- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8087-374/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02323-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. P. teismo prašo atnaujinti palikimo, atsiradusio po senelės V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmimo terminą ir turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. po savo sūnaus V. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo Lietuvos Respublikoje esantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad yra V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvo V. G. motina ir pareiškėjos senelė yra V. G., mirusi (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvui V. G. ir jos senelei V. G. iki mirties bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po Pareiškėjos tėvo V. G. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), Pareiškėjos senelė V. G. toliau gyveno ir prižiūrėjo bei rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius. Nei po Pareiškėjos tėvo V. G. mirties, nei po Pareiškėjos senelės V. G. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos senelė V. G. dėl teisinio neišprusimo nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sūnaus V. G. mirties. Palikimo priėmimo terminą po senelės V. G. mirties pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių: ji gyvena Ukrainoje, kurioje nuo 2022 vyksta karas. Pareiškėjai tik 2023 m. pabaigoje, t. y. jau praleidus palikimo priėmimo terminą, pavyko išduoti įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, tačiau dėl sunkios finansinės padėties ir besitęsiančio karo pareiškėjai iki dabar nepavyko surasti teisinę pagalbą ir surinkti reikiamus įrodymus pareiškimo teismui parengimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Dėl įstatymo praleisto termino atnaujinimo.
4. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais CPK 73 straipsnio 1 dalis. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę prašymo teikėjui bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-213-555/2021).
5. Pažymėtina, kad pagal CPK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti palikimą.
6. Nagrinėjamu atveju palikėja V. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priimti pareiškėja, turėjo iki (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė, prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą, teisme gautas 2024 rugpjūčio 13 d., t. y. įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui pasibaigus.
7. Teismo vertinimu pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės, t. y., kad terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos gyvenamos vietos bei šalyje vykstančio karo vertintinas svarbiu. Teismas atsižvelgdamas į termino praleidimo priežastį, bylos esmę, sprendžia, jog yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismas spręsdamas įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
9. Pareiškėjos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais –mirties liudijimais, nekilnojamojo turto registro išrašais, apmokėtomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog V. G. priėmė palikimą po sūnaus V. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą V. G. nebuvo išduotas, palikimo nepriėmė, į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė.
10. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidarė mažesnės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 87 straipsniu, 270 straipsniu, 293-295 straipsniais, 444 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. P., gimimo data (duomenys neskelbtini), palikimo, atsiradusio po senelės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmimo terminą trims mėnesiams.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus V. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo Lietuvos Respublikoje esantį palikimą
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.