Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko S. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6211-301/2020 pagal kreditorės individualios įmonės „Vegatransa“ pareiškimą skolininkui S. M. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi netenkino skolininko S. M., atstovaujamo advokato G. B., prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti civilinėje byloje Nr. eL2-6211-301/2020 ir atsisakė priimti teismui pateiktus prieštaravimus bei grąžino juos padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė IĮ „Vegatransa“, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko S. M. 548,05 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminį mokestį. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d., skolininkui per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų. Byloje ginčo dėl to, kad skolininkui teismui įsakymas buvo įteiktas tinkamai, nėra.

12. 2020 m. lapkričio 12 d. teisme gauti skolininko S. M., atstovaujamo LVPS atstovų R. K. ir P. G., LVPS atstovaujančio advokato G. B. prieštaravimai, kuriais prašoma atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir panaikinti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6211-301/2020. Skolininko teigimu, terminą prieštaravimams pateikti jis praleido dėl svarbių priežasčių (išvykimo į (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų išvertimo į jam suprantą (rusų) kalbą, dėl COVID-19 situacijos šalyje, LVPS darbuotojams neturint galimybės nuvykti į darbovietę dėl izoliacijos). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino bei prieštaravimus atsisakė priimti, skolininko nurodytų priežasčių nepripažindamas svarbiomis. Skolininkas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

13. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

14. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

15. Pažymėtina, kad pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismui išduodant teismo įsakymą nebuvo tikrinamas kreditorės reikalavimo pagrįstumas, o kreditorė buvo pateikusi teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodžiusi jame aplinkybes, dėl kurių ji reiškia reikalavimą skolininkui. Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Byloje ginčo dėl to, kad teismo įsakymas skolininkui įteiktas per jo darbovietę (įteikta darbovietės UAB „V.“ administracijos darbuotojai) 2020 m. rugsėjo 23 d., nėra, dėl ko paskutinė termino diena pateikti prieštaravimus buvo 2020 m. spalio 13 d. Skolininkas, atstovaujamas LVPS atstovų (LVPS atstovaujama advokato), prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo kartu su prašymu dėl praleisto įsakymo nustatyto termino atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismui pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. Taigi, skolininkas terminą prieštaravimams pateikti praleido beveik mėnesį laiko. Kaip svarbią priežastį skolininkas nurodo aplinkybes, jog jis yra užsienietis, dėl ko procesiniai dokumentai turėjo būti išverčiami į jam suprantamą klabą, pats skolininkas buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), o LVPS sąjungos darbuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. negalėjo vykti į darbą dėl COVID-19 plitimo, t. y. privalėjo izoliuotis esant užsikrėtusiam kolegai.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys nėra laikytos svarbiomis, pateisinančiomis tokį ilgą delsimą kreiptis į teismą su prieštaravimais dėl kreditorės pareiškimo. Kita vertus šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pats skolininkas yra užsienietis, jam nėra žinomi ir suprantami Lietuvos įstatymai, todėl, tikėtina, kad visi procesiniai dokumentai turėjo būti verčiami į jam suprantamą kalbą, taip pat turėjo būti pasitelkiamas atstovas, galintis tinkamai atstovauti jo interesus teisme. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, termino prieštaravimams pareikšti praleidimą sąlygojo iš esmės ne paties skolininko veiksmai, t. y. ne jam pačiam tinkamai nepasinaudojus jo turimomis procesinėmis teisėmis, o jo pasitelktų atstovų delsimas kreiptis į teismą, pateikiant prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina įvertinti susidariusias termino praleidimo priežastis, lyginant su pasekmėmis, kurias skolininkas patirs termino neatnaujinus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), sprendžia, kad nėra pagrindo atimti skolininkui galimybę pasinaudoti teise pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko prieštaravimų priėmimu bei procesinių terminų atnaujinimu, todėl skolininko atskirasis skundas tenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo paduoti atnaujinimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkui S. M. praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl kreditorės individualios įmonės „Vegatransa“ pareiškimo pateikti ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti jo prieštaravimų priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.