- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-165-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- E. M.-B.
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo teisių perėmėjai I. Š. ir jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. (teisių perėmėjos I. Š. ir I. Š.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11372-814/2011 pagal ieškovės E. M.-B. ieškinį atsakovui A. Š., tretysis asmuo I. Š., dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. M.-B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 32 007,85 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo buto pagerinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 50-52).
Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2009 m. birželio 6 d., mirus atsakovo (ieškovės žento) motinai D. Š., atsakovas paveldėjo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovo žinia ir pritarimu ieškovė apsigyveno šiame bute, sumokėjo skolas už buto komunalinius patarnavimus, savo lėšomis butą suremontavo (pagerino), investuodama į remonto darbus dideles pinigų sumas. Atsakovas retkarčiais atvykdavo pažiūrėti kaip vyksta remonto darbai, jų atlikimui neprieštaravo ir teigė, kad sutvarkiusi butą ieškovė galės jame gyventi, o jo dukrai pradėjus mokytis Kaune, pastaroji turės normalias gyvenimo sąlygas. Pašlijus atsakovo ir ieškovės dukters - trečiojo asmens I. Š. santykiams ir teisme iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas atsiuntė ieškovei raštą dėl buto atlaisvinimo ir prašymą pateikti jam visus su buto eksploatacija ir remontu susijusius kvitus. Pradžioje ieškovas žadėjo atlyginti buto remonto išlaidas ir su ieškove atsiskaityti, tačiau pažado neįvykdė. Sutinkamai su CK 6.501 straipsniu ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų buto pagerinimo išlaidas. Buto pagerinimui ir skolų už jį apmokėjimui ieškovė išleido 32 007,85 Lt. Skolą už buto pagerinimą sudaro šios išlaidos: ketverios vidaus durys – 2 034 Lt; durų įstatymo darbai – 400 Lt; kampinio balkono įstiklinimo plastiku darbai – 2 500 Lt; virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario plastikiniams langams su dviejų balkonų durimis ir lauko šarvo durims įsigyti išlaidos – 7 000 Lt; signalizacijos įvedimas – 750 Lt; medžiagos buto remontui – 15 923,85 Lt. Ieškovės nuomone, bute buvo atliktas kapitalinis remontas. Atliekant remonto darbus šalių santykiai buvo draugiški, ji pasitikėjo atsakovu, atsakovas leido remontuoti butą ieškovės nuožiūra, todėl rašytine forma remonto darbo apimtys ir kaina su atsakovu nebuvo derinama, o buvo tariamasi žodžiu. Atsakovas remonto darbus matė ir ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Kilus atsakovo ir jos dukters nesutarimams, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš paminėto buto.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi buto remonto darbai buvo atlikti be jo žinios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 14 068,63 Lt dydžio piniginę kompensaciją už turto pagerinimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 068,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 698,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės 19,28 Lt, iš atsakovo 15,12 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 104-114).
Teismas nustatė, kad atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio perdavimo neatlygintinai naudotis 5-6 metams atsakovas 2009 m. liepos mėnesį susitarė su ieškove E. M.-B. Šalys rašytinės gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nebuvo sudariusios, tačiau pripažino, jog toks susitarimas buvo žodinis. Remdamasis šalių ir liudytojų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė atliko remontą, kurį įvertino 32007,85 Lt suma. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, jog bute buvo pakeistos grindys, virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario langai su dviejų balkonų durimis, vietoje kai kurių vidaus durų padarytos arkos, pakeistos lauko durys, radiatoriai, tamsaus kambariuko, svetainės ir miegamojo durys, šildymo sistema, vamzdynai, vonios kambaryje įrengta dušo kabina, pakeistos sienų ir lubų dangos, sudėtos keramikinės plytelės, bei atlikti kiti buto remonto darbai. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė, suremontavusi atsakovo butą, jame apsigyveno 2009 m. gruodžio 5 d. ir atsakovo sutikimu turėjo teisę jame gyventi 5-6 metus. Prasidėjus atsakovo ir ieškovės dukters I. Š. skyrybų procesui, tarp šalių santykiai pablogėjo, atsakovas ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl ieškovės iškeldinimo, o pastaroji įsipareigojo išsikraustyti iš buto iki 2011m. spalio 1 d. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, buvusius iki paminėtos datos, teismas sprendė, kad šalims nebuvo būtinybės sudaryti rašytinės panaudos sutarties ar remonto darbų sąmatos. Remdamasis liudytojų D. N. bei K. S. parodymais ir atsižvelgdamas į atsakovo elgesį (ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl remonto darbų, nepareikalavo nutraukti šiuos darbus, pats davė įrankius remonto darbams, neprašė ieškovės išsikelti), teismas daugiau tikėtinais pripažino ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas žinojo ir sutiko jog ieškovė atliktų buto remonto (pagerinimo) darbus. Nagrinėjant bylą, ginčo dėl buto pagerinimo nekilo. Kad buvo reikalingas kosmetinis buto remontas, pripažino ir atsakovas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė, atlikusi buto remonto darbus su atsakovo sutikimu, jį pagerino, butas tapo vertingesnis. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008) .
Ieškovės reiškiamo 32 007,85 Lt reikalavimo dydis suponuoja išvadą, kad buvo atlikti didelės apimties remonto darbai. Teismas, nustatydamas ginčo atveju atlygintinų pagerinimo išlaidų dydį, rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų statybinių medžiagų, įrangos įsigijimo, paslaugų pirkimo kvitų teismas sprendė, kad statybinės medžiagos buto remontui, įrangos įsigijimas, transporto paslaugos, ketverios vidaus durys ieškovei kainavo 15 610,62 litus (b.l. 9-39). Atsakovas šių išlaidų dydžio leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas sprendė, kad ieškovės pirkta siuvimo mašina „Vagner“ 204,70 Lt vertės (b.l. 29) bei mineralinis vanduo 3,58 Lt vertės, nesusiję su buto pagerinimo išlaidomis, todėl atsakovas atlyginti šių pirkinių vertės neprivalo. Atsakovas sutiko, kad ieškovė pasiimtų sau visus su buto pagerinimu susijusius daiktus. Ieškovė sutiko pasiimti šiuos daiktus: dujinę viryklę 759 Lt vertės (b.l. 12), vonios baldų komplektą 389 Lt vertės (b.l.12), pakabinamą šviestuvą 85 Lt vertės (b.l.34), lentyną 175 Lt vertės (b.l.34), pakabinamą šviestuvą 55 Lt vertės (b.l.36), šviestuvą 43 Lt vertės (b.l.36), užuolaidas 35,99 Lt vertės (b.l.37), iš viso daiktų už 1 541,99 Lt, todėl teismas nusprendė sumažinti ieškovės prašomą priteisti kompensaciją nurodyta 1 541,99 Lt suma.
Atsiliepimas
Pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų, jog ieškovės pateiktas 900 Lt čekis neapsprendžia konkrečių statybinių medžiagų įgijimo, o pateikti du kvitai 755,63 Lt ir 387,75 Lt sumai yra neįskaitomi, teismas pažymėjo, kad ieškovė posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Okas“ už 900 Lt buvo pirktos statybinės medžiagos ir tapetai. Teismo posėdžio metu buvo pateikti statybinių medžiagų, įrangos įsigijimo, paslaugų pirkimo kvitų originalai, atsakovas su šiais dokumentais susipažino ir pastabų dėl jų nepareiškė, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti Krovinio važtaraščiai Nr. VLA-15 ir Nr. 8832085 (b.l. 16-17) patvirtina aplinkybę, kad ieškovei buvo perduotos minėtuose važtaraščiuose buto remontui skirtos prekės už 1857 Lt ir 467 Lt sumas pasirašytinai. Iš ieškovės pateikto Materialinių vertybių inventorizacijos apyrašo (b.l. 35 ) teismas nustatė, kad atsakingu už buto remonto darbus buvo meistras K., materialinių vertybių pristatymo vieta - (duomenys neskelbtini), materialinės vertybės įkainotos 141,33 Lt suma, prekės skirtos santechnikos darbams atlikti. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad už važtaraščiuose ir Materialinių vertybių inventorizacijos apyraše nurodytas buto remontui skirtas prekes ieškovė yra sumokėjusi. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas sprendė, kad šie ieškovės pateikti dokumentai yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės turėtas buto remonto išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kitų pateiktų rašytinių duomenų teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dalies 14 050 Lt apimtyje (už durų įstatymą – 400 Lt, už kampinio balkono įstiklinimą – 2 500 Lt, už virtuvės, svetainės ir miegamojo kambario plastikinius langus su dviejų balkonų durimis ir lauko šarvo durimis –3400 Lt, už buto remonto darbus - 7 000 Lt, už signalizacijos įvedimą – 750 Lt), kadangi nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvados, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas 14 068,63 Lt apimtyje (15 610,62-1541,99=14 068,63), todėl šią sumą priteisė iš atsakovo vadovaudamasis 6.38, 6.501 straipsnių, 6.629 straipsnio 2 dalies pagrindais. Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas pripažino pagrįstu.
Atsižvelgdamas į patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 43,95 proc.), teismas paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo A. Š. atstovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 114-121). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias panaudos santykius. Panaudos santykius reguliuoja CK XXXII skyrius. Skirtingai nei nuomos santykiuose, panaudos gavėjui perduodamas naudotis turtas neatlygintinai, todėl pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjui tenka pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutinkamai su CK 501 ir 6.636 straipsniais, ieškovė, kaip panaudos gavėja, pirmiausiai turėjo pareigą daryti einamąjį ir kapitalinį buto remontą, o manydama, kad šios pareigos neturi ir norėdama atlikti patalpų pertvarkymus (pagerinimus), turėjo gauti atsakovo, kaip panaudos davėjo, leidimą konkretiems, aiškiai apibrėžtiems ir suderintiems tiek pagal kainą, tiek pagal skaičių ir techninį pobūdį, remonto darbams. Atsakovas nedavė ieškovei leidimo būsto remonto darbams atlikti ir netgi nežinojo apie ieškovės atliekamus remonto darbus. Be to, ieškovės darbai atlikti nekokybiškai, iš atsakovui nepriimtinų medžiagų (tapetai), ieškovei nebuvo būtinybės vienas apdailos medžiagas keisti kitomis, atsakovas nebūtų davęs sutikimo atlikti tuos darbus, kuriuos atliko ieškovė. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad išlaidų už buto pagerinimą ieškovė pareikalavo tik tuomet, kai atsakovas pareikalavo ją išsikelti iš patalpų. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, be to, ieškovė pagal CK 6.636 straipsnio nuostatas šiuos darbus turėjo atlikti jau vien todėl, kad patalpomis naudojosi neatlygintinai.
2. Nesant šalių rašytinės sutarties, teismas nepagrįstai sprendė, kad buto pagerinimo darbai buvo atliekami su atsakovo žinia ir sutikimu. Ieškovei bute buvo leista apsigyventi laikinai. Jokios kalbos apie ketinamą atlikti buto remontą nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad šalys tarpusavyje neaptarė remonto masto, išlaidų sąmatos, ieškovė atliko remonto darbus ir rinkosi medžiagas savo nuožiūra. Kad nebuvo šalių susitarimo remontuoti butą patvirtina pačios ieškovės veiksmai: prieš pradėdama remontą ieškovė užfiksavo jo stovį, rinko kvitus apie turėtas išlaidas, nors darbai buvo baigti 2009 m. rugsėjo-spalio mėn., tačiau iki ieškinio padavimo atsakovui nebuvo keliami reikalavimai atlyginti remonto išlaidas. Ieškovė su analogiška situacija jau buvo susidūrusi, kadangi dar iki apsigyvenant ginčo patalpose, ji savo asmenines lėšas investavo į savo sutuoktino asmeninį turtą, dėl ko vėliau bylinėjosi teisme dėl kompensacijos priteisimo. Taigi neinformavusi atsakovo apie remonto darbus ir jo apimtis, tačiau remdamasi asmenine patirtimi, ieškovė tikėjosi pasibaigus panaudos santykiams reikalauti būsto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tuo parodydama savo nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu.
3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad rašytinio susitarimo nebuvimą sąlygojo šalių geri santykiai ir tarpusavio pasitikėjimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė apie atsakovo ir trečiojo asmens įtemptus santykius, apie apelianto neva tai netinkamą elgesį šeimoje, todėl teismo padarytos išvados yra nelogiškos ir prieštaraujančios ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Be to, teismas nagrinėja ir kitą civilinę bylą dėl apelianto ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, todėl teismui buvo žinoma ir daugiau su jo šeima susijusių aplinkybių - toje byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta ir ieškovė, kuri pateikusi atsiliepimą byloje bei davusi paaiškinimus parengiamajame posėdyje, kur atsakovą apibūdino išimtinai neigiamai. Todėl akivaizdu, kad remontuodama turtą, kuris niekada nebuvo šeimos turtu ir kuriuo ieškovei buvo leista naudotis laikinai, būdama rūpestinga ir atsakinga, ji privalėjo susitarimą dėl buto remonto įtvirtinti raštiškai.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie atliekamus remonto darbus. Apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad leido ieškovei apsigyventi bute ir perdavė jai buto raktus. Atsakovas su šeima gyveno Jonavos rajone, o Kaune lankydavosi retai, todėl 2009 m. vasarą perdavus ieškovei buto raktus, vėliau ginčo bute atsakovas apsilankė maždaug po dviejų mėnesių, kai ieškovė paprašė padėti surinkti baldus ir kai remontas jau buvo padarytas. Tuomet ieškovei buvo pareikštos žodinės pretenzijos dėl buto remonto, tačiau nenorėdamas su ja konfliktuoti, daugiau apie tai atsakovas su ieškove nekalbėjo.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad po buto remonto jis tapo vertingesnis, kadangi byloje nėra jokių šią išvadą patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovei iš buto išsikėlus, buto apdailos medžiagos yra apgadintos, sienose paliktos skylės, laidai nupjaustyti, vonios ir virtuvės plytelės pažeistos. Butui reikalingas naujas remontas, todėl jo vertė negalėjo padidėti.
6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neprieštaravo buto remontui, padėjo atlikti baigiamuosius remonto darbus (surinkti baldus, pakabinti karnizus, šviestuvus), davė ieškovei darbo įrankius, kadangi atsakovas padėjo surinkti baldus jau po buto remonto darbų, kitų darbų jis neatliko. Teismas nesiaiškino kokius konkrečiai įrankius atsakovas buvo davęs ieškovei, be to, nei elektrinis suktuvas, nei atsuktuvai nepriskiriami prie remonto įrankių.
7. Teismas nepagristai rėmėsi liudytojų D. N. ir K. S. parodymais apie atsakovo apsilankymą remontuojamose patalpose. Vykstant remonto darbams ir bute nesant daiktų, mažai tikėtina, kad atsakovas, liudytoja ir ieškovė galėjo gerti kavą. Liudytojas K. S. teisme patvirtino, kad remontuojamame bute atsakovo nematė, o apie tai, kad atsakovas pakabino bute šviestuvus, sužinojo iš ieškovės.
8. Teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius buto remonto išlaidų dydį:
8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad krovinio važtaraštis Nr. 8832085 patvirtina aplinkybę, jog ieškovei buvo perduotos 467 Lt vertės prekės, kadangi ant šio dokumento nėra nei vieno parašo, prekių gavėju nurodoma ne ieškovė, o kitas asmuo (K.);
8.2. Tas pat pasakytina ir apie krovinio važtaraštį Nr. VLA-15, šiame važtaraštyje nurodyta suma nėra apmokėta, todėl teismo padaryta išvada dėl šių išlaidų pagrįstumo yra neteisėta ir ieškovės neįrodyta;
8.3. Materialinių vertybių inventorizacijos apyrašas, pagal kurį ieškovei priteista 141,33 Lt suma, negali būti vertinamas kaip mokestinis dokumentas. Tai reiškia, kad šis dokumentas nepatvirtina ieškovės turėtų išlaidų fakto. Be to, šis dokumentas pasirašytas tik vienos ieškovės, jame nenurodyta komisijos sudėtis, nėra kitų asmenų parašų;
8.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl UAB "Sanistal" užsakymo patvirtinimo 455,01 Lt sumai, o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie šio užsakymo apmokėjimą. Teismui dėl šio įrodymo nepasisakius, lieka neaišku ar ši suma yra įtraukta į priteistą ieškovei kompensacijos sumą. Sprendžiant iš teismo sprendimo motyvų, t.y. teismui nurodžius, kokios išlaidos nepriteistinos, darytina išvada, kad šiame užsakyme nurodyta suma ieškovei yra priteista, tačiau tam nebuvo pagrindo, kadangi paties užsakymo patvirtinimas dar nepatvirtina šio užsakymo apmokėjimo. Be to, pagal šį užsakymą pirkėjas yra N. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), o ir prekių pristatymo adresas nurodomas (duomenys neskelbtini);
8.5. Pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2158860, 13,32 Lt už 2-jų vandens skaitiklių plombavimą sumokėjo N. K.. Byloje nepateikti jokie duomenys, kad skaitiklių plombavimas buvo atliekamas būtent ginčo bute, užplombavus skaitiklius turėjo būti surašytas tai patvirtinantis aktas, o paskui pagal jį atliktas apmokėjimas;
8.6. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad prekės buvo perkamos panaudojant skirtingas mokėjimo korteles: vienuose kvituose korteles numeris baigiasi skaičiais "8562", kituose "0376" bei "5238". Tai leidžia pagrįstai abejoti pateiktų išlaidų pagrįstumu, kadangi ieškovei nurodžius, jog už statybines medžiagas mokėjo ji, tai atsiskaitymo čekiuose turėjo būti taip pat vienas ir tas pats kortelės numeris. Pati ieškovė nepateikė duomenų apie savo kortelės numerį, todėl teismas, nevertindamas šių aplinkybių, buvo neobjektyvus ir bylos aplinkybes nagrinėjo išimtinai ieškovės interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. M.-B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 168-170). Nurodo, kad šalys pripažino faktą, jog dėl buto disponavimo tarp šalių buvo susiklostę turto panaudos santykiai ir sudaryta žodinė sutartis. Tiek Kauno miesto, tiek Jonavos rajono apylinkės teismuose A. Š. pripažino, kad tarp šalių 2009 m. pabaigoje buvę sudaryta žodinė buto panaudos sutartis. Santykiai tarp šalių buvo geri, ieškovė rūpinosi Š. vaikais, padėjo juos auginti. Todėl natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms tarp šalių buvo sudaryta žodinė buto panaudos sutartis. Butas po atsakovo motinos mirties buvo apleistas (tai patvirtino liudytojai ir tretysis asmuo). Atsakovas planavo, kad butu naudosis jo dukra. Buto remontui reikalingos medžiagos buvo sandėliuojamos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik sandėliavo visas remontui reikiamas naujas statybines medžiagas, bet ir susirinko senus, jau demontuotus daiktus: duris, dujinę viryklę ir kt. Atsakovas neneigia, kad jis žinojo apie buto remontą, kad remonto metu buvo remontuojamame bute, kad padėjo atlikti tam tikrus darbus. Tai, kad vietoje tapetų jam labiau patiktų buto dažymas ieškovė sužinojo tik tuomet, kai atsakovas pateikė apeliacinį skundą, nes iki tol dėl remontui panaudotų medžiagų jokių pastabų nebuvo. Pretenzijas atsakovas pradėjo reikšti, kai teismui buvo paduotas ieškinys dėl buto remonto išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė įrodymus apie darbų kainas ir teismas juos vertino. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis savarankiškai galėjo atlikti remonto darbus, kad šie darbai galėjo kainuoti pigiau ir pan., tačiau, mirus jo motinai, atsakovas jokio remonto nedarė, statybininkų nesamdė, medžiagų nepirko. Civilinės bylos nagrinėjimas pagrįstas rungimosi principu (CPK 12 str.) Šis principas kartu ir CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis pateikti teismui įrodymus, kad teismas juos galėtų įvertinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tačiau reikalauja atmesti ieškovo pateiktus įrodymus ir nesivadovauti byloje liudijusių asmenų parodymais. Apelianto pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi apeliantas pats išgręžė sienose skyles karnizams ir spintelėms pakabinti, beto, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) ir jo pagerinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo
Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2.). Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Bylos duomenimis, tarp šalių 2009 m. birželio mėn. buvo sudaryta žodinė turto (buto (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis ir ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Byloje kilo ginčas dėl panaudos davėjo (atsakovo) leidimo pagerinti panaudos gavėjui (ieškovei) suteiktą butą, atliktų buto pagerinimų apimties ir ieškovės teisės tokius pagerinimus atlikti.
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių ir liudytojų D. N. ir K. S. parodymais, nustatė, jog šalys žodžiu susitarė dėl ieškovės neatlygintino apsigyvenimo apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose; ieškovė atliko žymius buto pertvarkymo darbus; darbų atlikimui rašytinės formos sutikimo atsakovas nedavė; buto pagerinimo metu ir kurį laiką po to šalis siejo artimi ryšiai (atsakovas buvo ieškovės dukters sutuoktinis, jų santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota; apie atliekamus darbus apeliantas buvo informuotas, pagerinimus matė, pats atliko kai kuriuos darbus, darbams pritarė, ieškovei pretenzijų nereiškė ir buto panaudos santykių nenutraukė. Taigi teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad buto pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia, esant apelianto leidimui. Sprendžiant iš 2010 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo pranešimo dėl patalpų palaisvinimo (b.l. 43) ir 2011 metais pateikto teismui ieškinio dėl ieškovės iškeldinimo spręstina, kad šalių santykiai pablogėjo galimai 2010 metais, kai buvo pradėtas atsakovo ir ieškovės dukters (trečiojo asmens) skyrybų procesas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog buto pagerinimo darbų metu šalių santykiai buvo konfliktiški, juolab, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė momento, nuo kurio būtų galima spręsti apie santykių pablogėjimą. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir neturėjo pagrindo jais vadovautis. Visų pirma, teismas liudytojų D. N. ir K. S. parodymus vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Antra, iš liudytojų D. N. ir K. S. parodymų akivaizdu, kad liudytojai matė atsakovą kai buvo atliekami buto gerinimo darbai (išimtos grindys, kabinamas šviestuvas), ryšium su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis atsakovas jiems jokių klausimų neuždavė, jų parodymų nekritikavo ir kitaip dėl jų nepasisakė (b.l. 94, 95, 96), o savo abejones išreiškė tik paduodamas apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais cituojant įstatyminę teisės normą, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė esminius buto pagerinimus (pakeisti buto langai, durys, santechnika, šildymo sistema, naujai įrengta virtuvė, vonios kambarys, kt.) ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Taigi ieškovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pagrįstai buvo pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog ieškovės atlikti darbai buvo reikalingi tik normaliam daikto būklės palaikymui, susijusiam su pareiga panaudos gavėjui daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės atlikti buto pagerinimai atsakovui nebuvo būtini, o butas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, šių aplinkybių nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo atsakovo pateikti 2011 m. spalio 13 d. priėmimo-perdavimo aktas bei 2011 m. spalio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 124-150).
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais jis vadovaujasi, o kuriuos atmeta kaip nepagrįstus. Teismo išvados argumentuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog prekės buvo perkamos panaudojant skirtingas mokėjimo korteles. Visų pirma, asmuo gali turėti ne vieną atsiskaitymo kortelę. Antra, atsakovo argumentai grindžiami tik abejone, kad už prekes galėjo mokėti ne ieškovė, o kitas asmuo, arba, kad tos prekės galėjo būti panaudotos ne atsakovo buto remontui. Trečia, pareiga įrodyti aplinkybę, jog pagal ieškovės pateiktus įrodymus statybinės ir/ar apdailos medžiagos (įrengimai) nebuvo panaudoti atsakovo buto remontui tenka atsakovui (CPK 178 str.). Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo 8.2 ir 8.5 punktuose nurodytais argumentais dėl prekių apmokėjimo pagal 2009 m. liepos 24 d. krovinio važtaraštį Nr. VLA-15 ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2158860. Iš krovinio važtaraščio Nr. VLA-15 turinio spręstina, kad jo išrašymo ir apmokėjimo už prekes data sutampa (įrašai „pardavimo data“, „iškrovimo vieta, data, laikas“), prekes priėmė ieškovė, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad už prekes ieškovė atsiskaitė tą pačią dieną (b.l. 16). Iš 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 2158860 akivaizdu, kad pinigai (13,32 Lt) sumokėti už dviejų skaitiklių plombavimą atsakovo bute (duomenys neskelbtini), pinigus sumokėjo ieškovės samdytas asmuo N. K. (b.l. 33). Taigi apelianto teiginiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo 8.1., 8.3., 8.4. punktų argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kiek tai liečia krovinio važtaraštį Nr. 8832085 dėl 467 Lt apmokėjimo (b.l. 17), Materialinių vertybių inventorizacijos apyrašą dėl 141,33 Lt apmokėjimo (b.l 35), UAB"Sanistal" sąskaitą dėl 455,01 Lt apmokėjimo (b.l. 18). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dėl UAB "Sanistal" sąskaitos teismas sprendime nepasisakė ir šio dokumento netyrė. Pažymėtina ir tai, kad tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas priteisė ieškovei tik tas jos išlaidas, kurios buvo pagrįstos mokėjimų dokumentais. Nei viename iš paminėtų dokumentų nėra įrašų, kad už prekes būtų atsiskaityta jų išrašymo dieną, ieškovė taip pat nepateikė teismui mokėjimą patvirtinančių dokumentų, kad už šias prekes ji atsiskaitė. Todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą šioje dalyje patenkint, teismo sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovo 14 068,63 Lt dydžio kompensaciją sumažinti 1063,34 Lt suma (467+141,33+455,01), t.y. iki 13 005,29 Lt.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, iš esmės nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų, todėl tenkinti apeliacinį skundą pilna apimtimi ir panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau, kaip jau nurodyta, yra pagrindas sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovo priteistą kompensaciją už buto pagerinimą 1063 Lt suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir sumažinus iš atsakovo priteistą kompensaciją iki 13 005,29 Lt (14068,63-1063), perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 40,63 proc. ieškinio sumos, o atmestų reikalavimų 59,37 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 390,14 Lt, o atsakovui iš ieškovės priteistos atstovavimo išlaidos didintinos iki 1187,40 Lt. Atlikus priteistų sumų užskaitas, atsakovui iš ieškovės priteistina 797,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš ieškovės priteistina 20,43 Lt, iš atsakovo 13,97 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas (teisių perėmėja) turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (patenkinta dalis nuo ginčijamos sumos sudaro 7,55 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 75,50 Lt atstovavimo išlaidų ir 15,10 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir sumažinti priteistą ieškovei E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą iki 13005,29 Lt (trylikos tūkstančių penkių litų 29 ct).
Padidinti priteistą atsakovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų dydį iki 797,26 Lt (septynių šimtų devyniasdešimt septynių litų 26 ct).
Padidinti iš ieškovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei pašto išlaidas iki 20,43 Lt (dvidešimties litų 43 ct).
Sumažinti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei pašto išlaidas iki 13,97 Lt (trylikos litų 97 ct).
Kitoje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjams) 90,60 Lt (devyniasdešimt litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.