Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., jo gynėjui advokatui R. S.,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ str. 7d. ir 126str. 4d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-2637356-13, kuriame nurodyta, kad J. J. 2013-05-31, 23.15val., Maciuičių k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,68 promilės), vairavo transporto priemonę „AUDI 90“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126str. 4d. ir 124¹ str. 7d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija, kad vairavo išgėręs ir kad su savimi neturėjo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų pasirūpinti tėvu, nes jis yra pirmos grupės invalidas ir jį tenka vežti pas gydytojus, o be jo daugiau nėra kam tėvu pasirūpinti. Paaiškino, kad baudą jis yra sumokėjęs. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų važiuoti pas klientus į namus, todėl prašė jos neatimti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pirmą priimtą sprendimą, nes buvo paskirta teisinga nuobauda. Nurodė, kad antrą kartą nagrinėjant J. J. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jie padavė apeliacinį skundą, nes mano, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, vien dėl to, kad serga administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas. Prašė paskirti nuobaudą pagal įstatymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byla Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama jau trečią kartą. Nurodė, kad pirmą kartą teisėjas priėmė per griežtą nuobaudą, todėl jie pateikė apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismas nurodė ištirti aplinkybes dėl tėvo sveikatos būklės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvo sveikatos būklė yra labai sunki, jis neturi abiejų kojų, todėl jam reikalinga priežiūra. Nurodė, kad ankstesniame posėdyje apklaustas liudytoju kaimynas paliudijo, kad vienas Jonas prižiūri tėvą. Paaiškino, kad J. J. vairavo automobilį neblaivus, tačiau turėdamas teisę vairuoti, tik vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs, todėl prašė skirti subendrintą baudą už abu pažeidimus ir taikyti 30¹str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti J. J. reikalinga, kad galėtų pasirūpinti sergančiu tėvu ir atlikti tiesiogines darbines funkcijas.

Nustatyta, kad 2013-06-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-604-586/2013 J. J. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus numatytus LR ATPK 126str. 4d. ir 124¹ str. 7 d. ir vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Minėtame nutarime teismas atsisakė taikyti LR ATPK 30¹str., nes J. J. elgėsi itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę esant net vidutiniam girtumo laipsniui, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti priimtą nutarimą, tai yra taikyti LR ATPK 30¹str. ir paskirti jam tik baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Išnagrinėjus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2013-08-14 nutartimi administracinėje byloje Nr.ATP-579-107/2013 nutarė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-26 nutarimą panaikinti, J. J. administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nutarime atmetama LR ATPK 30¹str. taikymo galimybė, tačiau neišsiaiškinta, ar traukiamas atsakomybėn pažeidėjas J. J. yra vienintelis savo tėvą A. J. prižiūrintis asmuo, ar nėra kitų asmenų, kurie globoja ar privalo globoti neįgalųjį A. J.. Be to, neišsiaiškintos ir pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹str. 7d., padarymo priežastys, o bylos duomenys kelia abejonių, ar J. J. jo sulaikymo metu 2013-05-31 iš viso turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, neišsiaiškinta, kodėl jo nepateikė policijos pareigūnams. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, 2013-09-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-864-904/2013, kuriuo nutarė J. J. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt baudą, tai yra teismas taikė LR ATPK 30¹str. ir neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Su tokiu priimtu nutarimu nesutiko protokolą surašiusi institucija ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant J. J. 2000,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. 2013-10-25 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr.ATP-712-174/2013 priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą ir grąžinti J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinimas J. J. apima dvi veikas, tai yra transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,68 promilės (LR ATPK 126str. 4d.) ir nepateikimas policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo (LR ATPK 124¹str. 7d.), tačiau skundžiamu nutarimu J. J. nubaustas tik už pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d., padarymą, tuo tarpu pažeidėjo atsakomybės klausimas dėl jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., nebuvo išspręstas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126str. 4d. ir 124¹str. 7d. padarymo, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neginčijo aplinkybių, kad 2013-05-31, apie 23.15val. Maciuičių k., Klaipėdos r., jis vairavo automobilį „AUDI 90“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,68 promilės) bei, kad policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. J. J. šių aplinkybių neginčijo ir bylą nagrinėjant pirmą ir antrą kartą. Byloje yra kilęs ginčas dėl paskirtos nuobaudos, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo taikyti LR ATPK 30¹str.

Dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 124¹str. 7d.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2008-09-30 ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr.R0337351, suteikiantis teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, kuris galiojo iki 2010-09-30, o 2010-09-24 jam išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr.R0631681, suteikiantis teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones (b.l. 9, adm. bylos Nr.A2.6-864-904/2013 b.l. 11). Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tai yra 2013-06-01 J. J. turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, tačiau kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir kaip patvirtino pats J. J. jis nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, nes su savimi nebuvo pasiėmęs.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. administracinio teisės pažeidimo metu paprašius pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatytų LR ATPK 124 ¹str. 7d. sudėtį.

Dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 126str. 4d.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad J. J. alkotesteriu „lion alcometer 500“ serijos Nr.19078, asmens blaivumo testu Nr.2027 nustatytas 1,68 promilių, tai yra vidutinis neblaivumo laipsnis (adm. byla nr. A2.6-864-904/2013 b.l. 9). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. tiek surašant protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, kad jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Tai, kad J. J. vairavo neblaivus įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-2637356-13, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, jog J. J. automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilės, tai yra vidutinis neblaivumo laipsnis, J. J. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4d., sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (1,5 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog tarp aukščiau minėtų J. J. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, kadangi administracine tvarka traukiamas asmuo viena trunkančia veika tuo pačiu metu padarė du pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytos griežčiausios nuobaudos (LR ATPK 33str. 2 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2d., taip pat 31str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. LR ATPK 30str. 2d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).

Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. J. prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31str. 1d. 1p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus nustatyta, kad J. J. administracine tvarka yra baustas 4 kartus, tai yra už gyvenimą be asmens dokumento, pagal LR ATPK 200str., už viešosios tvarkos trikdymą, pagal LR ATPK 183str. ir du kartus už tai, kad važiavo be klevo lapo, tai yra pagal LR ATPK 124¹ str. 7d. Paskutinį kartą jis buvo baustas 2010-05-26. Paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 14-15). Iš byloje esančios darbdavio UAB „Edelmeta“ pažymos nustatyta, kad J. J. įmonėje dirba šaltkalviu, jam tenka vykti ir pas klientus ar į objektus, todėl jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat pažymoje nurodyta, kad J. J. yra užsirekomendavęs kaip sąžiningas, pareigingas, savo darbą gerai išmanantis ir atliekantis darbuotojas ir drausminių nuobaudų neturi (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 30). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojo S. J. parodymais bei administracinėje byloje Nr.A26-864-904/2013 2013-09-04 teismo posėdžio metu apklausto liudytojo L. B. parodymais (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 63) ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. J. gyvena kartu su savo neįgaliu tėvu A. J. (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 21-22). J. J. tėvui A. J. nuo 2006-01-01 nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 32-33), o iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. J. yra amputuotos abi kojos, be to dėl jo sveikatos būklės jam reikalinga nuolat atlikti laboratorinius tyrimus ir konsultuotis pas gydytojus (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l 31). A. J. sutuoktinė V. J. mirusi 2010-01-05 (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 58). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J., patvirtino, kad J. J. yra jo brolis, kuris gyvena su neįgaliu tėvu ir, tai, kad tik J. J. rūpinasi tėvu, nes tiek jis, tiek kiti broliai su tėvu nebendrauja, nes yra susipykę po motinos mirties (b.l. 15). Analogiškas aplinkybes nurodė ir administracinėje byloje Nr.A26-864-904/2013 2013-09-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B. (adm. byla A2.6-864-904/2013 b.l. 63). A. J. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad jis yra I grupės invalidas, todėl jo sūnus J. J. kas mėnesį turi nuvykti apipirkti maisto produktų, be to reguliariai turi nuvežti tikrinti sveikatą, todėl prašo atsižvelgiant į jo sveikatos būklę skirti minimalią bausme (adm. byla Nr.A2.6-864-904/2013 b.l. 21).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹str. ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d. padarymą. Teismas tokią išvadą grindžia tuo, kad J. J. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anksčiau už vairavimą neblaiviam nebuvo baustas, o ankstesni jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo grubūs, byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip nustatyta J. J. vienas rūpinasi pirmos grupės invalidu tėvu A. J., kuris yra be abiejų kojų. Pats J. J. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant tiesiogines darbines funkcijas, bei, kad galėtų tinkamai pasirūpinti tėvu nuveždamas jį į gydymo įstaigas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas patvirtina ir byloje esanti J. J. darbdavio pažyma. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiau asmenų, kurie galėtų pasirūpinti A. J. nėra, nes kaip pats J. J. patvirtino jo broliai po motinos mirties nebebendrauja su tėvu, nes yra susipykę, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. J. teismo posėdžio metu. J. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, t.y. žmonės nenukentėjo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei į tai, kad dėl užsitęsusio nagrinėjimo, nes bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjama jau trečią kartą, ir pagal LR ATPK 330str. 1d., J. J. nuo 2013-06-26 neturi teisės vairuoti transporto priemones, tai yra beveik penkis mėnesius negali vairuoti, patiria nepatogumus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali LR ATPK 126str. 4d. sankcijoje. Nors įstatymų leidėjas dėl Lietuvoje susiklosčiusios kritinės kelių eismo tvarkos ir eismo įvykiuose sukeliamų pasekmių transporto priemonių vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus atsakomybę griežtina, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126str. 4d. padarymą 2000,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams, nes pripažintina, kad paskyrus tokią nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai numatyti LR ATPK 20str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pagal LR ATPK 124 ¹str. 7d. paskirti 20,00 Lt (dvidešimties litų) baudą;

pagal LR ATPK 126str. 4d., pritaikius LR ATPK 30¹str., paskirti 2000,00Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33str., paskirtąsias nuobaudos subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2000,00Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Informuoti J. J., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Kvitą apie baudos sumokėjimą būtina pateikti protokolą surašiusiai institucijai.

Atimti teisę vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.