Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo J. J., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta 20 litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 2000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde J. J. tvirtina, kad jis savanoriškai sutiko pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, papildomai ištirti neblaivumą medicinos įstaigoje neprašė, pareigūnų veiksmų neskundė, dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė teismo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių funkcijų atlikimui, neatsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką, į tai, kad slaugo neįgalų tėvą, kurį reikalinga nuvežti pas gydytojus, atvežti jam maisto, nes tėvui amputuotos abi kojos. J. J. įsitikinimu, teismas nepagrįstai netaikė jam ATPK 30¹ straipsnio, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas, administracinių teisės pažeidimų byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad buvo pagrindai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Iš skundžiamo nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje turinio matyti, kad J. J. padaryti administraciniai teisės pažeidimai 2013-06-26 buvo nagrinėti viešame teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje nėra, o iš skundžiamo nutarimo turinio bylos nagrinėjimo eigos, byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų, argumentų nematyti. Nutarime atmetama ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybė, tačiau neišsiaiškinta, ar traukiamas atsakomybėn pažeidėjas J. J. yra vienintelis savo tėvą A. J. prižiūrintis asmuo, ar nėra kitų asmenų, kurie globoja ar privalo globoti neįgalųjį A. J..

Neišsiaiškintos ir pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo priežastys. Bylos duomenys kelia abejonių, ar J. J. jo sulaikymo metu 2013-05-31 iš viso turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, neišsiaiškinta, kodėl jo nepateikė policijos pareigūnams.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nagrinėjant J. J. administracinių teisės pažeidimų bylą, neįvykdyti Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimai, toks pažeidimas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, nes turėjo įtakos priimti neteisėtą skundžiamą nutarimą, todėl J. J. administracinių teisės pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-26 nutarimą panaikinti, J. J. administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.