Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-611-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
2S-611-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-21107-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Suinteresuotas asmuo
A. B., BUAB „Virtuvės baldų gamyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-611-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-21107-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – A. B., BUAB „Virtuvės baldų gamyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. V..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas skirti A. B. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą baudą iki 2 896 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-31 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: A. B., BUAB „Virtuvės baldų gamyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. V..Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo skirti baudą pagal ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. – specialioji teisės norma) ir į tai, kad pareiškėjo prašymas iš esmės susijęs su įmonės bankroto byla, sprendė, jog pareiškimas teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis D. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Įmonių bankroto įstatymas nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei bendrovės vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų. Taip teismo nutartis yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama CPK 585 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašant antstoliui. Dėl to šios priverstinio vykdymo procedūros laikytinos alternatyviomis ir konkuruoja tarpusavyje, t. y. administratorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu operatyviau, ekonomiškiau ir efektyviau įvykdyti teismo nutartį – kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu ar tiesiogiai į teismą dėl baudos vadovui skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą. Priklausomai nuo to, yra taikoma CPK 585 straipsnio 2 dalies ar Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta sankcija (bauda).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 nutartimi UAB „Virtuvės baldų prekyba“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-1967-661/2018 (B2-5164-661/2013)). Šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2013-11-04, tačiau UAB „Virtuvės baldų prekyba“ buvusi administracijos vadovė (direktorė) A. B. neperdavė įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-25 išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti įmonės turtą ir dokumentus vykdymo. Vykdomasis raštas 2017-01-31 buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. K., šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio kontoroje pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0174/17/00413. Antstolis 2017-02-07 patvarkymu Nr. 2-DK-A-2724 įpareigojo A. B. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui D. K. duomenis, ar yra įvykdytas Vilniaus apygardos teismo vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas, o jei minėtas įpareigojimas nėra įvykdytas, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, atlikti vykdomajame dokumente nurodytą įpareigojimą, ir apie tai raštu informuoti antstolį. Kadangi buvusi įmonės vadovė antstolio D. K. 2017-02-07 patvarkyme reg. Nr. 2-DK-A-2724 nurodytų reikalavimų neįvykdė, antstolis CPK 585 straipsnio pagrindu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau teismas 2017-05-31 nutartimi šį pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėjas antstolis D. K., nesutikdamas su minėta 2017-05-31 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad administratorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu operatyviau, ekonomiškiau ir efektyviau įvykdyti teismo nutartį – kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu ar tiesiogiai į teismą dėl baudos vadovui skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą. Priklausomai nuo to, yra taikoma CPK 585 straipsnio 2 dalies ar Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta sankcija (bauda). Pareiškėjo manymu, baudos skyrimo klausimas už antstolio reikalavimų nevykdymą šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas apylinkės teisme pagal CPK 585 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Iš šių teisinių nuostatų ir išaiškinimų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta atsakomybė už ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyto įpareigojimo neįvykdymą.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, kuris nustato bankrutuojančios įmonės valdymo organų pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus bei sankciją už tokio įpareigojimo nevykdymą, ir CPK 585 straipsnio, kuriame reglamentuojamas baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą, konkurencijai, pastaroji norma nėra taikoma, nes už tą patį pažeidimą atsakomybė numatyta specialiajame įstatyme, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju baudos skyrimo klausimas turi būti sprendžiamas BUAB „Virtuvės baldų gamyba“ bankroto byloje.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė