.

23. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštą su vertimu (dėl kurio vertimo į lietuvių kalbą pastabas teismo posėdžio metu pateikė pareiškėjos atstovas) pateikė pati pareiškėja. Paaiškino, kad Tarnyba nėra kompetentinga ar įgaliota vertinti išduoti diplomų, vertinti jų turinį ar juos užskaityti, nes tai atlieka aukštosios mokyklos. Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 punkte nurodyti visi profesinę kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje patvirtinantys diplomai ir pažymėjimai. Įgytą profesinę kvalifikaciją įrodo du dokumentai: pirmasis dokumentas, tai universitetų suteikti farmacijos laipsniai, antrasis dokumentas kartu su šiuo dokumentu Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) išduotas pranešimas, patvirtinantis sėkmingą patvirtinto farmacijos laipsnio įgijimą, 12 mėnesių praktinį mokymą ir sėkmingą registracijos įvertinimą. Pareiškėja pusę praktikos atliko Jungtinėje Karalystėje, kitą praktikos dalį išklausė LSMU kaip modulį. Tokiu atveju Direktyvos 55 a straipsnis valstybėms narėms leidžia pripažinti kitoje šalyje atliktą profesinį mokymą, bet reikalaujama pagal JK kad ji sėkmingai įvertintų, tokio dokumento nebuvo pateikta. Buvo pateiktas Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) raštas, kad bus užskaityta. Tačiau per 8 metus pareiškėja nesikreipė į Jungtinės Karalystės instituciją, neprašė užskaityti tos praktikos, nelaikė privalomo egzamino ir nėra formalios kvalifikacijos įrodymo. Tarnyba negali įskaityti ir išduoti pareiškėjai formalios kvalifikacijos įrodymo, nes Tarnyba pagal kompetenciją tik pripažįsta pagal automatinio pripažinimo principą, t. y. Įstatymo ribose, į kurį perkelta Direktyva. Tokiu atveju Tarnyba, nekvestionuodama dokumento turinio ir pan., pažiūri, kokia institucija išdavė formalios kvalifikacijos įrodymą (Direktyvos 5 priede nurodyta, kokios institucijos išduoda tuos diplomus, kaip tie diplomai vadinasi). Kadangi nėra reikalaujamų diplomų pagal Direktyvos priedą, Tarnyba negali pripažinti profesinės kvalifikacijos. Automatinis pripažinimas vykdomas pagal Direktyvą. ESTT paaiškino, kad kai nėra formalios kvalifikacijos įrodymo, numatyto Direktyvos 5 priede 5.6.2 papunktyje, tokiu atveju Direktyva netaikoma; tuomet įsijungia kiti valstybės narės nustatyti mechanizmai, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 ir 49 straipsnių asmenims suteiktos teisės. Tarnyba Vyriausybės nutarimu įgaliota vertinti tik Direktyvos apimtyje šiuos įrodymus, Tarnyba negali nei išduoti, nei pripažinti minimų pareiškėjos atstovo dokumentų. Kvalifikacija laikui bėgant kinta. Lietuvoje registruotiems vaistininkams, kuriems išduota vaistininko profesijos licencija, nustatytas periodiškumas kas kiek laiko jie turi kelti savo kvalifikaciją. Pareiškėja turi teisę kreiptis į mokslo ir studijų aukštąsias mokyklas, kad jai būtų įskaitytas ir išduotas Lietuvoje farmacijos studijas patvirtinantis diplomas. Pareiškėja posėdžio metu citavo Farmacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad Direktyvos 42 straipsnyje nustatyti minimalūs reikalavimai, kurių valstybė narė turi laikytis rengdama farmacijos specialistus. Taigi reikalavimas yra ne Tarnybai įskaityti šiuos dalykus, o reikalavimas studijoms, kad diplomai būtų išduodami baigus atitinkamą metų skaičių teorinio ir praktinio mokimo. Tie reikalavimai gali būti aukštesni, bet ne žemesni. Tai reikalavimas valstybės aukštosioms mokykloms taip suderinti savo studijų programas, kad formalios kvalifikacijos įrodymu būtų patvirtinta. Svarbus Direktyvos 2005/35/EB 55a straipsnis. Profesinę kvalifikaciją patvirtinančio įrodymo pareiškėja nepateikė, profesinės kvalifikacijos neįgijo, tai patvirtino Jungtinės Karalystės institucija, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų ir išduotas diplomas neatitinka Direktyvos 2005/36/EB, negali dirbti pagal vaistininko profesiją Jungtinėje Karalystėje, todėl Tarnyba kreipėsi į universitetus, kurie patvirtino tą patį, kad profesinė kvalifikacija yra nepakankama. Pareiškėja turi du kelius: pirmas, kreiptis į Jungtinės Karalystės mokslo įstaigą, paprašyti, kad ji užskaitytų Lietuvoje atliktą praktiką ir išduotų galutinį praktikos patvirtinimo dokumentą, pagal kurį Tarnyba automatiškai pripažintų pareiškėjos kvalifikaciją, antras kelias – kreiptis į Lietuvos universitetus, kurie turi farmacijos studijų programas, prašant, kad jie užskaitytų Jungtinėje Karalystėje baigtus mokslus, atliktą praktiką ir Lietuvoje atliktą praktiką ir išduotų dokumentą (diplomą), patvirtinantį profesinę kvalifikaciją. Išduoti diplomus yra universitetų kompetencija, Tarnyba tokio dokumento (diplomo) išduoti negali. Kai pripažinimas vykdomas pagal formalios kvalifikacijos įrodymus – taikoma Direktyva 2005/35/EB, kai nėra diplomo, nėra patvirtinta profesinė kvalifikacija, jos pripažinti Direktyvos 2005/35/EB prasme Tarnyba negali, Direktyva 2005/35/EB tokiu atveju netaikoma. Pripažinimas vykdomas pagal formalios kvalifikacijos įrodymus, t. y. pagal Direktyvą 2005/35/EB. Yra du skirtingi dalykai: akademinės vertės nustatytas ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Profesinė kvalifikacija šiuo atveju negali būti pripažinta pagal Direktyvą 2005/35/EB. Tarnyba nėra įgaliota išduoti formalios kvalifikacijos įrodymus, tai atlieka, vertina mokslo institucijos. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 ir 49 straipsnius Lietuvos Respublika yra sudariusi galimybes kreiptis į mokslo institucijas dėl pareiškėjos anksčiau įgytų žinių įskaitymo, įvertinimo, pasiūlymo, kokiais būdais gali būti įskaitytos pareiškėjos anksčiau įgytos žinios, Tarnyba nėra įgaliota tai atlikti, Tarnyba pagal Direktyvą vertina tik dokumentus, o ne jų turinį. Tarnyba nevertina dokumentų turinio, o vertina, ar yra pateikti formalios kvalifikacijos įrodymai, jeigu yra – turinys nevertinamas, o pripažįstama pagal automatinio pripažinimo principą. LVAT sprendime yra prieštaravimas – jeigu Direktyva netaikoma, tai ji netaikoma visa apimtimi, o ne iš dalies. Lietuvoje yra išdalintos kompetencijos: priimančios ir išduodančios formalios kvalifikacijos įrodymus (diplomus) yra mokslo institucijos, aukštosios farmacininkus rengiančios mokyklos, Tarnyba tik pripažįsta profesinę kvalifikaciją pagal formalios kvalifikacijos įrodymus, jeigu jie yra pateikti. Pareiškėja nėra baigusi studijų, diplomas yra, bet nėra reikalaujamo pažymėjimo iš Jungtinės Karalystės Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council). Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 55, 57 straipsnius pareiškėja turi pati kreiptis, kad universitetas (kaip kompetentinga institucija) įvertintų, palygintų jos baigtas studijas, atliktą praktiką Jungtinėje Karalystėje, praktiką Lietuvoje, ir išduotų diplomą, kurio jau nereikėtų pripažinti Lietuvoje, arba pasiūlytų, kokiais būdais pareiškėja galėtų diplomą įgyti. Tarnyba negali pareiškėjai išduoti diplomo. Tarnyba jokiais teisės aktais nėra įgaliota vertinti pareiškėjos turimos kompetencijos, specialiųjų žinių, patirties, įgūdžių. Įstatymas, Direktyva taikoma tik asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ir turi formalios profesinės kvalifikacijos įrodymą. Pareiškėjai nepateikus tokių dokumentų, Tarnyba negali pripažinti profesinės kvalifikacijos. Įsakymas yra pagrįstas, o paaiškinimas pagal Aprašo 19 punktą yra lydraštis, kuris nėra sprendimas ir negali būti naikinamas. Tarnyba išnaudojo visas jos kompetencijos ribose esančias galimybes. LVAT įpareigojo iš naujo nagrinėti, bet neįpareigojo priimti kitokį sprendimą.

42. Į bylą pateiktas Tarnybos 2022 m. gegužės 3 d. raštas Nr. (1.22Mr)2R-703 „Dėl profesinių kompetencijų vertinimo“, adresuotas Vilniaus medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Farmacijos centrui ir LSMU medicinos akademijos Farmacijos, kuriame paprašyta įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas pagal pridedamus dokumentus ir jas palyginti su tomis, kurių reikalaujam Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją; taip pat prašoma, jeigu atliktus pareiškėjos įgytų kompetencijų lyginamąjį tyrimą būtų nustatyta, kad pareiškėjos įgytos kompetencijos neatitinka reikalaujamų Lietuvos Respublikoje – pateikti pasiūlymus, kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, ir gauti tai patvirtinantį dokumentą (pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtina Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos studijų diplomai).

43. Byloje yra pareiškėjos 2022 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, siųstas Tarnybai, kuriame pareiškėja prašo Tarnybos pradėti vertinti pateiktus dokumentus, siekiant įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, nelaukiant nurodyto 2022 m. kovo 21 d. termino, nes visi dokumentai yra nurodyti Tarnybos 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. (1.22Mr)2R-268, papildyti pareiškėjos el. laišku 2022 m. vasario 21 d., taip pat vertinti LVAT nurodytus dokumentus ir kitas aplinkybes.

44. Byloje esančiame Vilniaus universiteto medicinos fakulteto 2022 birželio 7 d. rašte Nr. (1.6) 150000-S-310 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame Tarnybai, nurodyta, kad pareiškėja pradėjo studijuoti 2009m. ir baigė studijuoti 2013 m. Kurso rengimo trukmė yra 4 metai, viso išklausyta 240 ECTS kreditų universitetinių studijų dalykų. Išduoto diplomo priede dalykų apimtis pateikta ECTS kreditais, todėl kiekvieno dalyko atitikimas įvertintas atsižvelgiant į dalyko kreditų skaičių Vilniaus universitete. Programos atitiktis vertinta atsižvelgiant į 2021 metais Vilniaus universitete (VU) baigusių absolventų studijų programą. Sugretinus dalykus pateiktus diplomo priede vertinama, kad išklausyti dalykai atitinka 144 ECTS VU Farmacijos studijų programos. 2021 m. baigusių studentų išklausyti dalykai sudarė 300 ECTS kreditų. Iš diplomo priedėlio negalima įvertinti kokios kompetencijos įgyjamos dalykuose Farmacijos praktika 1, Farmacijos praktika 2, Farmacijos praktika 3 ir Farmacijos praktika 4. Pareiškėja papildomai išklausė Farmacijos praktikos 18 ECTS apimties dalyką LSMU 2016 metais. Rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja yra neįgijusi profesinės kvalifikacijos, todėl de facto ir diplomą išdavusi mokymo įstaiga, ir Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija Bendroji farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council) vertina pareiškėjos kompetencijas nepakankamas verstis vaistininko profesine praktika. Rašte nurodyta, kad dalykai, kurie studijuojami VU Farmacijos studijų programoje, tačiau nėra pateikti diplomo priedėlyje arba pateiktų panašių dalykų turinys neapima Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti sugretinti. VU absolventams, baigusiems vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Baigus Farmacijos studijų programą įgyjamas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir vaistininko kvalifikacija, atitinkanti septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą. Studijuojantiesiems, universitete studijavusiems pasirinktus dalykus (modulius), bet neįvykdžiusiems visos studijų programos, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas (akademinė pažyma), kuriame nurodomi visi išlaikyti dalykai (moduliai), jų apimtis ir įvertinimai. Remiantis Direktyva 2005/36/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB norint įgyti vaistininko kvalifikaciją, turi būti baigtos ne trumpesnes kaip 5 metų trukmės universitetines nuolatinės formos vientisosios farmacijos studijos. Vilniaus universitetas išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą vykdo pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. Nr. V-376 suteiktą teisę. Užsienio kvalifikacijos vertinimas ir pripažinimas yra sudėtinė priėmimo į Vilniaus universiteto studijas dalis. Pareiškėja, norėdama įgyti vaistininko kvalifikaciją ir teisę verstis vaistininko praktika Lietuvos Respublikoje, turėtų stoti į farmacijos studijas Lietuvoje ir nustatyta tvarka baigti 5 metų farmacijos studijų programą.

45. Byloje yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2022 m. gegužės raštas „Dėl profesinių kompetencijų vertinimo“, kuriuo atsakyta į Tarnybos 2022 m. gegužės 4 d. kreipimąsi Nr. (1.22Mr)2R-703. Rašte nurodoma, kad atsakydami į 2022 m. gegužės 4 d. gautą rašą Nr. (1.22Mr)2R-703 „Dėl profesinių kompetencijų vertinimo“ informuoja, kad vertinant rašte pateiktus dokumentus, Haderfsfildo universiteto išduoto diplomo 2013 m. liepos 18 d. pareiškėjai, ir jo priedo su išklausytų dalykų pavadinimais ir valandomis kopijas, atsižvelgiant į rengimo kurso trukmę, rengimo kurso apimtį ir atskirai kiekvieno dalyko valandų skaičių, kurie būtini siekiant gauti vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, pažymėtini neatitikimai galiojančiai LSMU vientisųjų studijų programai „Farmacija“. Išvardina dalykus, kurių nėra pateiktoje priedo prie diplomo kopijoje. Nurodyta, kad LSMU suteikia teisės aktų nustatytos formos aukštojo universitetinio išsilavinimo dokumentus – baigusiems vientisųjų studijų programą „Farmacija“ – studijų krypčių grupės sveikatos mokslų magistro laipsnį ir vaistininko kvalifikaciją patvirtinantis diplomą ir jo priedėlį. Nurodyta, kad asmenys gali būti priimti į LSMU klausytojais atskirų dalykų (modulių) studijoms. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius), sudarančius ne daugiau kaip 30 procentų programos apimties; klausytojo mokymo sutartis sudaroma studijuoti atskirą programos dalį, kurią baigusiam studentui pagal galiojančius teisės aktus išduodamas Studijų pažymėjimas. LSMU rašte nurodyta, kad studijų pagal nesuderintą studijų turinį rezultatų įskaitymas LSMU vykdomas LSMU studijų reglamento antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, kad teikiant pasiūlymus į tai , kokiomis priemonėmis ir (ar) būdais pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, tai būtų įstoti ir baigti farmacijos studija Lietuvoje, kuriose galimai būtų įskaityti Hadersfildo universitete išklausyti dalykai ir nustatyta tvarka gauti minėtas studijas patvirtinantį dokumentą.

46. Pareiškėja į bylą pateikė VU ir LSMU Farmacijos studijų programas (Studijų programos „Farmacija“, nuolatinių studijų 2021/2022 m. planas, 2020 m. patvirtintas LSMU rektoriaus).

47. Byloje yra Hadersfildo universiteto patvirtinimas, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis, baigus patikrintą integruotą programą. Taip pat pridėtas Hadersfildo universiteto diplomo priedėlis ir universiteto baigimo pažymėjimo išrašas (kuriame nurodyta, kad studijų programos apimtis – 4 metai, pareiškėjos priėmimo data – 2009 m. rugsėjo 21 d.).

48. Į bylą pateikta Studijų kokybės vertinimo centro 2014 m. liepos 23 d. pažyma Nr. KV2-657 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas pareiškėjos kvalifikacijos vertinimas dėl Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Hadersfildo universitete 2013 m. įgyto Farmacijos magistro laipsnio ir priimtas sprendimas, kad siekiant studijuoti ir (ar ) dirbti Lietuvos Respublikoje kvalifikaciją pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas teikiamam magistro laipsniui. Pažymoje nurodyta, kad ji nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo; kvalifikacijos profesinį pripažinimą atlieka darbdavys (kai norima dirbti pagal nereglamentuojamą profesiją) arba tam tikra įgaliota institucija (kai norima dirbti pagal reglamentuojamą profesiją).

49. Byloje yra 2014 m. lapkričio 25 d. Klausytojo praktinio mokymo sutartis Nr. 97, sudaryta tarp LSMU (universitetas), UAB „Norfos vaistinė“ (priimančioji organizacija) ir pareiškėjos (klausytojas), kurioje nurodyta, kad klausytojas atlieka praktiką pagal praktikos planą (programą); vadovaujantis praktikos planu (programa) šioje sutartyje nurodoma, kad praktikos tikslas – teorinių žinių pritaikymas praktikoje; numatomi praktikos rezultatai – įgyti praktiniai įgūdžiai; praktikos trukmė - nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 sausio 23 d.; praktikos apimtis – 5 (studijų kreditų skaičius).

50. Byloje yra 2014 m. lapkričio 25 d. Klausytojo praktinio mokymo sutartis Nr. 97, sudaryta tarp LSMU (universitetas), UAB „Gintarinė vaistinė“ (priimančioji organizacija) ir pareiškėjos (klausytojas), kurioje nurodyta, kad praktikos tikslas – teorinių žinių pritaikymas praktikoje; numatomi praktikos rezultatai – įgyti praktiniai įgūdžiai; praktikos trukmė - nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 gegužės 29 d.; praktikos apimtis – 13 (studijų kreditų skaičius).

51. Byloje yra LSMU Farmacijos fakulteto 2016 m. birželio 17 d. Studijų pažymėjimas Nr. SCP-2759, kuriame pažymima, kad pareiškėja LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto vientisųjų nuolatinės formos studijų Farmacijos programos kurso klausytoja, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. išlaikė šiuos egzaminus: Farmacijos praktika – 10 (puikiai), dalyko apimtis ECTS kreditais – 18,0.

52. Į bylą pateiktas Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštas, adresuotas pareiškėjai, anglų kalba su 2 (dviem) vertimu į lietuvių kalbą. Dokumento vertime, pridėtame prie atsakovės atsiliepimo, nurodyta „Dėkojame už atsiųstą „Prašymą į Banko išankstinės registracijos mokymą“, kuriame prašote, kad mes pripažintumėm 26 savaičių išankstinės registracijos mokymą“. Jūsų byla buvo peržiūrėta ir General Pharmaceutical Council) (Bendroji farmacijos tarnyba) pripažins Jūsų 26 savaičių mokymą. Tai leidžia Jums perkelti Jūsų mokymą į kitą vietą. Dabar Jums reikia baigti kitą 26 savaičių išankstinės registracijos mokymo laikotarpį, patvirtintame mokymo centre, vadovaujant išankstinės registracijos mokytojui. Iš tikrųjų Jūs iš naujo pradėsite mokymą 27-ą savaitę – ir Jūsų naujas mokytojas turės baigti pažangos 3 ataskaitą ir galutinę 52 savaičių deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad dėl 8 metų laikotarpio registracijos įvedimo, Jūs turi būti registruota 8 metų laikotarpyje nuo Jūsų MPharm laipsnio pradžios. Jei nebūsite registruota iki šios datos, Jūsų pripažintos 26 mokymo savaitės taps negaliojančiomis.“ Kartu su pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktame dokumento vertime į lietuvių kalbą nurodyta „Dėkojame, kad atsiuntėte „Prašymas dėl priešregistracinių mokymų užskaitymo“, kuriame prašote, kad pripažintume 26 savaites jūsų patenkinamą lygį pasiekusių priešregistracinių mokymų. Jūsų atvejis buvo peržiūrėtas ir Bendroji farmacijos taryba pripažįsta, kad jūsų 26 savaičių mokymosi stažas yra pasiekęs patenkinamą lygį. Tai leidžia jums perkelti mokymų kursą į kitą įstaigą. Jums reikia baigti papildomus 26 savaičių trukmės priešregistracinius mokymus patvirtintoje mokymo įstaigoje, vadovaujant priešregistraciniam instruktoriui. Taigi mokymą atnaujinsite nuo 27 savaitės, o 3 pažangos ataskaitą ir galutinę 52 savaičių deklaraciją turės užpildyti jūsų naujasis instruktorius. Atkreipkite dėmesį, kad dėl įvesto 8 metų registracijos termino limito turite būti užregistruoti per 8 metus nuo farmacijos magistro laipsnio studijų pradžios. Jei iki šios datos nebūsite užsiregistravę, 26 savaičių pripažintas profesinis mokymas taps negaliojančiu.“

53. Atsakovė į bylą pateikė Tarnybos 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. (1.22Mr)2R-444 „Prašymas dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo“, adresuotą Bendrajai farmacijos tarybai (General Pharmaceutical Council). Prašyme VVKT prašo įvertinti pridedamus dokumentus ir pateikti informaciją dėl D. I. profesinės kvalifikacijos, įgytos Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, kuriame paprašė įvertinti pridedamus dokumentus ir pateikti informaciją toliau nurodytais klausimais dėl pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, bei uždavė tokius klausimus: 1) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja yra įgijusi vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą Direktyvos 2005/36/EB V priede; 2) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėjos vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka Direktyvos 2005/36/EB 44 straipsnyje nustatytus rengimo reikalavimus; 3) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja sėkmingai baigė patvirtintas farmacijos studijas, 12 mėnesių praktiką ir išlaikė registracijos egzaminą; 4) ar galėtų informuoti, ar pareiškėja kreipėsi dėl LSMU įgytos farmacijos praktikos pripažinimo; 5) ar pagal Direktyvos 2005/36/EB 55a straipsnio 1 dalį pripažintų pareiškėjos LSMU įgytą farmacijos praktiką; jei taip, ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėja sėkmingai baigė patvirtintas farmacijos studijas, 12 mėnesių praktiką ir išlaikė registracijos egzaminą; 6) ar galėtų patvirtinti, kad pareiškėjai jų teritorijoje netaikomos jokios profesinio pobūdžio drausminės ar baudžiamosios sankcijos, įskaitant laikinąsias.

54. Atsakovė pateikė susirašinėjimą elektroniniais laiškais su Bendrąja farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council). Bendroji farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council) 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. laiškuose, adresuotuose Tarnybos atstovei A. P., paaiškino, kad pareiškėja neturi teisės registruotis Jungtinėje Karalystėje; pažymėjo, kad pareiškėja nebaigė 12 mėnesių trukmės mokymų ir niekada nelaikė registracijos egzamino; pareiškėjos prašymo terminas baigėsi 2017 m., todėl jai neleidžiama ir niekada nebuvo leista dirbti vaistininke Jungtinėje Karalystėje; pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Direktyvos 2005/36/EB reikalavimų; nurodyta, kad Direktyvos 2002/36/EB 44 straipsnyje yra išdėstyti mokymo reikalavimai, kurių reikia, kad būtų automatiškai suteiktos pripažinimo teisės, visų pirma: vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymai turi būti patvirtinti, kad baigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTC kreditais, apimantis bent jau: a) ketverių metų trukmės nuolatinį teorinį ir praktinį rengimą universitete arba aukštojoje mokslo institucijoje, kurios lygis pripažintas kaip lygiavertis, arba kurią prižiūri universitetas; b) po teorinio ir praktinio rengimo arba jo metu atliktą šešių mėnesių praktiką visuomenėje skirtoje vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui.

55. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Jungtinėje Karalystėje Huddersfieldo (Hadersfildo) universitete baigė 4 metų farmacijos studijas ir 2013 m. liepos 18 d. įgijo žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnį, taip pat atliko 26 savaičių (6 mėnesių) praktiką vaistinėje. Bylos duomenimis, kaip nurodo ir pati pareiškėja skunde, siekiant įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje, reikalingas akademinis išsilavinimas – 4 metų studijos universitete (pareiškėja turi 2013 m. liepos 18 d. Jungtinės Karalystės Hadersfildo universiteto diplomas) ir profesinė praktika vaistinėje – 12 mėnesių, kuri turi būti suderinta su Bendrąja farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council) ir teigiamai įvertinta. Dėl sudėtingų asmeninių aplinkybių (sunkios artimo žmogaus ligos) pareiškėja grįžo į Lietuvą, todėl praktikos laikotarpio vaistinėje Jungtinėje Karalystėje ji nebaigė.

56. Kaip matyti iš į bylą pateikto Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto, adresuoto pareiškėjai, Bendroji farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council) pripažino, kad pareiškėjos 26 savaičių mokymosi praktika, atlikta Jungtinėje Karalystėje, buvo įvertinta kaip pasiekusi patenkinamą lygį, tai leido pareiškėjai perkelti mokymų kursą į kitą įstaigą; pareiškėjai reikėjo baigti papildomus 26 savaičių trukmės priešregistracinius mokymus patvirtintoje mokymo įstaigoje, vadovaujant priešregistraciniam instruktoriui; šiame Generalinės farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) rašte buvo nurodyta, kad mokymą pareiškėją atnaujins nuo 27 savaitės, o 3 pažangos ataskaitą ir galutinę 52 savaičių deklaraciją turės užpildyti pareiškėjos naujasis instruktorius. Rašte buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl įvesto 8 metų registracijos termino limito pareiškėja turite būti užregistruota per 8 metus nuo farmacijos magistro laipsnio studijų pradžios; jei iki šios datos nebus užsiregistravusi, 26 savaičių pripažintas profesinis mokymas taps negaliojančiu.

57. Kaip minėta, Direktyvos 2005/36/EB V priedo 2.6.2 papunktyje esančioje lentelėje įvardinti vaistininkų formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai – lentelėje nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra: 1) Registruoto vaistininko pažymėjimas („Certificate of Registered Pharmacist“); 2) farmacijos laipsnis, patvirtintas Bendrosios farmacijos tarnybos (anksčiau Didžiosios Britanijos Karališkoji farmacijos draugija) arba Šiaurės Airijos Farmacijos draugijos („A degree in pharmacy approved by either the General Pharmaceutical Council (formerly Royal Pharmaceutical Society of Great Britain) or the Pharmaceutical Society of Northern Ireland“); pastaruoju atveju dokumentą išduodanti institucija yra universitetai, suteikiantys farmacijos laipsnius, patvirtintus Bendrosios farmacijos tarnybos (anksčiau Didžiosios Britanijos Karališkoji farmacijos draugija) arba Šiaurės Airijos Farmacijos draugijos („Universities delivering pharmacy degrees approved by the General Pharmaceutical Council (formerly Royal Pharmaceutical Society of Great Britain) or the Pharmaceutical Society of Northern Ireland“); šiuo atveju taip pat turi būti pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais - Bendrosios farmacijos tarnybos arba Šiaurės Airijos Farmacijos draugijos pranešimas, patvirtinantis sėkmingai įgytą patvirtintą farmacijos laipsnį, 12 (dvylika) mėnesių praktinį mokymą ir registracijos įvertinimo išlaikymą („Notification from the General Pharmaceutical Council or Pharmaceutical Society of Northern Ireland confirming successful completion of the approved pharmacy degree, 12 months practical training and a pass of the registration assessment“).

58. Kaip minėta, pareiškėja Lietuvoje 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė dvi klausytojo praktinio mokymo sutartis – viena sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjos, LSMU ir UAB „Norfos vaistinė“, kita sutartis – tarp pareiškėjos, LSMU ir UAB „Gintarinė vaistinė“, pagal kurias pareiškėja Lietuvoje atliko 6 mėnesių praktiką (nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.), praktikos apimtis – 18 (studijų kreditų skaičiais). Pareiškėjai LSMU Farmacijos fakultetas 2016 m. birželio 17 d. išdavė Studijų pažymėjimą Nr. SCP-2759, kad pareiškėja LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto vientisųjų nuolatinės formos studijų Farmacijos programos kurso klausytoja, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. išlaikė šiuos egzaminus: Farmacijos praktika – 10 (puikiai), dalyko apimtis ECTS kreditais – 18,0.

59. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja, atlikusi 6 mėnesių praktiką Lietuvoje, nesikreipė į Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją, kad būtų atliktos procedūros, nurodytos Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašte, Direktyvos 2005/36/EB V priedo 2.6.2 punkte. Pareiškėja priežasčių, kodėl ji nesikreipė nenurodė, nei skunde, nei papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nei teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo jos atstovas. Kaip matyti iš byloje esančio Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto, adresuoto pareiškėjai, jai Jungtinėje Karalystėje galiojančios sąlygos dėl vaistininko profesinės kvalifikacijos suteikimo buvo žinomos.

60. Bendrosios farmacijos tarnybos (General Pharmaceutical Council) 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. laiškuose, adresuotuose Tarnybai, paaiškino, kad pareiškėja neturi teisės registruotis Jungtinėje Karalystėje; pažymėjo, kad pareiškėja nebaigė 12 mėnesių trukmės mokymų ir niekada nelaikė registracijos egzamino; pareiškėjos prašymo terminas baigėsi 2017 m., todėl jai neleidžiama ir niekada nebuvo leista dirbti vaistininke Jungtinėje Karalystėje; pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Direktyvos 2005/36/EB reikalavimų.

62. Įsakyme Tarnyba nusprendė nepripažinti pareiškėjos profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje. Sprendime Tarnyba iš esmės išdėstė Įsakymą pagrindžiančius faktinius duomenis, aplinkybes, argumentus, kodėl buvo nuspręsta nepripažinti pareiškėjos profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje.

63. Iš Sprendimo, pareiškėjos skundo ir atsakovės atsiliepimo, taip pat pareiškėjos atstovo ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad esminis ir pagrindinis argumentas, kodėl Tarnyba nepripažino pareiškėjos profesinės kvalifikacijos norint dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje buvo tas, kad pareiškėja nepateikė formalios kvalifikacijos įrodymo pagal Direktyvą 2002/36/EB, kad jai suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje, kad pareiškėjos pateiktas Hadersfildo universiteto dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai buvo suteiktas žemesnės antros klasės farmacijos magistro laipsnis baigus patikrintą integruotą programą, Jungtinėje Karalystėje atlikta 6 mėnesių praktika, LSMU klausytojo statusu baigto farmacijos praktikos modulio pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjai yra suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje, Direktyvos 2005/36/EB 5 priedo 5.6.2 punkte nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų. Kaip minėta, pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, formalios kvalifikacijos įrodymas – kompetentingos institucijos išduotas diplomas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija.

65. Kaip nurodyta LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartyje, tokiu atveju, kai vaistininkų kitoje valstybėje narėje įgytą kvalifikaciją patvirtina Direktyvos 2005/36/EB V priedo 5.6.2 punkte išvardinti vaistininkų formalios kvalifikacijos įrodymai, profesinės kvalifikacijos pripažinimą priimančiojoje valstybėje narėje atliekanti institucija nenagrinėja asmens profesinę kvalifikaciją įrodančių dokumentų turinio, neturi teisės taikyti kompensacinių priemonių.

67. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl Tarnybos įgaliojimų vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo tais atvejais, kai asmuo neturi formalios kvalifikacijos įrodymų, numatytų Direktyvoje 2005/36/EB, Įstatyme, aktualus ir aukščiau aptartas Mokslo ir studijų įstatymo 8, 56, 57 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. V-1213 „Dėl farmacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ įtvirtintas reguliavimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog dėl aiškių reglamentuojančių teisės aktų nebuvimo pasisakė ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-1844, kurios 31.1 papunktyje rekomendavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai – tikslinti (tobulinti) studijų rezultatų įskaitymo aukštosiose mokyklose tvarką (tais atvejais, kai asmenys akademinę kvalifikaciją yra įgiję kitoje valstybėje narėje ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją Lietuvoje) (prireikus, įgyvendinant tarnybinio bendradarbiavimo principą ir konsultuojantis su kitomis institucijomis), tačiau ši rekomendacija buvo neįgyvendinta.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, Aprašo 2 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasi Aprašu, Tarnyba vaistininko profesinę kvalifikaciją pripažįsta pagal Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje nurodytus vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymus (2.1 papunktis); pagal Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas vaistininko įgytas teises (2.2 papunktis); Aprašo 3 punkte nustatyta, kad vadovaudamasi Aprašu, Tarnyba vaistininko profesinę kvalifikaciją pripažįsta pagal Įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje nurodytus vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymus, kurie valstybių narių ir Jungtinės Karalystės piliečiams Jungtinėje Karalystėje išduoti ne vėliau kaip per vienus metus nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos; Aprašo 6 punkte nustatyta, kad jeigu vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka nė vienos iš Tvarkos aprašo 2 punkte nurodytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo sąlygos, taikomas Tarnybos viršininko tvirtinamas Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesiją ar laikinai ir kartais teikti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas.

70. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba, pakartotinai vertindama pareiškėjos įgytos profesinės kvalifikacijos (turimos kompetencijos) vertinimą, siekiant dirbti pagal vaistininko profesiją Lietuvos Respublikoje, prieš priimdama Sprendimą ir Įsakymą, vertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, dėl reikalingos informacijos kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją Bendrąją farmacijos tarnybą (General Pharmaceutical Council), kreipėsi į Lietuvos Respublikos universitetus (VU ir LSMU), rengiančius vaistininkus, prašydama įvertinti pareiškėjos turimas kompetencijas, palyginti jas su tomis, kurių reikalaujama Lietuvos Respublikoje tam, kad būtų galima dirbti pagal vaistininko profesiją. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių VU ir LSMU raštu pateiktų atsakymų, abi aukštosios mokyklos (rengiančios farmacininkus), kurios turi kompetenciją vertinti pareiškėjos įgytą kvalifikaciją, konstatavo, kad pareiškėjos studijuotų dalykų turinys neapima Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti sugretinti. Kitaip tariant, pareiškėjos turima kvalifikacija neatitiko vaistininko profesinei kvalifikacijai Lietuvoje keliamų reikalavimų. Tuo pačiu, nėra ginčo, kad pareiškėjos įgyta kvalifikacija būtų pakankama verstis vaistininko profesine praktika Jungtinėje Karalystėje. Universitetai pateikė siūlymus, kaip pareiškėja galėtų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. Kaip minėta, VU rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja yra neįgijusi profesinės kvalifikacijos, todėl de facto ir diplomą išdavusi mokymo įstaiga, ir Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija Bendroji farmacijos tarnyba (General Pharmaceutical Council) vertina pareiškėjos kompetencijas nepakankamas verstis vaistininko profesine praktika.