- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2-443-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01738-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Juta Kareivė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir atsakovo A. R. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. J.; priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters L. R. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters L. R. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos – 1550 Eur (300 Eur x 5,5 mėn. – 100 Eur); paskirti ieškovę G. J. uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą, nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra L. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį ir grąžindamas sekmadienį į dukters gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. R. pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros L. R. gyvenamąją vietą su atsakovu A. R.; priteisti iš ieškovės G. J. nepilnametės dukros L. R. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; priteisti iš ieškovės G. J. nepilnametės dukros L. R. išlaikymo įsiskolinimą 1 250,00 Eur (5 mėn. x 250 Eur = 1250,00 Eur) nuo 2024 m. vasario 19 d. iki priešieškinio pateikimo dienos; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą A. R.; patvirtinti šią bendravimo su dukra L. R. tvarką: kiekvienas iš tėvų turi teisę kas antrą L. R. gimtadienį, kas antras didžiąsias šventes (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) leisti kartu su dukra. Motina G. J. su vaiku laiką leidžia tik dienos metu. Tėvas A. R. su dukra leisti laiką per šias šventes turi teisę neporiniais metais, o motina G. J. - poriniais. G. J., turi teisę 2 kartus per mėnesį savaitgalių laikotarpiui bendrauti su dukra dienos metu savo gyvenamojoje vietoje, kurioje ji įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko sveikatai, poilsiui, maitinimuisi, laisvalaikiui, žaidimams ir kt. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis. Motinos G. J. bendravimo su dukra pradžios ir pabaigos laikas derinamas su dukters tėvu prieš protingą terminą. Bendravimo su dukra laikotarpiu, motina G. J. turi sudaryti sąlygas A. R. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt. G. J. prašant, A. R. turi suteikti jai visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdamas pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. G. J. turi teisę bendrauti su dukra elektroninių priemonių pagalba vaizdo programomis ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, nepažeidžiant vaiko ugdymo, mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimo. Motina G. J. bendrauti su dukra L. R. savo gyvenamojoje vietoje turi teisę tik dienos metu. Iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė G. J. atsiliepime į pateiktą priešieškinį patikslino prašomą nustatyti šalių su dukra bendravimo tvarką nurodant, kad nusprendus tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nustatyti tokią mamos ir dukters bendravimo tvarką: Mama bendrauja su dukra pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius. Mama vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos laike nuo 16:00 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Mama du kartus per kalendorinius metus bendrauja su dukra vaiko ir jos pačios atostogų metu po 2 savaites. Mama vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo atitinkamos atostogų pirmosios dienos 10:00 val. ir grąžina vaiką mamai vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje atitinkamos paskutinės atostogų dienos 18:00 val. Apie vaiko pasiėmimą atostogoms mama privalo vaiko tėvą informuoti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų. Mama bendrauja su dukra nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Mama vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10:00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18:00 val. Mama bendrauja su dukra lyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.). Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos laike nuo 16:30 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val. Mama bendrauja su dukra lyginiais metais per Šv. Velykas. Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18:00 val. Mama bendrauja su vaiku lyginiais, o tėvas nelyginiais metais per L. gimimo dieną, t.y. liepos 19 d. Tėvas bendrauja su vaiku per tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį. Motinos dieną, t.y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama. Mama bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną, t.y. gegužės 13 d., o tėvas bendrauja birželio 2 d. Tėvai privalo iš anksto informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerių ir kitų kontaktų pasikeitimus. Tėvas ir motina vienas kitą informuoja apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsiant praneša kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Mama bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir ugdymo laiką. Mamos ir dukters bendravimas galimas ir kitu, iš anksto tėvų suderintu laiku.
Šalies argumentai
4. Ieškovė G. J. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. R. susilaukė dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini) Prašo nustatyti nepilnametės L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nurodė, kad vaikas gyvena su ieškove nuo gimimo. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 600 Eur, viena nepajėgi vaiko išlaikyti, ieško darbo, tačiau paieškas apsunkina nustatytas nedarbingumas. Šiuo metu padeda mama, broliai ir sesuo, gaunamų lėšų neužtenka, atsakovas nuolatinio išlaikymo neteikia, yra darbingas ir privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo puse sumos – po 300 Eur. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2023 m. liepos mėnesio (sumokėjo 100 Eur), prašo priteisti dukters L. R. išlaikymo įsiskolinimą už 5,5 mėnesius – 1550 Eur (300 Eur x 5,5 mėn. – 100 Eur).Taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Detalesnio bendravimo grafiko neprašo nustatyti, mano, kad tikslų susitikimo laiką suderins bendru sutarimu.
5. Atsakovas A. R. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo, jog nepilnametės dukros L. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu A. R.. Dukra maža, visiškai priklausanti nuo suaugusiojo asmens, su kuriuo jis gyvena, gebėjimo tinkamai pasirūpinti. Ieškovė turi priklausomybę alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms. Policijos pareigūnai tokius faktus (jau auginant dukrą) fiksavo nuo 2022 m. spalio 1 d. Ieškovei tuo metu buvo nustatytas neblaivumas 2,19 promilių ir tokios būsenos ji ketino rūpintis savo dukra, kuriai tuo metu buvo nepilnai 3 mėnesiai. Dėl ieškovės elgesio buvo paskirtas atvejo vadybininkas, dėl neužtikrinamos dukros tinkamos priežiūros pradėtos teikti socialinės paslaugos, kurių ji dažnai atsisakydavo arba nebendradarbiaudavo su pagalbą siūliusiais specialistais. Ne kartą teko kreiptis pagalbos ir tarpininkavimo į specialistus dėl to, jog ieškovė nesirūpino segančia dukra ir nesikreipė į medikus. Toks pasirinktas gyvenimo būdas negali užtikrinti vaiko saugumo bei jo interesų, netgi priešingai - pavojinga vaikui gyventi tokioje aplinkoje. Ieškovė nepajėgia ar nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jo interesų įgyvendinimą. Priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms turinčiai motinai būtina gydytis, priimti pagalbą iš specialistų ir tinkamai socializuotis. Ieškovė 2024 m. vasario 18 d. rasta bute su dukra sunkaus girtumo laipsnio. Šio įvykio pagrindu dukra buvo perduota atsakovui, nuo perdavimo momento dukra gyvena su tėvu. Kadangi gyvena nuosavame name su šalia esančiu žemės sklypu, šeimos labui turi pasisodinę daržą, augina įvairias daržoves, turi šiltnamį. Taip pat deda visas pastangas, jog namuose būtų kuriamas gerbūvis. Dukros L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, nes tik taip bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į ieškovės priklausomybes alkoholiui, narkotinėms medžiagoms bei į specialistų siūlomos pagalbos atsisakymą, sutinka, kad ieškovė su dukra laiką leistų tik dienos metu, nakčiai pasilikti dukrą vaiko motina galės tik tuo atveju, kai išnyks ieškovės rizikos dėl piktnaudžiavo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis. Yra suinteresuotas užtikrinti, jog nepilnametei dukrai kuo geresnes vystymosi sąlygas, todėl prie jos išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė. Įvertinus abiejų šalių finansines galimybes, gaunamas pajamas bei dukros poreikius, prašo dukters L. R. išlaikymui iš ieškovės priteisti po 300 Eur, pinigus pervedant į vaiko tėvo A. R. nurodytą sąskaitą. Ieškovė nuo 2024 m. vasario 19 d., kuomet dukra perduoti atsakovui, iki šio priešieškinio surašymo dienos nėra skyrusi lėšų dukros išlaikymui, 5 mėnesius dukra rūpinosi ir išlaikė vienas. Įsiskolinimą mėnesiui skaičiuoja 250,00 Eur, susidarė 1250,00 skola, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė G. J. atsiliepime į pateiktą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, o kitus reikalavimus prašo visiškai atmesti. Dukra nuo gimimo iki 2024 m. vasario 19 d. gyveno su mama, yra susiformavęs stiprūs jų ryšys. Ieškovė gali tinkamai dukrą auginti, auklėti ir rūpintis. Iš savo padarytų klaidų pasimokė ir padarė išvadas jų nebekartoti. Šiuo metu su dukra susitinka, atsakovas neprieštarauja, kad pasiliktų su nakvyne. Priešieškiniu atsakovas prašė leisti mamai su dukra bendrauti tik dienomis, tačiau, pamatęs, kad ieškovė veda tinkamą gyvenimo būdą, neprieštarauja ir ilgesniam laikui leisti vaikui būti su mama. Ieškovė palaiko savo ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su mama, todėl analogišką priešieškinio reikalavimą prašo atmesti. Ieškovė vasaros metu dirbo sezoninį darbą, šiuo metu registruosis Užimtumo tarnyboje, yra motyvuota susirasti darbą ir darbo valandas derinti su nepilnametės dukters ugdymu, darželio darbo valandomis. Ieškovė bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, įsipareigojo priimti jų siūlomą pagalbą ir vykdyti visus reikalavimus, reikalingus įrodyti, kad gali auginti dukrą. Nevartoja alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per daug nepagrįstai apribojanti dukters ir mamos bendravimą, jau ir šiuo metu yra susiklosčiusi praktika dėl kitokio bendravimo. Teismui nusprendus, kad L. R. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, prašo mamos ir vaiko bendravimo tvarką tikslinti, kad būtų priimtas abiem šalims ir jų nepilnametei dukrai geriausias variantas. Teismui nusprendus nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, ieškovė sutiktų, kad būtų priteistas dukters išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pagal savo finansinę būklę, ieškovė didesnės sumos neišgalėtų mokėti. Šiuo metu ieškosi darbo, pajamos itin mažos. Dėl dukters išlaikymo įsiskolinimo ieškovė iš dalies sutinka, kadangi išlaikymą teikė iš dalies. Prašo įsiskolinimą skaičiuoti po 200 Eur per mėnesį ir atimti jos sumokėtą sumą – 250 Eur sumą, šios sumos mokėjimą prašo išdėstyti dalimis, kadangi iš karto ieškovė neturėtų galimybės sumokėti.
Šalies argumentai
7. Ieškovė G. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti nurodydama, kad dukra iš jos šių metų vasario mėnesį buvo paimta ir perduota atsakovui, nes ji buvo neblaivi. Paaiškino, kad alkoholio nevartoja, registravosi pas priklausomybių specialistus, vasaros metu dirbo, registruosis Užimtumo tarnyboje, jai nustatytas netektas darbingumas. Nori, kad dukra gyventų su ja, tikino, kad gebės tinkamai dukra pasirūpinti. Iš atsakovo prašė dukros išlaikymui priteisti kas mėnesį po 300 Eur, nurodydama, kad galimai ir 250 Eur užtektų. Maistui išleidžia apie 40 Eur, paslaugoms 100 – 150 Eur, vaistams – 30 Eur, darželiui – 30 Eur, rūbai, avalynei – 70 Eur, žaislams – 50 Eur. Prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydama, kad 550 Eur yra atsakovas sumokėjęs. Dukters gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, pati sutiko mokėti 200 Eur išlaikymo sumą, dėl įsiskolinimo nurodė, kad yra sumokėjusi 250 Eur. Šiuo metu atsakovas dukrą leidžia pasiimti su nakvyne, norėtų su dukra bendrauti daugiau, nei nurodė atsakovas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti nurodydamas, kad dukra turėtų gyventi su juo, nes ieškovė negeba tinkami dukra pasirūpinti. Ieškovei būnant su dukra neblaiviai, dukra šių metų vasario 19 d. buvo perduota jam. Dukra jis tinkamai rūpinasi, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nurodydamas, kad ieškovė nuolat keičia gyvenamąją vietą, draugus, vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi dukra, bijo dėl dukros saugumo. Išlaikymui iš ieškovės prašo priteisti po 300 Eur kas mėnesį, nurodydamas, kad maistui išleidžia 100 Eur, rūbams, avalynei – 50-100 Eur, darželiui – 50 Eur, vaitams – 30 Eur, žaislams – 50 Eur, higienai – 10 Eur, elektra – 50 Eur, išperkamoji nuoma už būstą – 300 Eur, malkos metams – 1 000 Eur. Šiuo metu dirba, jo darbo užmokestis apie 1 100 Eur – 1 200 Eur į rankas. Kadangi dirba, dukra rūpinasi jo dabartinė draugė, nuveda į darželį. Kai dukra gyvena su juo, ieškovė yra pervedusi 250 Eur, jei rūbelių kokių pirko, tai turi pas save, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Reikalinga nustatyti bendravimo tvarką, nes šiuo metu kyla nesutarimų, sutinka, kad būtų nustatyta iš dalies ieškovės atsiliepime nurodyta bendravimo tvarka, tačiau nurodė, kad dukrą ieškovei galėtų duoti tik vienai nakčiai savaitgaliui, nes ieškovė dėl turimų priklausomybių tinkamai dukra nepasirūpins.
9. Ieškovės G. J. atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti papildomai nurodydama, kad ieškovė gebės tinkami rūpintis dukra, nes nuo dukros perdavimo tėvui, pažeidimų jokių nenustatyta.
10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovas A. K. teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad nesutinka, jog mažametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nes ieškovė nuo 16 metų vartoja alkoholį, alkoholį vartoja ir gimus dukrai, kuri buvo iš ieškovės paimta šių metų vasario mėnesį, dėl ieškovės neblaivumo, ieškovė gyvenimo būdo nekeičia, į specialistus pagalbos nesikreipia, paslaugų nepriima, nededa pastangų dėl dukros susigrąžinimo. Palaiko priešieškinį, jog šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su dukters tėvu, siekiant apsaugoti mažametį vaiką, jog būtų užtikrintas mažametės saugumas, interesai, priežiūra, nurodo, kad tikslinga nustatyti išsamią bendravimo tvarką, nes tarp šalių vyksta konfliktai dėl ieškovės bendravimo su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kontatuoja :
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė G. J. ir atsakovas A. R. yra L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos nustatyta, kad G. J. mokama 329,10 Eur (363,28 Eur) netekto darbingumo pensija (paskirta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2067 m. gegužės 12 d.) ir 34,89 Eur (38,23 Eur) vienišo asmens išmoka bei 82,72 Eur pensijos priemoka. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Akmenės skyriaus pažymos nustatyta, kad G. J. nuo 2024 m. vasario 8 d. paskirta 409,33 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka iki 2024 m. lapkričio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės draudimo apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis G. J. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „L.“, draudžiamosios pajamos 554,17 Eur – 779,70 Eur. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus piniginės paramos poskyriaus pažymos apie pajams nustatyta, kad G. J. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. išmokėta 1 398,04 Eur suma, socialinės pašalpa 5,19 Eur ir išmoka vaikui 136,22 Eur. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų nustatyta, kad ieškovės G. J. ir atsakovo A. R. vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė G. J. ir atsakovas A. R. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovo A. R. laikotarpiu 2024 m. balandžio 30 d. – 2024 m. birželio 30 d. draudžiamosios pajamos 924,00 Eur – 593,68 Eur. Iš 2024 m. birželio 10 d. darbo sutarties nustatyta, kad nuo 2024 m. birželio 12 d. dirba UAB „M.“, numatytas darbo užmokestis 940 Eur, neatskaičius mokesčių.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
12. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
13. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Žemesnės instancijos teismas
14. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
15. Ieškovė G. J. prašo nepilnametės L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas A. R. priešieškiniu prašo šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
16. Bylos duomenimis šalių dukra L. R. nuo gimimo gyveno su ieškove, tačiau bylos nagrinėjimo metu, 2024 m. vasario 19 d. L. R. Skyriaus Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu laikinai buvo perduota atstovui pagal įstatymą A. R., siekiant laikinai užtikrinti saugią aplinką, nes G. J. būdama su dukra vartojo alkoholį, jai nustatytas 2,87 promilių girtumas. Atsakovas prašydamas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo teigė, kad ieškovė dėl turimų žalingų įpročių, negeba tinkamai pasirūpinti dukra, jog ieškovė būdama su dukra vartoja alkoholį, narkotines medžiagas, keičia partnerius, netinkami rūpinasi dukra, nedaro jokių išvadų, nesikreipia pagalbos į specialistus, ir šiuo metu dukrai gyvenant su atsakovu, ieškovė jam naktimis skambina, rašo žinutes, jo manymu, tai daro būdama neblaivi.
17. Atsakovo nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai, jog ieškovė ne kartą bausta už administracinius nusižengimus, už tai, kad t. y. 2024 m. vasario 18 d. neužtikrino savo mažametės dukros L. R. saugumo, nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, 2024 m. vasario 3 d. vartojo narkotines medžiagas, 2022 m. rugsėjo 30 d. su nepilnamete vartojo alkoholinius gėrimus, 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. būdama neblaivi (kai nusistatyti girtumo nesugebėjo) išsikvietė policijos pareigūnus, 2020 m. sausio 1 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. būdama ne jaunesnė nei 16 metų vartojo alkoholinius gėrimus.
18. Ieškovė neneigia, kad vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, tačiau jos teigimu, situacija yra pasikeitusi, ji ketina kreiptis pagalbos į specialistus, kodėl nesikreipė į specialistus paėmus iš jos dukrą ir perdavus atsakovui, paaiškinti negalėjo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovei dukros perdavimo laikotarpiu atsakovui nėra nustatytų pažeidimų patvirtino ir ieškovės atstovė advokatė J. Kareivė.
19. Priešingai, nei teigia ieškovė, jos atstovė advokatė, byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šalių mažametei dukrai gyventi su ieškove yra nesaugu. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų padariusi administracinius nusižengimus šalių dukrai gyvenant su atsakovu nuo 2024 m. vasario 19 d., tačiau kaip paaiškino Skyriaus atstovas A. K. teismo posėdžio metu, ieškovei nėra užfiksuota jokių pažeidimų, nes vasaros metu ieškovė dirbo ir gyveno P., socialinei darbuotojai nenurodė savo gyvenamojo adreso. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovė ir toliau vartoja alkoholį, nes ne kartą ieškovei kalbant su socialine darbuotoja ieškovės kalba buvo nerišli, neaiški, sunkiai dėliojo mintis, pati skambino po keletą kartų socialinei darbuotojai, klausė tų pačių dalykų, o socialinei darbuotojai susitarus susitikti ir nuvykus pas ieškovę, durų niekas neatidarydavo, ne kartą bandant susisiekti, ieškovei neatidarius durų, telefonas būdavo išjungtas, abonentas nepasiekiamas. Bylos duomenimis ieškovė ne kartą buvo raginama kreiptis į specialistus pagalbos dėl alkoholio vartojimo, nusiųsti kontaktai, tačiau ieškovė priklausomybių konsultanto, konsultacijų nelankė, nesiregistravimo, priežastimis įvardindama tas, kad gali pati savarankiškai susitvarkyti su priklausomybėmis. Nors ieškovė socialinei darbuotojai buvo nurodžiusi, kad visas reikiamas konsultacijas pradės lankyti baigus darbą P., tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad darbą P. baigus rugpjūčio 16 d., ji išskrido pas draugą į N., kad tik grįžusi užsiregistravo pas priklausomybių specialistus ir konsultacija numatyta 2024 m. rugsėjo 24 d., o pas kitus reikiamus specialistus registruosis „rytoj“. Ieškovė taip pat atvejo vadybos posėdžio metu (2024 m. rugpjūčio 12 d.) buvo pažadėjusi pasidaryti narkotikų vartojimo testą ir pristatyti atvejo vadybininkei, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad minėto testo nepasidarė.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nustatytas neįgalumas: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, nustatytas 40 procentų nedarbingumas. Bylos duomenimis ieškovė specialistų konsultacijas lankė keletą kartų 2024 metų kovo – balandžio mėnesiais, vėliau jų nelankė, priežasčių nenurodė, nėra motyvuota keistis, į socialinio darbuotojo teikiamas rekomendacijas reaguoja pasyviai, nepripažįsta turimos priklausomybės ir galimų rizikų vaikui. Byloje yra duomenų, jog ieškovė net tik, kad netinkami rūpinosi savo mažamete dukra, tačiau galimai pati save žalojo 2024 m. gegužės 25-26 d.
21. Skyriaus pateikta išvada, papildomi dokumentai, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu dėl ieškovės G. J. polinkio alkoholiui, narkotinių medžiagų vartojimo, saugios aplinkos vaikui neužtikrinimo ir mažametės nepriežiūros, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų nepilnametės L. R. interesų.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovei nėra reikalinga specialistų pagalba, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė dėl turimų priklausomybių ir sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti dukra ir suteikti būtinų sąlygų jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, tokiu būdu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Ieškinys dėl mažametės L. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nepatenkinus ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai, kurie yra susiję su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.
23. Atsakovas A. R. priešieškiniu prašo šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog atsakovo namuose nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su vaiku, priešingai, bylos duomenimis atsakovo namuose gyvenamoji aplinka šalių dukrai saugi, atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, atsakovas geba tinkami rūpintis šalių mažamete dukra. Skyriaus atstovas patvirtino, kad atsakovas gali tinkami pasirūpinti šalių mažamete dukra, jog gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
24. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mažametė dukra L. R. šiuo metu gyvena su atsakovu, kuris užtikrina nepilnametės dukters būtinuosius poreikius, gyvenimo sąlygas, saugią aplinką ir tinkamai ja rūpinasi, į byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad nepilnametės L. R. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatyta su atsakovu, vaiko tėvu A. R., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
25. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė galės bendrauti su savo nepilnamete dukra tokia tvarka: kiekvienas iš tėvų turi teisę kas antrą L. R. gimtadienį, kas antras didžiąsias šventes (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) leisti kartu su dukra. Motina G. J. su vaiku laiką leidžia tik dienos metu. Tėvas A. R. su dukra leisti laiką per šias šventes turi teisę neporiniais metais, o motina G. J. - poriniais. G. J., turi teisę 2 kartus per mėnesį savaitgalių laikotarpiui bendrauti su dukra dienos metu savo gyvenamojoje vietoje, kurioje ji įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko sveikatai, poilsiui, maitinimuisi, laisvalaikiui, žaidimams ir kt. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis. Motinos G. J. bendravimo su dukra pradžios ir pabaigos laikas derinamas su dukters tėvu prieš protingą terminą. Bendravimo su dukra laikotarpiu, motina G. J. turi sudaryti sąlygas A. R. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt. G. J. prašant, A. R. turi suteikti jai visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdamas pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. G. J. turi teisę bendrauti su dukra elektroninių priemonių pagalba vaizdo programomis ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, nepažeidžiant vaiko ugdymo, mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimo. Motina G. J. bendrauti su dukra L. R. savo gyvenamojoje vietoje turi teisę tik dienos metu.
27. Ieškovė pateikdama ieškinį nebuvo nurodžiusi išsamios dukters su atsakovu bendravimo tvarkos nurodydama, kad nėra ginčo ir dėl bendravimo susitars bendru sutarimu, tačiau atsakovui pateikus priešieškinį, atsiliepime nurodė, kad nusprendus tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, prašo nustatyti tokią mamos ir dukters bendravimo tvarką, kuriai pritarė ir teismo posėdžio metu: Mama bendrauja su dukra pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius. Mama vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos laike nuo 16:00 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Mama du kartus per kalendorinius metus bendrauja su dukra vaiko ir jos pačios atostogų metu po 2 savaites. Mama vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo atitinkamos atostogų pirmosios dienos 10:00 val. ir grąžina vaiką mamai vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje atitinkamos paskutinės atostogų dienos 18:00 val. Apie vaiko pasiėmimą atostogoms mama privalo vaiko tėvą informuoti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų. Mama bendrauja su dukra nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Mama vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10:00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18:00 val. Mama bendrauja su dukra lyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse (t.y. gruodžio 31 d.). Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos laike nuo 16:30 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val. Mama bendrauja su dukra lyginiais metais per Šv. Velykas. Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18:00 val. Mama bendrauja su vaiku lyginiais, o tėvas nelyginiais metais per L. gimimo dieną, t.y. liepos 19 d. Tėvas bendrauja su vaiku per tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį. Motinos dieną, t.y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama. Mama bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną, t.y. gegužės 13 d., o tėvas bendrauja birželio 2 d. Tėvai privalo iš anksto informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerių ir kitų kontaktų pasikeitimus. Tėvas ir motina vienas kitą informuoja apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsiant praneša kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Mama bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir ugdymo laiką. Mamos ir dukters bendravimas galimas ir kitu, iš anksto tėvų suderintu laiku. Ieškovės atstovė advokatė prašė teismo atsižvelgti į ieškovės atsiliepime į priešieškinį prašytą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, leidžiant ieškovei dukrą pasiimti ilgesniam laikui.
28. Ieškovė G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų dukrą pasiimti savaitgaliui ir atostogoms su nakvyne, nes ir dabar atsakovas dukrą jai duoda su nakvyne. Atsakovas A. R. teismui nurodė, kad jis nori, kad ieškovė bendrautų su dukra, tam neprieštarauja, tačiau dėl jos gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, gyvenamosios vietos, partnerių keitimo, nėra tikras, kad ieškovė tinkamai pasirūpins dukra. Taip pat paaiškino, jog dukrą ieškovei leido pasiimti nakvynei su sąlyga, kad ieškovė su dukra bus pas savo mamą, kuri gyvena V., taip pat nurodė, kad vakarais ne kartą ieškovei skambina, jog įsitikintų, kad ieškovė tinkamai rūpinasi jų dukra. Atsakovas neprieštaravo ieškovės atsiliepime nurodytai tvarkai, teigdamas, kad galimai tikslinga nustatyti išsamią bendravimo tvarką, kad tarp jų nekiltų konfliktų, tačiau sutiko ieškovei dukrą savaitgaliui duoti su nakvyne, tačiau tik vienai nakčiai.
29. Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius.
30. Bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, savo pareigas, užtikrinant prioritetinius mažamečio vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyriumi gyvenančia motina, vykdė tinkamai, kooperavosi ir bendradarbiavo su ieškove, kad ieškovės ir dukters bendravimas vyktų. Tačiau vaiko teisių apsaugos institucija išsamiai ištyrė ir išanalizavo ieškovės gyvenimo būdą, pateikė byloje rašytinius įrodymus, šios institucijos pateikta išvada pagrįstai leidžia spręsti, jog dėl ieškovės gyvenimo būdo nėra saugu šalių dukrai ilgesnį laiką, nepertraukiamai kelias dienas, su nakvyne svečiuotis pas motiną. Nors ir nėra nustatytų pažeidimų dėl ieškovės alkoholio ar narkotikų vartojimo, šalių dukrą perdavus atsakovui, tačiau bylos duomenimis ieškovė nuo šių metų vasario mėnesio nesikreipė į specialistus pagalbos dėl turimų priklausomybių, nekeičia savo gyvenimo būdo, esant tokioms aplinkybėms, kyla grėsmė mažamečio vaiko saugumui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turi ir sveikatos problemų, galimai save žalojo, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, kaip nurodė pati ieškovė teismo posėdžio metu, ji sveikatos problemų neturi, čia jos mama sugalvojo ir pasirūpino, kad jai būtų nustatytas neįgalumas. Dėl ieškovės problemos dėl psichinės sveikatos nepripažinimo, vengimo gydytis, kyla didelė rizika, kad ji nesugebės tinkamai pasirūpinti mažamečio vaiko saugumu. Įvertinus šalių paaiškinimus teisme, aplinkybes, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, atsižvelgiant į šalių dukters L. R. amžių (dveji metai), darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas suvaržyti ieškovės bendravimo su mažamete dukra tvarką, eliminuojant nepertraukiamą bendravimą kelias dienas iš eilės, leidžiant dukrą pasiimti tik vienai nakčiai, kitaip tariant, vaiko nakvynę ieškovės namuose ilgesniam laikui, yra pagrįstas ir tenkintinas. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka leis ieškovei bendrauti su dukra tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais ir švenčių dienomis, bus užtikrintas mažamečio vaiko saugumas, nepažeista vaiko teisė bendrauti su kartus negyvenančia mama. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis nėra nusiteikęs priešiškai dukros ir motinos bendravimui, siekia, kad vaiko ir motinos ryšys nenutrūktų, todėl nėra pagrindo netikėti juo, kad ieškovei pakeitus gyvenimo būdą ar mergaitei paaugus, kai ji bent kiek galės įvertinti ir reikalui esant, kreiptis pagalbos, paskambinti tėčiui, atsakovas neprieštaraus ir ilgesnės trukmės motinos ir dukters bendravimui.
31. Šiuo metu, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismo vertinimu, Skyriaus atstovo teismo posėdžio metu nurodytus argumentais, tikslinga šioje byloje nustatyti detalią skyrium gyvenančios motinos ir dukters bendravimo tvarką, leidžiant ieškovei dukra pasiimti tik vienai nakvynei. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančios motinos kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgęs būtent į nepilnamečio vaiko geriausius interesus, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, nustato tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
1) Mama bendrauja su dukra pirmą, trečią ir penktą mėnesio savaitgalius. Mama vaiką pasiima šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis.
2) Mama du kartus per kalendorinius metus bendrauja su dukra vaiko ir jos pačios atostogų metu po 2 savaites, dienos metu savo gyvenamojoje vietoje, kurioje ji įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko sveikatai, poilsiui, maitinimuisi, laisvalaikiui, žaidimams ir kt. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis. Apie vaiko pasiėmimą atostogoms mama privalo vaiko tėvą informuoti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų.
3) Mama bendrauja su dukra nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Mama vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją švenčių dieną 18:00 val.
4) Mama bendrauja su dukra lyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse (t.y. gruodžio 31 d.). Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos laike nuo 16:30 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val.
5) Mama bendrauja su dukra lyginiais metais per Šv. Velykas. Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją švenčių dieną 18:00 val.
6) Mama bendrauja su vaiku lyginiais, o tėvas nelyginiais metais per L. gimimo dieną, t. y. liepos 19 d.
7) Tėvas bendrauja su vaiku per tėvo dieną, t.y. birželio pirmą sekmadienį.
8) Motinos dieną, t.y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama.
9) Mama bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną, t.y. gegužės 13 d., o tėvas bendrauja birželio 2 d.
10) Tėvai privalo iš anksto informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerių ir kitų kontaktų pasikeitimus.
11) Tėvas ir motina vienas kitą informuoja apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsiant praneša kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.
12) Mama bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, ugdymo laiką ir miego režimą.
13) Mamos ir dukters bendravimas galimas ir kitu, iš anksto tėvų suderintu laiku.
14) Motinos G. J. bendravimo su dukra pradžios ir pabaigos laikas derinamas su dukters tėvu prieš protingą terminą, vieną dieną.
15) Bendravimo su dukra laikotarpiu, motina turi sudaryti sąlygas tėvui susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.
32. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
33. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.
35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
36. Atsakovas A. R. prašo teismo priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, jog šalių dukra nuo šių metų vasario gyvena su atsakovu, jog šiuo metu ieškovė dukrai išlaikymo neteikia, atsakovas dukrą išlaiko vienas, jo gaunamų pajamų dukros poreikių tenkinimui neužtenka. Bylos duomenimis atsakovas nuo 2024 m. birželio 12 dirba UAB „M.“, jo darbo užmokestis 940,00 Eur, neatskaičius mokesčių, bei išmoka vaikui, atsakovas neturi jam priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto.
37. Ieškovė byloje sutiko mokėti dukters išlaikymui po 200 Eur, nurodydama, kad neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo. Ieškovės atstovė advokatė papildomai nurodė, kad dėl ieškovei nustatyto neįgalumo, ji negali teikti dukrai atsakovo prašomo dydžio išlaikymo. Bylos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba, jai nustatytas 40 procentų nedarbingumas, jai mokama 363,28 Eur netekto darbingumo pensija (paskirta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2067 m. gegužės 12 d.) ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka bei 82,72 Eur pensijos priemoka, ieškovė neturi jai priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto.
38. Darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 30-55 procentų darbingumo lygį.
39. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
40. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsakovas byloje nurodė, jog dukters išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, tą pačią sumą dukters išlaikymui buvo nurodžiusi ir ieškovė pateiktame ieškinyje, teismo posėdžio metu išsamiau aiškinantis vaiko poreikius, atsakovas nurodė, kad išlaidos kiekvieną mėnesį skiriasi, atsiranda nenumatytų išlaidų, jog dukters maistui išleidžia 100 Eur, rūbams, avalynei – 50-100 Eur, darželiui – 50 Eur, vaitams – 30 Eur, žaislams – 50 Eur, higienai – 10 Eur, elektra – 50 Eur, išperkamoji nuoma už būstą – 300 Eur, malkos metams – 1 000 Eur.
41. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų vaiko poreikių suma - preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Dukrai gyvenant su tėvu, jam tenka didesnė išlaikymo našta, jis privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas būtų aprengtas pagal sezoną, pavalgęs, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Motina, negyvenanti kartu su vaiku, teikianti tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o atsakovui tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, ieškovė nepateikė, nurodytų atsakovo sumų neginčijo.
42. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovei nustatytą 40 procentų nedarbingumą, mokamą išmoką vaikui, prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį (250 Eur) sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovės nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. liepos 22 d. iki dukters pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
43. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas. Atsakovas A. R. skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
44. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
45. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
46. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
47. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. J. prašo priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametės dukters L. R. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos – 1650,00 Eur (300 Eur x 5,5 mėn.), nurodydama, kad atsakovas yra sumokėjęs 550,00 Eur sumą. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą pripažino, kad išlaikymo dukrai ieškovės nurodytus mėnesius neteikė, kad yra sumokėjęs ieškovės nurodytą sumą.
49. Bylos duomenimis šalių dukrą 2024 m. vasario 19 d. buvo perduota atsakovui, su kuriuo ir šiuo metu gyvena dukra. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės G. J. nepilnametės dukros L. R. išlaikymo įsiskolinimą 1 250,00 Eur (5 mėn. x 250 Eur) nuo 2024 m. vasario 19 d. iki priešieškinio pateikimo dienos. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties išlaikymo dukrai neteikė, pateikė įrodymus, jog yra sumokėjusi 250 Eur sumą.
50. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad iš ieškovės dukros išlaikymui yra priteista po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma, konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 200 Eur sumą. Iš atsakovo A. R. priteistinas nepilnametei dukrai L. R. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. (5,5 mėnesius), t. y. 550 Eur (1 100 Eur – 550 Eur) suma. Iš ieškovės G. J. priteistinas nepilnametei dukrai L. R. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (5 mėnesius), t. y. 750 Eur (1 000 Eur – 250 Eur) suma. Atsižvelgus į nurodytą, atlikus priteistino išlaikymo įsiskolinimo įskaitymą, iš ieškovės G. J. priteistinas nepilnametei dukrai L. R. išlaikymo įsiskolinimas 200 Eur suma (750 Eur – 550 Eur) (CK 3.200 straipsnis)
51. Atsakovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl skiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
52. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
53. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas dalyje tik dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o kitoje dalyje atmestas, į tai, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
54. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą.
Skirti nepilnametės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jos tėvą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti kad ieškovė G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
1) Mama bendrauja su dukra pirmą, trečią ir penktą mėnesio savaitgalius. Mama vaiką pasiima šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis.
2) Mama du kartus per kalendorinius metus bendrauja su dukra vaiko ir jos pačios atostogų metu po 2 savaites, dienos metu savo gyvenamojoje vietoje, kurioje ji įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko sveikatai, poilsiui, maitinimuisi, laisvalaikiui, žaidimams ir kt. Vaiko motina dukrą iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir ją pristato atgal savo lėšomis. Apie vaiko pasiėmimą atostogoms mama privalo vaiko tėvą informuoti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų.
3) Mama bendrauja su dukra nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Mama vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją švenčių dieną 18:00 val.
4) Mama bendrauja su dukra lyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.). Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos laike nuo 16:30 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val.
5) Mama bendrauja su dukra lyginiais metais per Šv. Velykas. Mama pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną laike nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją švenčių dieną 18:00 val.
6) Mama bendrauja su vaiku lyginiais, o tėvas nelyginiais metais per L. gimimo dieną, t. y. liepos 19 d.
7) Tėvas bendrauja su vaiku per tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį.
8) Motinos dieną, t. y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama.
9) Mama bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną, t. y. gegužės 13 d., o tėvas bendrauja birželio 2 d.
10) Tėvai privalo iš anksto informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerių ir kitų kontaktų pasikeitimus.
11) Tėvas ir motina vienas kitą informuoja apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje, mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsiant praneša kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.
12) Mama bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, ugdymo laiką ir miego režimą.
13) Mamos ir dukters bendravimas galimas ir kitu, iš anksto tėvų suderintu laiku.
14) Motinos G. J. bendravimo su dukra pradžios ir pabaigos laikas derinamas su dukters tėvu prieš protingą terminą, vieną dieną.
15) Bendravimo su dukra laikotarpiu, motina turi sudaryti sąlygas tėvui susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.