Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. gegužės 31 d., apie 23.51 val., Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,68 promilės), sustabdytas nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš naujo J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. J. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas paskyrė jam 2 000 Lt baudą, netaikant sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo panaikinti kaip neteisėtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant J. J. 2 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.

Nuodo, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-05-31, apie 23.51 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,68 promilių girtumas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šia veika J. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad J. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo, o teisė vairuoti reikalinga dėl jo ir neįgalaus tėvo priežiūros, apelianto teigimu, byloje nėra reikšminga. J. J. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Be to, J. J. turi kelis brolius, kurie gali pasirūpinti neįgaliu tėvu.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas naikintinas ir J. J. administracinių teisės pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriuo yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 260 straipsnis).

J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, kadangi J. J. 2013 m. gegužės 31 d., apie 23.51 val., Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,68 promilės), be to, sustabdytas nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo.

Taigi kaltinimas J. J. apima dvi veikas, tai yra transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,68 promilės (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) ir nepateikimas policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo (ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis). Tačiau skundžiamu nutarimu J. J. nubaustas tik už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, tuo tarpu pažeidėjo atsakomybės klausimas dėl jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, nebuvo išspręstas.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, kuria panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą ir grąžino J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo priežasčių, nors bylos duomenys kelia abejonių, ar J. J. jo sulaikymo metu 2013-05-31 iš viso turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, neišsiaiškinta, kodėl jo nepateikė policijos pareigūnams. Tačiau šių aplinkybių po to, kai byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, pirmosios instancijos teismas netyrė ir, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas iš viso nesprendė pažeidėjo J. J. atsakomybės klausimo dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo, kuris pažeidėjui J. J. buvo inkriminuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymo. Taigi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ne ta apimtimi, kuri buvo perduota teismui.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir J. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priėmus sprendimą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pažeidėjui J. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo, kuris ginčijamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir grąžinti J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.