- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- I-334-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00070-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- D., D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant pareiškėjui D. .
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K.skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. K. skundu (b. l. 6-10) kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, atsakovės atstovas) priteisti jam 4 500 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl jo laikymo netinkamomissąlygomis Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės (toliau – ir Areštinė) kamerose, atlyginimą nuo 2007 metų.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinės gyvenamosiose kamerose, kratos atlikimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl norint išsikviesti budintį pareigūną, į kameros duristekdavo belsti valgomuoju šaukštu, o jei pareigūnai neprieidavo, į kameros duris turėdavo belsti kojomis ir rankomis. Pareiškėjo teigimu, tokios sąlygos žemino jo orumą, beldimas į kamerų duris rankomis ir kojomis, sukeldavo jų skausmą. Panevėžio apskrities VPK Areštinėje nebuvo ventiliacijos, kameros vėdinamos tik per langus, kurie iš vidinės pusės atsidarydavo tik 10 cm.Dėl languose įrengtų grotų buvo ribojami vėjo ir oro srautai, oras nebuvo pakankamai švarus. Pareiškėjo paaiškinimais, čiužiniai buvo pūvantys, juose gyveno parazitai, dėl drėgmės metalinės lovos surūdijusios. Be to, Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, o naktiniam apšvietimui naudojamoskaitrinės lempos kenksmingos žmogaus sveikatai.Teigė, jog neturtinė žala pasireiškė psichologiniais ir dvasiniais išgyvenimais, miego sutrikimu.
Panevėžio apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovės atstovui pranešta tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 15-18)prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas skirtingais laikotarpiais: 2015 m. birželio 8 d. – 12 d. kameroje Nr. 26, 2016 m. vasario 10 d. – 12 d. kameroje Nr. 20 ir 2017 m. vasario 2 d. – vasario 6 d. kameroje Nr. 1. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skunde nurodytiteiginiai yra nekonkretūs bei deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas nenurodė, kuriose Areštinės kamerose jo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl į kameros duris belsdavo valgomuoju šaukštu, o ne kitu daiktu ar kaip yra įprasta – ranka. Panevėžio apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo areštinės kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti signalizacijos mygtukus bei patvirtino, jog Areštinėje dirbantys pareigūnai visada reaguoja į Areštinės kamerose laikomų asmenų beldimą į kamerų duris bei siekia išsiaiškinti tokio kvietimo priežastis. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinėje griežtai laikomasi Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139,reikalavimų, kurie įpareigoja policijos areštinės vidaus posto postinįperiodiškai vykdyti stebėjimą pro kamerų duryse įrengtus stebėjimo langelius bei asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK areštinėje natūrali šviesa į kameras patenka pro skaidraus stiklo langus, dirbtiniam dieniniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, naktiniam apšvietimui– kaitrinės lempos, pažymėjo, kad dirbtinis apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijosPanevėžio departamentas (toliau – ir NVC Panevėžio departamentas), atlikęs periodinį Areštinės kamerose esančių sąlygų patikrinimą, pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, nenustatė. Paaiškino, kad Panevėžio apskrities VPK areštinėje kamerų langai atsidaro, 2005 m. ir 2013 m. atlikus Areštinės remonto darbus, buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Remdamasis išdėstytu, atsakovės atstovas teigė, jog nėra pagrindo konstatuoti Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nesant viešosios atsakomybės visumos sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 58-59), atsakovės atstovas nurodė, kad į Panevėžio apskrities VPK areštinę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) pareiškėjas buvo pristatytas 2009 m. gruodžio 15 d., joje laikomas nuo 0,5 val. iki 2,5 val. ir tą pačią dieną grąžintas atgal. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.125 straipsnio nuostatomis, atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2014 m. kovo mėn. prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu pareiškėjo skundo dalį už minėtąjį laikotarpį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio apskrities VPK Areštinėje laikotarpiu nuo 2007 m., atlyginimo priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Panevėžio apskrities VPK Areštinę buvo pristatytas 2009 m. gruodžio 15 d. 9 val. ir tą pačią dieną apie 11 val. 30 min. konvojuotas į Šiaulių TI (b. l. 27, 60-65). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje taip pat buvo laikomas ir skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2017 m. vasario 6 d., t. y. nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 12 d. (kameroje Nr. 26), nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (kameroje Nr. 20), nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 6 d. (kameroje Nr. 1), iš viso 13 parų.Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK areštinėje būtų laikomas ankstesniu, nei iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu, be to,teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys dėl jo laikymo Panevėžio apskrities VPK areštinėje yra teisingi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktų duomenų, susijusių su pareiškėjo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, teisingumu.Sprendžiant dėl ginčo laikotarpio apibrėžties, svarbu pažymėti, kad atsakovės atstovuiprašant pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, o pareiškėjui dėl šio prašymo, ta apimtimi, kuri susijusi su pareiškėjo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje 2009 m. gruodžio 15 d.,sutikus, teismas visų pirma sprendžia dėl ieškinio senaties taikymo. Pažymėtina, jog pagalCK 1.127straipsnio1daliesnuostatą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į nurodytas CK nuostatas bei tai, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2017 m. vasario 28 d. (b. l. 12), darytina išvada, kad senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už 2009 m. gruodžio 15 d. yra pasibaigęs, todėl remiantis nustatytaisiais duomenimis, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 12 d., nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d., nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, atlyginimo, vadovaujamasi CK 6.271straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė).Atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia aptariamoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagalCK6.271straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis nustatomas teismo pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250straipsnio2dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-1168/2013).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualusŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau – ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimasPeers prieš Graikiją (pareiškimo Nr.28524/95)).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-2072/2013).
Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, pareiškėjas kelia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl to, jog Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose, kratos atlikimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemuose, norint išsikviesti budintį policijos pareigūną, nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo, pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 (2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-379 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 29 d.) patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų, pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, jogteritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.380„Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų” (toliau – ir Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.380, nei vėlesniais jo pakeitimais 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831 ir 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31, minėtųjų Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai nenustatė reikalavimo signalizacijos mygtukusįrengti teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose, kratos atlikimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde minimų Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalies nuostatos įtvirtinančios rekomendaciją laisvės atėmimo vietose įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, taikytinos tik laisvės atėmimo vietose, o ne laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju Panevėžio apskrities VPK Areštinėje).Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017). Be to, ginčo laikotarpiu galiojusios Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 92.3 papunktis, o vėliau šią Instrukciją pakeičiant 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889 ir 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V1100, jos 93.3papunktisįtvirtino policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekančio pareigūno pareigą periodiškai bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą. Be to, minėtoji Instrukcija taip pat nustatė ir policijos areštinės postinio funkcijas atliekančio pareigūno, vykdančio asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme pareigą periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, <...>; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą (2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Instrukcijos 94.2 papunktis, o nuo 2016 m. lapkričio 5 d. įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymui Nr. 5-V-889 ir vėlesniuose jo pakeitimuose, Instrukcijos95.2 papunktis).
Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio apskrities VPK atsiliepime patvirtino, jog Panevėžio apskrities VPK Areštinės pareigūnai laikosi minėtųjų Instrukcijos nuostatų. Tuo tarpu, pareiškėjas nei skunde, nei susipažinęs su atsakovės atstovo atsiliepimu, taip pat ir teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejotiInstrukcijos nuostatų laikymąsiPanevėžio apskrities VPK Areštinėje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK Areštinėje,nesant įrengtų signalizacijos mygtukų, kuriais būtų galima iškviesti budintį pareigūną, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat ir pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, du jo teigimu, ginčo laikotarpiu Panevėžio apskrities VPK areštinės kamerose pasireiškusius higienos reikalavimų neatitikimus, t. y. nepakankama ventiliacija, dėl ko nebuvo užtikrintas švaraus oro kiekis bei nepakankamas natūralus apšvietimas ir netinkamas naktinis apšvietimas dėl tokiam apšvietimui palaikyti naudojamų kaitrinių lempų.
Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. spalio 31 d. policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ją pakeitusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908.
Higienos normos HN 37:2009 21 ir 22 punktai įtvirtino reikalavimus areštinės kamerų natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui. Pagal minėtuose punktuose įtvirtintas nuostatas,policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, areštinių kamerų dirbtinė apšvieta – ne mažesnė kaip 200 lx, tuo tarpu dirbtinė naktinė apšvieta – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Higienos normos HN 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:201514 punktas nustatė reikalavimus gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai, kuri turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tuo tarpu reikalavimų natūraliai ar dirbtinei naktinei apšvietaiši higienos norma nenustatė. Aptariamos higienos normos 17 punktas įtvirtino reikalavimus gyvenamųjų patalpų vėdinimui, t. y. numatė, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Remiantis Panevėžio apskrities VPK Areštinės vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis, 2005 m. Panevėžio apskrities VPK Areštinės antrame korpuse, o 2013 m. pirmame korpuse buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, įrengtas naujas apšvietimas, nauja elektros instaliacija ir atlikti kiti darbai (b. l. 29). Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 nustatyta, kad visose kamerose yra skaidraus stiklo langai, sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), visi kamerų langai atsidaro; dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminesencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; visose kamerose įrengti šviestuvai tikrinimo metu veikė (b. l. 19-22). NVC Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-322(20.14.35.12)duomenys patvirtina minėtame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte nustatytus patikrinimo rezultatus, tačiauNVC Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktetaip pat užfiksuota, jog Panevėžio apskrities VPK Areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 23-25).
Byloje nustatyti duomenys iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius dėl to, jog Panevėžio apskrities VPK Areštinėje nėra ventiliacijos, taip pat tai, jog nebuvo sudaryta galimybė Areštinės kamerų vėdinti per langus. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo jų konkrečiai nedetalizavus, t. y. nenurodžius, kuriose kamerose pareiškėją laikant ir kada konkrečiai dirbtinis apšvietimas nebuvo užtikrintas, laikytini nepagrįstais. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktuose nėra nustatyto draudimo įrengti kaitrines lemputes naktiniam dirbtiniam apšvietimui palaikyti, todėl ir šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinėje čiužiniai buvo pūvantys, juose gyveno parazitai, dėl drėgmės metalinės lovos surūdijusios.
Higienos normos HN 37:2009 24 punktas nustatė, kad policijos areštinės kamerų santykinė drėgmė tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų periodu yra 30–75 %, pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatas,santykinės oro drėgmės dydisnepriklausomai nuo metų laiko gali svyruotinuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos HN 37:2009 53 punktą policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiško turinio nuostatą taip pat įtvirtino ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostata, kuri nustatė, kad policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, taip pat tai, jog policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis jų stebėjimas o, nustačius buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. H5-409 duomenimis, Areštinėje švariems ir nešvariems čiužiniams laikyti yra atskiri sandėliai, minkštasis inventorius po panaudojimo dezinfekuojamas Areštinės dezinfekcijos kameroje po etapo arba po asmenų paleidimo; dezinfekcijos darbai registruojami specialiame žurnale, kuriame žymimos kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, atliekamos minkštojo inventoriaus dezinfekcijos. Šiame patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad patikrinimo metu buitinių parazitų nepastebėta; esant reikalui, profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Panevėžio dezinfekcija“ pagal 2014 m. lapkričio 6 d. sudarytą sutartį, atlikti darbai registruojami Dezinfekcijos darbų atlikimo registre (b. l. 19-22). NVC Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.35.12) užfiksuota, kad patikrinimo metu buitinių parazitų nepastebėta; Areštinėje nustatytu periodiškumu (kiekvieną penktadienį) UAB „Pelias“ pagal 2015 m. lapkričio 6 d. sutartį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas; atlikti darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnale. Areštinėje naudojamas minkštasis inventorius, įskaitant ir čiužinius, yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, dezinfekcijos darbai yra registruojami Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale, kuriame pažymėtos kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais, atliekamos minkštojo inventoriaus dezinfekcijos. Remiantis institucijos, įgaliotos atlikti teritorinių policijos įstaigų areštinių sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams vertinimą, aptartais patikrinimų rezultatais, nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimus laikyti pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kuriose kamerose ir kada konkrečiai jį laikant Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, santykinė oro drėgmė, pareiškėjo nuomone, buvo netinkama, čiužiniai buvo pūvantys, o juose veisėsi parazitai. Nagrinėjant bylą taip pat nenustatyta, jog dėl minėtųjų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Panevėžio apskrities VPK Areštinės pareigūnus ar administraciją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šiuos pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais bei sukėlusiais neturtinę žalą pareiškėjui.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK ar šios institucijos darbuotojai (pareigūnai) pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.