- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-799-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31481-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- O. Š., K. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria išnagrinėtas antstolio Donato Kisieliaus pareiškimas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys K. S. (išieškotoja), O. Š. (skolininkas), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Donatas Kisielius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išspręsti baudos skyrimo skolininkui O. Š. klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. (K. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nevykdymo. Pareiškime nurodė, kad antstoliui vykdyti 2020-09-04 pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-09-03 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi, kuria yra pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 2020-01-21 sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyta kita skolininko O. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarka. nustatė, jog skolininkas O. Š. netinkamai vykdo teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, t. y. nuo 2020-10-04 negrąžina nepilnamečio vaiko K. Š. išieškotojai K. S., su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nors skolininko atstovo advokato J. B. 2020-10-04 pareiškime nurodyta, kad K. Š. išieškotojai K. S. negrąžins iki 2020-10-07 18.00 val., tačiau atsižvelgiant į išieškotojos ir jos atstovės advokatės E. J. pranešimus antstoliui, skolininkas O. Š. nepilnamečio vaiko nėra grąžinęs iki šios dienos (2020-11-04).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino. Nutarė skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) O. Š. po 10 Eur baudą už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020, nevykdymo dieną nuo 2020-10-04 iki 2020-12-11, t. y. už 67 dienas iš viso 670 Eur suinteresuoto asmens (išieškotojos) K. S. naudai.
3. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2020-09-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi yra pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. 2020-09-11 advokatė E. J. elektroniniu paštu pateikė antstoliui Donatui Kisieliui prašymą sustabdyti vykdomojo rašto e2-468-732/2020 vykdymą, nes šalys pas mediatorę susitarė geruoju laikytis 2020-09-04 susitarimu pasiektos tvarkos mėnesį laiko. Po mėnesio šalys spręs dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, jog vaikas grąžintas motinai. 2020-09-14 patvarkymu Nr. S-20-174-28900 antstolis Donatas Kisielius nusprendė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/01609 iki atskiro išieškotojos K. S. pranešimo. 2020-09-21 antstolio Donato Kisieliaus kontoroje gautas O. Š. atstovo advokato J. B. paaiškinimas, kuriame patvirtinta, jog 2020-09-04 atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvaujant valstybės institucijų atstovams, buvo pasiektas šalių susitarimas, šalims nebuvo daroma jokia prievartinė įtaka, šį susitarimą šalys sudarė laisva valia ir turi jo laikytis. Priešingai nei 2020-09-11 prašyme nurodė K. S., advokatas teigė, jog susitarimas nėra laikino pobūdžio. 2020-10-05 išieškotoja K. S. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui prašymą atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, nes O. Š. pažeidinėja ir 2020-09-04 atvejo vadybos posėdžio metu surašytą laikiną susitarimą. Nurodė, jog vaikas turėjo būti grąžintas motinai 2020-10-04 14 val., tačiau negrąžintas iki šiol. Taip pat pridėjo skolininko atstovo pareiškimą, kuriuo 2020-10-04 advokatas J. B. K. S. ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, jog K. S. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė, kad ji vienašališkai nutraukė 2020-09-04 susitarimą, taip pat nurodė, jog K. S. nuo 2020-09-23 susitarimo nesilaikė ir apribojo tėvo ir sūnaus bendravimą, t. y. turėdama pareigą pagal susitarimą vaiką tėvui perduoti 2020-09-25 18 val. laikotarpiui iki 2020-09-27 18 val., 2020-09-28 10 val. laikotarpiui iki 18 val., 2020-10-02 18 val. laikotarpiui iki 2020-10-04 18 val., savo įsipareigojimų nevykdė ir K. S. tėvui O. Š. vaiką perdavė 2020-10-04 10 val.
4. Nagrinėjamu atveju 2020-01-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e-468-723/2020 ir 2020-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nepilnamečio K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. S. ir nustatyta konkreti tėvo O. Š. bendravimo tvarka, suteikianti tėvams galimybę dėl bendravimo tvarkos tartis savo nuožiūra. Tačiau bendru sutarimu pasiekti kitokios bendravimo tvarkos nepilnamečio K. tėvams nepavyksta, todėl jie privalo laikytis įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo nuostatų. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nuo 2020-10-04 iki 2020-12-11 negrąžino nepilnamečio K. Š. motinai, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. daugiau nei du mėnesius. Atsakovo nurodomas vaiko nenoras grįžti į motinos namus galimai yra paveiktas baimės dėl jo perdavimo motinai metu matytų tėvų konfliktų ir negali būti priežastis negrąžinti vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą skirti skolininkui O. Š. baudą už Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą išieškotojos K. S. naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas O. Š. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2508-1040/2021 pakeisti ir skirti O. Š. įspėjimą. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis priimta už pagrindą imant 2020-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Byloje pateikti įrodymai, kad O. Š. ir K. S. 2020-09-04 sudarė susitarimą, pagal kurį vaikas su tėvu turėjo bendrauti pirmadieniais ir trečiadieniais kas savaitę ir šeštadienį, sekmadienį kas antrą savaitę. Šio susitarimo teismas nepanaikino, todėl šalys privalėjo jo laikytis. Vienašalio susitarimo atsisakymo iš K. S. pusės nepakako, nes nebuvo įstatymu nustatytų pagrindų susitarimo vienašališkam nutraukimui. Nuo 2020-10-04 iki 2020-10-07 O. Š. su vaiku buvo naudojantis 2020-09-04 susitarimo nuostatomis, todėl nubaudimas už šį laikotarpį pinigine bauda yra nepagrįstas.
5.2. Taip pat nepagrįstas nubaudimas pinigine bauda už 10 dienų laikotarpyje nuo 2020-10-08 iki 2020-12-11. Laikotarpyje nuo 2020-10-07 iki 2020-10-23 O. Š. kartu su vaiku turėjo būti saviizoliacijoje vykdant medikų rekomendacijas. Bausti jį pinigine bauda už šį laikotarpį nėra pagrindo.
5.3. O. Š. vaiko perduoti motinai negalėjo dėl šios konfliktavimo su O. Š., siekiant ikiteisminių tyrimo pradėjimo O. Š. atžvilgiu. 2021-01-14 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą O. Š. atžvilgiu. Šiame nutarime nustatyti faktai, kad O. Š. veiksmai buvo nukreipti į vaiko interesų apsaugojimą. Kadangi O. Š. veikė ne siekiant kliudyti vaiko ir motinos bendravimui, bet vykstant tėvų konfliktui, K. S. neadekvačiai elgiantis, siekė apsaugoti vaiką, jo atžvilgiu turi būti taikomos minimalios poveikio priemonės.
5.4. Neginčijant fakto, kad 2020-06-16 teismo nutarties nuostatos buvo nevykdomos laikotarpyje nuo 2020-10-23 iki 2020-12-11, laikome, kad nubaudimas pinigine bauda yra per griežta priemonė.
Atsiliepimas
6. K. S. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad:
6.1. Susitarimas, pasirašytas tarp šalių 2020-09-04 buvo nutrauktas dėl besikartojančių jo nuostatų pažeidimo, apie ką skolininkui, jo atstovui ir Vaiko teisių skyriui buvo pranešta. Pagal 2020-09-04 susiarimą jis turėjo grąžinti vaiką 2020-10-04, 2020-10-05, 2020-10-07 ir t. t. tačiau skolininkas sąmoningai ir Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartį ir 2020-09-04 susitarimą pažeidinėjo ir vaiko motinai negrąžino.
6.2. Skolininkas teigia, jog jis nuo 2020-10-07 iki 2020-10-23 buvo su vaiku saviizoliacijoje vykdant medikų rekomendacijas, todėl negalėjo būti baudžiamas už šį laikotarpį. Skolininkas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir pirmoje instancijoje, atstovaujant jo interesus advokatui, jokių dokumentų nepateikė. Dėl šios priežasties atmestinas skolininko prašymas prijungti išrašus iš medicininių dokumentų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pvz. Nacionalinės sveikatos centro sąlyčio su Covid sergančiu asmeniu anketos, kad jis buvo įpareigotas saviizoliuotis ir kad jam buvo oficialiai praneštą apie kontaktą. Teismui pateiktas 2020-10-09 skolininko Covid testas kuris buvo neigiamas.
6.3. Skolininkas remiasi 2021-01-14 prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą O. Š. atžvilgiu. Nuodo, kad O. Š. veikė ne siekiant kliudyti vaiko ir motinos bendravimui, bet vykstant tėvų konfliktui, K. S. neadekvačiai elgiantis siekė apsaugoti vaiką. Tačiau nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neįsigaliojo, nes išieškotoja pateikė skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paskyrė baudą už teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, vaiko, nustatytu laiku, negrąžinimą motinai.
3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
4. Apeliantas nurodo, kad O. Š. ir K. S. 2020-09-04 sudarė susitarimą, pagal kurį vaikas su tėvu turėjo bendrauti pirmadieniais ir trečiadieniais kas savaitę ir šeštadienį, sekmadienį kas antrą savaitę. Šio susitarimo teismas nepanaikino, todėl šalys privalėjo jo laikytis. Vienašalio susitarimo atsisakymo iš K. S. pusės nepakako, nes nebuvo įstatymu nustatytų pagrindų susitarimo vienašališkam nutraukimui. Nuo 2020-10-04 iki 2020-10-07 O. Š. su vaiku buvo naudojantis 2020-09-04 susitarimo nuostatomis, todėl jo nubaudimas už šį laikotarpį pinigine bauda yra nepagrįstas.
5. Apeliacinės instancijos teismas tokią O. Š. poziciją vertina kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-01-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e-468-723/2020 ir 2020-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nepilnamečio K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. S. ir nustatyta konkreti tėvo O. Š. bendravimo tvarka, suteikianti tėvams galimybę dėl bendravimo tvarkos tartis savo nuožiūra. Tačiau bendru sutarimu pasiekti kitokios bendravimo tvarkos nepilnamečio K. tėvams nepavyksta. K. S. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė, kad ji vienašališkai nutraukė 2020-09-04 šalių sudarytą neteisminį susitarimą. Todėl šalys privalo laikytis įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo nuostatų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nuo 2020-10-04 net iki 2020-12-11 negrąžino nepilnamečio K. Š. motinai, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. jokios bendravimo tvarkos (savo ar nustatytos teismo) nesilaikė daugiau nei du mėnesius.
6. Apeliantas teigia ir tai, kad nepagrįstas yra jo nubaudimas pinigine bauda už 10 dienų nuo 2020-10-08 iki 2020-12-11, nes nuo 2020-10-07 iki 2020-10-23 O. Š. kartu su vaiku turėjo būti saviizoliacijoje vykdant medikų rekomendacijas. Tačiau tokia apelianto pozicija taipogi yra nepagrįsta. Apeliantui nebuvo nustatytas susirgimas virusu Covid-19. Vaiko neperdavimas motinai tik dėl įtarimo užsikrėtimu yra nepateisinamas.
7. Apeliantas nurodo, kad jis yra nubaustas per giežtai. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. 10 Eur dydžio bauda už vieną trejų metų vaiko motinai neperdavimo dieną nėra neadekvati padarytam pažeidimui.
8. Dėl kitų atskirojo skundo teiginių teismas nepasisako, nes jie nėra tiek reikšmingi, kad jiems pasitvirtinus byla galėtų būti išspręsta kitaip.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 nutartį palikti nepakeistą.