- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-416-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00796-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NARVIJA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NARVIJA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 944,37 EUR skolą, 108,65 EUR delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 530 EUR bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti prekes, o atsakovė sumokėti už gautas prekes. Ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes 2159,51 EUR sumos, atsakovė nesumokėjo 1659,51 EUR sumos, taip pat 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą NAR-0039502 284,86 EUR sumos. Tačiau atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 1944,37 EUR, ieškovė už 281 dieną priskaičiavo 108,65 EUR delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ir sumažinti delspinigių sumą. Nurodė, kad planuoja atsiskaityti su ieškove ir susitarti dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu. Nesutiko su ieškinyje reikalaujama delspinigių suma, nes, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, netesybų išieškojimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesio ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į 70,44 EUR delspinigių sumą, taip pat nesutiko su reikalaujama priteisti žyminio mokesčio suma, nes žyminis mokestis gali būti priteisiamas tik nuo pagrįstos ieškinio sumos. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti 484 EUR dydžio išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, jos yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės, ieškinys šabloniškas, o atsakovė elgėsi sąžiningai, todėl išlaidos turi būti mažinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 1944,37 EUR skolą, 70,44 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520,14 EUR, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo argumentai:
3.1. Dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė šalių sudarytos 2009 m. gruodžio 16 d. sutarties pagrindu suteikė atsakovei prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 2444,37 EUR sumos. Atsakovė sumokėjo tik dalį skolos, tai yra 500 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį skolos neginčijo, skolos faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nusprendė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.
3.2. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovės sutartiniai įsipareigojimai ieškovės neįvykdyti, o sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl netesybų mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, teismas taikydamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą nusprendė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies ir taikant sutrumpintą 6 mėnesių laikotarpį ir priteisė 70,44 EUR delspinigių. Kadangi šalys – verslo subjektai, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 484 EUR dydžio ieškovės patirtas išlaidas už advokato pagalbą (teisines paslaugas). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 45,14 EUR žyminis mokestis ir 475 EUR advokato pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Dėl netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantė nurodo, kad ieškovė teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Apeliantės nuomone, ieškovės atstovas teikdamas sąskaitą ieškovei tokioje byloje, kurioje tiek reikalavimo suma yra aiški, tiek procesinis dokumentas visiškai paprastas, be jokios abejonės turėjo pagrįsti ir pateikti skaičiavimą, kodėl prašo tokio didelio užmokesčio už teisines paslaugas.
4.2. Dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, Rekomendacijas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad teismas neįvertino, jog ginčas nebuvo sudėtingas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtinas, ieškovė naujų dokumentų neteikė, be to, atsakovė elgėsi sąžiningai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NARVIJA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Dėl netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė nurodo, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pridėjo mokėjimo dokumentus (sąskaitą už teisinę pagalbą bei mokėjimo nurodymo kopijas), patvirtinančius 484 EUR dydžio ieškovės patirtas išlaidas už advokato pagalbą (teisines paslaugas).
5.2. Dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos yra būtinos ir pagrįstos. Teismas ieškinį tenkindamas iš dalies tinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, netinkamai taikė proceso teisės normas, Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.
9. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į bylos faktinį sudėtingumą.
10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
12. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama.
13. Pirmiausia nesutinkama su apeliantės argumentais, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Už šio ieškinio parengimą ieškovė advokatui sumokėjo 484 EUR. Pagal aktualų ginčui Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą maksimali atlygintina advokato, parengusio ieškinį, nustatyta išlaidų suma yra 3156,75 EUR. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, spręstina, kad ieškovei iš apeliantės buvo priteista net 6 kartus mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis, kas negali būti laikoma nepagrįstai didele iš apeliantės priteista suma.
14. Antra, nesutikdama su apeliantės argumentu, kad 484 EUR bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos ieškovės atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį. Be ieškinio parengimo, ieškovės atstovas turėjo atlikti jam pateiktų dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultuoti klientą, surinkti tinkamus dokumentus. Taigi, net ir atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, ginčas nesudėtingas, nėra pagrindo pripažinti, kad priteista iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų suma yra neteisingo dydžio. Tuo labiau, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl apeliantės kaltės, nesumokėjus ieškovei skolos, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji bylos nagrinėjimo metu sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, reikšmės neturi, nes byloje taip pat nėra nustatyta ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
15. Trečia, nesutinkama su apeliantės argumentais, jog byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, – ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (e.b.l. 1, 24) ir įrodymus, jog ieškovė sumokėjo advokatui 484 EUR sumą, juose detalizuota, už kokias suteiktas teisines paslaugas yra parengta PVM sąskaita faktūra (e.b.l. 23, 25). Šie įrodymai byloje buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 10–15 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje (nutarties 9 punktas), jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 242 EUR advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NARVIJA“ 242 EUR (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.