Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-10-18 · Administracinė byla Nr. AS-554-502/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
AS-554-502/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01276-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
valstybės įmonei „Regitra“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-554-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01276-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. VP-S-1704 ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pareiškėjo 2023 m. kovo 1 d. prašymą iš esmės nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2023 m. birželio 5 d. nutartimi M. Š. nustatė terminą iki 2023 m. birželio 19 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti savo asmens kodą, teikiant skundą teismui, patvirtinti savo tapatybę, kaip nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, pateikti teismui duomenis, patvirtinančius jo kreipimąsi į VĮ „Regitra“ dėl sprendimo pateikimo bei šios įstaigos atsakymą, pateikti pasirašytą VĮ „Regitra“ 2023 m. balandžio mėnesio atsakymą, nurodyti, kokias faktines aplinkybes jis siekia įrodyti 2022 m. kovo 1 d. prašymu VĮ „Regitra“, arba paaiškinti, ar šiame rašte yra datos klaida, pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2023 m. birželio 19 d. teisėjo rezoliucija terminas pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 9 d.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2023 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, nurodė savo asmens kodą ir paaiškino, kad nurodyti 2022 m. kovo 1 d. prašyme yra formos šablono klaida, o prašymą atsakovui M. Š. pateikė 2023 m. kovo 1 d.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo M. Š. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundui neatitinkant Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, kuris 2023 m. birželio 19 d. teisėjo rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 9 d. Teismas nutartyje pareiškėjui išaiškino skundo formos ir turinio reikalavimus, poreikį pateikti skundo priedus bei įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Teismas taip pat nurodė, jog skundas turi būti tinkamai pasirašytas, turi būti pateiktas skundžiamas aktas bei pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis arba pateiktas motyvuotas ir pagrįstas prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas nurodė, kad M. Š. 2023 m. liepos 10 d. teismui pateikė patikslintą skundą, tačiau jame teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Patikslintą skundą pareiškėjas pateikė elektroniniu paštu, tačiau, kaip ir buvo minėta teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje, toks skundo pateikimas elektroniniu paštu negali būti laikomas skundo pateikimu nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi nors iš prie skundo pridėtų metaduomenų matyti, jog pareiškėjas patikslintą skundą pasirašė elektroniniu parašu, tačiau šis procesinis dokumentas buvo pateiktas ne per EPP sistemą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, o taip procesinį dokumentą pateikęs asmuo nėra tinkamai patvirtinęs savo tapatybės ir laikoma, kad įstatymo nustatyta tvarka pasirašytas skundas nėra pateiktas.

Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš prie pareiškėjo patikslinto skundų esančių priedų, M. Š. net ir šalindamas trūkumus, teismui nepridėjo skundžiamo akto – VĮ „Regitra“ 2023 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. VP-S-1704 – originalo. Nepaisant to, kad M. Š. yra pridėjęs duomenis, patvirtinančius jo kreipimąsi į VĮ „Regitra“ dėl sprendimo pateikimo, tačiau visi šie dokumentai nėra pasirašyti nei rašytiniu parašu, nei elektroninių ryšių priemonėmis (nėra pridėtas dokumentas, patvirtinantis jo pasirašymą).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nutartimi taip pat buvo įpareigotas sumokėti Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje nurodytą žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, jam buvo išaiškinta, jog skundus ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog jis teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, t. y. tokio dydžio žyminį mokestį, kuris galėtų būti mokamas teismui pateikiant skundus ir jų priedus tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, tačiau M. Š. tiek skundą, tiek jo priedus pateikė nesilaikydamas procesinių dokumentų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, todėl laikoma, kad jis tinkamai skundo trūkumų neištaisė, kadangi už šį skundą jis turėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nusprendė jį grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų ir skundą laikant nepaduotu, M. Š. turi būti grąžintas 2023 m. liepos 9 d. sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tinkamai ištaisius skundo trūkumus, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėjas M. Š. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartyje yra nurodyta, jog 2023 m. liepos 10 d. M. Š. teismui elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, tačiau toks pateikimas nėra laikytinas skundo pateikimu nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi neatitinka teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, tačiau pabaigoje yra padaryta išvada, kad taip procesinį dokumentą pateikęs asmuo nėra tinkamai patvirtinęs savo tapatybės ir laikoma, kad įstatymo nustatyta tvarka pasirašytas skundas nėra pateiktas. Pareiškėjas teigia, kad patikslintą skundą teismui iš esmės pateikė elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinęs savo tapatybę. Be to, patikslintą skundą jis pateikė ne 2023 m. liepos 10 d., o 2023 m. liepos 9 d. M. Š. nurodo, kad iš elektroninio pašto išrašo matosi, jog pareiškėjas patikslintą skundą išsiuntė elektroniniu paštu, o tai paprastai visuomenėje yra laikoma ir net lingvistine prasme elektroninio ryšio priemone, kuri visgi leidžia dokumentų perdavimą padaryti greitesnį, pigesnį ir ekologiškesnį. M. Š. nuomone, elektroninio ryšio priemonė negali būti laikoma siaurąja prasme tik teismo nurodyta EPP sistema, kadangi patys teismai elektroninį paštą plačiai naudoja dokumentų perdavimui, todėl toks dokumentų perdavimo būdas negali būti laikomas nepriimtinu. Tuo labiau, kad teismas po savo argumentų dėl elektroninio ryšio priemonės panaudojimo siunčiant dokumentus padarė visiškai nepagrįstą ir net prieštaraujančią išvadą, kad asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, nėra tinkamai patvirtinęs savo tapatybės, kai pats yra nurodęs, jog pareiškėjas patikslintą skundą pasirašė elektroniniu parašu. Iš esmės teismas nurodo, kad yra svarbu, jog pasirašantysis asmuo būtų identifikuojamas, o dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu, suformavus „.adoc“ dokumentą, visiškai atitinka identifikavimo reikalavimo aplinkybę, todėl teismo argumentai nei dėl elektroninės ryšio priemonės, nei dėl identifikavimo negalėjimo yra visiškai nepagrįsti.

M. Š. taip pat pažymi, kad patikslintame skunde nurodė, jog 2023 m. balandžio 7 d. papildomai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl sprendimo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. dar kartą raštu kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl 2023 m. kovo 1 d. sprendimo pateikimo (pristatytas 2023 m. birželio 16 d.), tačiau atsakymas per 20 dienų nebuvo gautas. Taigi, M. Š. pakartotiniai du kreipimaisi į VĮ „Regitra“ tik patvirtina jo dėstomą aplinkybę, kad pareiškėjas negali gauti sprendimo, todėl skunde prašo teismo išreikalauti tokį įrodymą. Pareiškėjo nuomone, teismas nebuvo aktyvus, jam nepadėjo gauti įrodymų, kurių, kaip matoma iš bylos medžiagos, jis negali gauti, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo objektyvus ir aktyvus.

Pareiškėjas pažymi, kad iš patikslinto skundo matyti, jog jis pridėjo sumokėto žyminio mokesčio banko išrašą, kuris patvirtina sumokėtą 23 Eur sumą. Tai patvirtino ir pats teismas, tačiau teismui neteisingai nustačius, kad elektroniniu paštu pateikti dokumentai nėra ryšio priemonėmis pateikti dokumentai, klaidingai nustatė ir mokėtino žyminio mokesčio dydį – 30 Eur, kadangi M. Š. patikslintą skundą pateikė elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurias plačiai naudoja ir pati teismų sistema, teismo argumentas yra visiškai neteisingas, todėl išvada apie nesumokėtą žyminį mokestį yra klaidinga.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi jam buvo nustatyta pašalinti daugiau trūkumų (dėl M. Š. duomenų, procesinių dokumentų įteikimo būdo ir pan.), kurie iš esmės yra pašalinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas elektroniniu paštu siunčia teismo nutartis, pranešimus ir kitus procesinius dokumentus, kurie pagal patį teismą, turėtų būti siunčiami per EPP sistemą arba paprastuoju paštu, o toks dvigubo standarto taikymas yra neteisėtas ir teismo rodomas pavyzdys prieštarauja paties teismo reikalavimui naudoti tik EPP, o ne elektroninį paštą, kaip elektroninio ryšio priemonę.

Šalies argumentai

M. Š. teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog patikslintas skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu bei pateiktas elektronine ryšio priemone, taip pat kad žyminis mokestis yra sumokėtas ir tai, kad teismui yra nustatytas įpareigojimas būti aktyviam, ypač renkant įrodymus, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 dienos nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. Š. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas pareiškėjo asmens kodas (kodas) ir pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 3 d.); kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 4 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų: M. Š. skundas nebuvo tinkamai pasirašytas, nebuvo tinkamai pateikti skundžiamas aktas bei pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, buvo sumokėtas per mažo dydžio žyminis mokestis, skunde taip pat nebuvo nurodytas pareiškėjo asmens kodas bei jo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis M. Š. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2023 m. birželio 19 d. skundo trūkumams pašalinti, vėliau šis terminas teismo buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 9 d. Ši nutartis M. Š. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau jis pašalino ne visus skundo trūkumus.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d., 3 d.). Įvertinus Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, galima teigti, kad paprastai skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte yra nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir pareiškėjas atskirajame skunde neginčija, kad skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, t. y. jo skundas buvo pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu M. Š. parašu, ne per EPP, pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. M. Š. skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nėra tinkamas, aptartas reguliavimas yra aiškus, nėra palikta vietos kitokioms interpretacijoms, nei nustatyta teisės aktuose, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo skundas teismui buvo pateiktas tinkamai, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjo argumentas dėl teismo dvigubų standartų taikymo, kadangi M. Š. skundą teismui siuntė elektroniniu paštu, kokiu pat būdu jam buvo pateikta ir teismo nutartis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas proceso teisės normas ir pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti teismui skundo originalą arba pateikti skundą per EPP bei M. Š. nustatė terminą aptartam skundo trūkumui pašalinti.

Be to, pareiškėjas su elektroniniu paštu pateiktu skundu teismui nepateikė tinkamai pasirašyto skundžiamo akto bei kitų įrodymų, nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies, kadangi skundas buvo pateiktas ne per EPP.

Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, M. Š. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo M. Š. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasJolanta MalijauskienėBeata Martišienė