Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B., atstovaujamo advokatės Linos Zamulskienės, ieškinį atsakovui J. D. (J. D.), dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad vaikui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys I. B.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo, t.y. 1050 Eur (175 Eur x 6 mėn.); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Dėl teismo teisės priimti byloje sprendimą už akių.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. D. (J. D.) yra suimtas, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016-08-26 išsiuntus juos į Šiaulių tardymo izoliatorių (CPK 125 str. 2 d.), atsakovui nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, tačiau teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybės pozityviosios pareigos užtikrinant šią teisę nėra absoliučios ir asmens teisė dalyvauti procese nereiškia valdžios institucijų pareigos „pristatyti“ jį į teismą, jei jis pats nerodo pakankamai pastangų dalyvauti procese. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, nustačius, kad atsakovas apie bylą buvo informuotas tinkamai, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, laikytina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b.l. 4). D. D., gim. (duomenys neskelbtini), lanko lengvosios atletikos treniruotes (b.l. 5). Nustatyta, kad ieškovei I. B. nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), kita pusė buto priklauso V. B., nustatyta, kad buto bendrasavininkėms 2006-10-16 AB DNB bankas suteikė kreditą buto, kuriame gyvena ieškovė, įgijimui (b.l. 10-11); ieškovei už 2016-04 mėn. paskaičiuota darbo užmokesčio – 610,00 Eur, 2016-05 mėn. – 648,00 Eur (b.l. 9). Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko K. D. D. sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius taip pat nėra.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 440 Eur suma, teigė, kad realias gaunamas pajamas sudaro 460 Eur darbo užmokestis (po mokesčių). Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki 2016 m. sausio mėn. reguliariai teikė išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytą laikytina, kad šalys tarpusavyje buvo sutarusios dėl būtinų vaiko poreikių tenkinimui piniginių lėšų dydžio. Prašydama priteisti kas mėnesį didesnį, 190 Eur išlaikymą, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui ji skiria 440 Eur. Pažymėtina, kad nurodyta suma beveik atitinka visas ieškovės gaunamas pajamas ( 460 Eur), todėl negali būti laikoma pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, nenustačius, kad nepilnametis turi specialių poreikių, įvertinus, kad šiuo metu atsakovas turi ribotas galimybes dirbti, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės reikalavimas dėl 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo teismui – 1090,00 Eur, nurodydama, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2016 m. sausio mėn. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2016 m. sausio mėn., įvertinus, jog ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 6 mėn., - 900 Eur (150,00 Eur x 6 mėn.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 61,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 11 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad yra atstovaujama jai antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės Linos Zamulskienės, pateikė 2016-05-26 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau duomenų, patvirtinančių valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. D. (J. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-07-04) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. D. (J. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (150,00 Eur x 6 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. D. (J. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.